Galimą Graikijos valdančiųjų sprendimą trauktis iš euro zonos (ir tikėtinas jo pasekmes kitoms Europos pinigų sąjungos valstybėms) šiuo metu galima laikyti hipotetine prielaida. Pirmiausia todėl, kad tokio precedento euro zonoje iki šiol nėra buvę. Kita vertus – ir dėl to, kad, nepaisydama įvairių ekonomikos ekspertų ir aukšto rango politikų raginimų, Graikija iki šiol neigia ketinanti žengti tokį žingsnį.

Pastaraisiais mėnesiais įvairių analitinių agentūrų prognozės dėl tolesnės Graikijos narystės euro zonoje tampa vis skeptiškesnės. Šių metų gegužės pradžioje reitingų agentūros „Standard & Poor‘s“ ekspertai, įvertinę Graikijos šansus artimiausiais mėnesiais palikti euro zoną, tokią tikimybę įvardijo esant lygią vienai galimybei iš trijų, tai yra 33,3 procento.

Palangoje per vieną šiltųjų savaitgalių apsilankė daugiau nei pusė milijono gyventojų. Poilsiautojų iš Lietuvos, išsiruošusių į kitas šalis (arba vadinamojo išvykstamojo turizmo atstovų), Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. skaičius siekė 1,2 mln. (http://db1.stat.gov.lt/).

Vienu metu atrodė, kad pasaulio ekonominė krizė artėja prie pabaigos, bet šiandien ima aiškėti, kad tai gali būti tik pradžia ir Europa yra pačiame įvykių sūkuryje. Šiame kontekste „The Economist“ pateikė skaitytojams straipsnį konkrečia antrašte: „Europos Sąjungos ateitis“, kuriame pakankamai blaiviai ir adekvačiai samprotaujama apie ES problemas ir perspektyvas.

NATO šalys planuoja išvesti savo karines pajėgas iš Afganistano iki 2014 metų pabaigos, tačiau tai neramina Rusiją. Nors Maskva gan priešiškai žiūri į Šiaurės Atlanto aljansą, NATO pajėgų pasitraukimas iš regiono gali reikšti rimtą galvos skausmą Rusijai ir jos partneriams iš kai kurių Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) šalių. Pasirodo, Maskvos požiūriu, NATO ne visada yra blogai.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) buvo įkurtas po Antrojo pasaulinio karo. 1945 m. gruodžio mėnesį buvo pasirašyta šio fondo steigimo sutartis, o veiklą jis pradėjo 1947 m. kovo 1 dieną. TVF turėjo teikti kreditus valstybėms – fondo narėms, susiduriančioms su rimtomis savo biudžeto disbalanso problemomis, ir palengvinti tarptautinį bendradarbiavimą finansų bei kredito sferoje.

NATO suvažiavimo Čikagoje išvakarėse „Foreign Policy“ (FP)tinklalapyje buvo pateikti apklausos apie NATO realijas ir perspektyvas rezultatai. Apklausoje dalyvavo grupė žinomų ekspertų, politikų ir pareigūnų (tarp jų ir Lietuvos gynybos ministrė R. Juknevičienė) ir svarbiausias jos tikslas buvo išsiaiškinti, ar 63-ejų metų Aljansas vis dar reikšmingas šiandien.

Prancūzija pasuko į kairę. Taip apžvalgininkai – vieni su nuogąstavimo gaidele, kiti vildamiesi ryškių socialinių pokyčių – apibūdina socialistų kandidato Francois Hollande‘o pergalę antrajame prezidento rinkimų ture. Tiesa, atotrūkis nuo dešiniojo centristo Nicolas Sarkozy buvo tik kiek didesnis kaip 3 proc., maždaug kaip ir pirmajame ture.

Daugiau kaip prieš mėnesį įvestos papildomos ES sankcijos A. Lukašenkos režimui, vienų nuomone, yra būtina priemonė represijoms Baltarusijoje pažaboti, kitų manymu – visiškai neveiksmingas Vakarų žingsnis siekiant priversti diktatorių sušvelninti opozicijos persekiojimą, paleisti iš kalėjimų politinius kalinius ir kitus jo oponentus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė dar 2008 m. rudenį patvirtino Lietuvos Europos Sąjungos (ES) politikos 2008–2013 metų strategines kryptis. Nenumaldomai artėjant 2013 m. antram pusmečiui, kyla pagrįstas klausimas, ar Lietuva yra išties pasirengusi pirmininkauti ES Tarybai. Pagrįstas, nes iki šiol viešai skelbiamų žinių apie pasirengimą pirmininkauti žiniasklaidoje nėra daug.

2013 metų antrąjį pusmetį Lietuva pakeis Airiją ir pradės pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai. Pirmininkavimas ES – tai ne tik sudėtingas iššūkis valstybei, bet ir puiki galimybė sustiprinti savo vaidmenį organizacijoje, įgyti naudingos institucinės patirties, užsitarnauti konstruktyvios partnerės reputaciją. Kaip atsakingoms Lietuvos institucijoms sekasi ruoštis šiai svarbiai užduočiai, kalbamės su Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininku Emanueliu Zingeriu.

Jei šis straipsnis būtų apie konkrečią valstybę, geopolitiniai jos tikslai būtų nesunkiai nustatomi. Bet jis skirtas Europos Sąjungai (ES). Vis dar jaučiant ekonominės krizės pasekmes, kyla klausimas, kas yra ši Sąjunga – tik politinių sprendimų priėmėja ar politinė kova dėl kiekvienos valstybės narės įtakos zonų nustatymo bei išsaugojimo ir pačios Sąjungos ateities prognozavimo.

Europos biurokratai vis labiau atsilieka nuo geopolitinės šiuolaikinio pasaulio dinamikos. Kol JAV ir Kinija plečia savo įtakos sferas Ramiojo vandenyno regione, o Rusija bando kurti eurazijinį bloką, Europos Sąjunga faktiškai iškrito iš didelių geopolitinių žaidimų, savo iniciatyva apribodama išorinių savo įtakos ribų plėtrą ir susikoncentruodama į vidinį politinių ir ekonominių įgaliojimų perskirstymą.

Sunkumų patiriančiai Europos ekonomikai, atrodo, gali būti mestas dar vienas gelbėjimosi ratas. Greta iki šiol taikytų Europos gelbėjimo nuo naujos ekonominės krizės būdų (vis augančio Europos finansinio stabilumo fondo, ES pastangų didinti Sąjungos šalių obligacijų patrauklumą tarptautinėse vertybinių popierių rinkose, naujų investicijų bei rinkų ES gaminamai produkcijai paieška Rusijoje, Kinijoje ir t. t.) ketinama pradėti taikyti ir dar vieną svarbią priemonę.

„Ekspertų lygiu vyksta konsultacijos, kuriose dalyvauja bendrovių ir ministerijų specialistai. Kol kas nėra nustatytos ministrų susitikimo datos“, – sakė ener­ge­ti­kos mi­nis­tro pa­ta­rė­ja Dai­va Ri­ma­šaus­kai­tė. Pa­sak jos, kon­sul­ta­ci­jos yra tęs­ti­nis pro­ce­sas, at­siž­vel­gus į esa­mą pa­dė­tį ir Vy­riau­sy­bės nutarimus.

2010-ųjų pabaigoje–2011-ųjų pradžioje prasiveržus arabų sukilimams pradėjo keistis galios santykiai tiek Afrikoje, tiek Artimuosiuose Rytuose. Šiame kontekste iškilo ir laimėtojai, ir pralaimėtojai. Vis dėlto regiono veikėjų stipriosios ir silpnosios pusės labai sparčiai kinta atsižvelgiant į įvykius, todėl regionų galios pusiausvyra išlieka labai nestabili.

Rusija gali nemėgti Baltijos šalių ir būti nepatogi kaimynė Lietuvai, Latvijai ir Estijai, bet pavojaus joms nekelia, nes galutinai susitaikė su jų nepriklausomybe. Taip mano visuomeninio judėjimo „Rusijos dešiniųjų jėgų sąjunga“ prezidentas Leonidas Gozmanas.

Remdamiesi SEB bankų užsakymu atliktos apklausos duomenimis, SEB banko Estijoje analitikai teigia, kad Baltijos šalyse daugiausia naujų bendrovių steigia estai. Tai pripažįsta ir Estijos verslininkai.

Dar ne taip seniai buvo galima manyti, kad blogiausi finansų krizės Europoje aspektai jau praeityje. Vis dėlto toks vaizdas pasirodė apgaulingas. Iš dalies nedidelė problema (bent jau savo mastu) buvo Kipras, bet prie jo krizės prisidėjo ir vadinamosios trijulės (Europos Komisija, Europos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas) neužtikrintas veikimas. To pakako, kad būtų išprovokuota didžiulė krizė, savo straipsnyje „Project Syndicate“ rašo garsus Vokietijos politikas Joška Fišeris (Joschka Fischer).

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozas), Briuselyje priėmęs Lietuvos Vyriausybės atstovus, žadėjo padėti Lietuvai, kuri siekia 2015 metais įsivesti eurą.

Balandžio 23 d. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir JAV valstybės sekretorius Džonas Keris (John Kerry) NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikime Briuselyje pasirašė Lietuvos ir JAV bendrą kovos su neteisėta prekyba branduolinėmis ir radioaktyviomis medžiagomis planą. Apie tai pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM).