Spalio 19 d. Europos Sąjungos (ES) šalių ir vyriausybių vadovai pagaliau susitarė dėl ES institucinės reformos. Pritarta dokumentui, kuris, kai jau bus techniškai sutvarkytas ir suredaguotas, vadinsis Lisabonos sutartimi ir kurį šių metų gruodžio 13 d. Europos vadovų taryboje Lisabonoje tie vadovai ir pasirašys (bent vieno jų pavardė po rinkimų Lenkijoje jau bus kita).

Šią savaitę Olandijoje posėdžiavo NATO gynybos ministrai. Svarstyti įvairūs klausimai, bet kaip ir pernai NATO viršūnių susitikime Rygoje, daugiausia dėmesio skirta NATO pastangoms stabilizuoti padėtį Afganistane.

Per pastaruosius dvejus metus padėtis šalyje aštrėja.

Šiandien karalių rezidencijoje Portugalijoje, Mafros miestelyje, prasideda 20-asis jubiliejinis Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos viršūnių susitikimas, tačiau jokio proveržio Rusijos ir Europos santykiuose nesitikima.

Susitikimo išvakarėse Rusijos prezidento padėjėjas Sergejus Jastržembskis pareiškė, kad Mafroje bus sprendžiami labai konkretūs klausimai, o derybos dėl esminės ES ir Rusijos sutarties tebėra įšaldytos.

Skambūs žodžiai ir šampano taurės tarsi turėtų leisti patikėti, kad dabar Europoje viskas bus labai gerai ir ji galės judėti pirmyn. Tačiau lieka neatsakytas svarbiausias klausimas: kur link ji judės?

Laikraščių ir žurnalų antraštės jau džiugiai trimituoja, esą Europos Sąjungos šalys per viršūnių susitikimą Portugalijoje pasiekė istorinį susitarimą.

Kaip ir Lietuva, Rytų Europos šalys – Čekija, Lenkija, Slovakija ir Vengrija – pergyvena savotišką krizę, tiksliau tariant, pasimetimą. Didėja gyventojų nepasitenkinimas dabartine politika, veši populizmas, trūksta įkvėpiančių politinių vadovų, kurie pajėgtų mobilizuoti tautą.

2007 metų birželio 21-22 dienomis Briuselyje vyko Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimas, kuris, be kitų dalykų, svarstė ir patvirtino ES strategiją Centrinėje Azijoje (CA). Tokio dokumento pasirodymas yra svarbus įvykis tarptautinėje politikoje, signalizuojantis apie galimus diplomatijos prioritetų ar intensyvumo pokyčius.

Lenkija ES šalių vadovų susitikimo jau pradžioje atsisakė savo reikalavimų - kvadratinės šaknies balsavimo sistemos, tad nenuostabu, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel vis dėlto iškovojo jos šaliai naudingą dvigubos daugumos balsavimo sistemą. Be to, jai pavyko įkalbėti kitus pradėti darbus ruošti naują Europos konstitucijos projektą, kuris pakeis konstituciją, atmestą prancuzų ir olandų referendumuose.

Europos Sąjungos ir Rusijos santykiai pablogėjo pastaruoju metu. Atsakomybė tenka Rusijai. Ji kurį laiką neįsileidžia lenkiškų mėsos produktų, neva dėl „Družbos“ naftotiekio gedimo nebetiekia naftos Mažeikiams.

Savaip simboliška, kad naujasis Prancūzijos prezidentas Nicola Sarkozy birželio pradžioje paskelbė, kad kariai iš visų Europos Sąjungos (ES) valstybių dalyvaus kariniame parade Paryžiuje, kuris įvyks kitą mėnesį per Prancūzijos nacionalinę šventę. Anksčiau Bastilijos paėmimo dienos parade yra dalyvavę vokiečių ir britų kariai.

Šiuo metu vyksta Europos Sąjungos vadovų susitikimas. Pagal jau tradiciniu tapusį scenarijų, jis turėtų baigtis kokią trečią valandą šeštadienio rytą, pasiekus kompromisą. Bet šį kartą nesėkmės tikimybė yra didesnė negu paprastai.

Pirma, svarstoma nauja Sąjungos sutartis, kuri pakeistų Olandijos ir Prancūzijos rinkėjų atmestą Konstituciją, tad ir nustatanti institucinius Sąjungos rėmus.

„Lenkijos pozicija dėl kai kurių Sąjungos reformavimo aspektų bus nuožmiai ginama. Jokio plano B nėra“, - tokiais žodžiais į Europos Komisijos (EK) pirmininko Jose Manuelio Barroso raginimus būti lankstesniems sureagavo Lenkijos premjeras Jaroslawas Kaczynskis.

Lenkijos lyderiai broliai Kaczynskiai ir vėl pakartojo, kad blokuos bet kokius bandymus renovuoti buvusią Sutartį dėl konstitucijos Europos Sąjungai, jei ES politinėje erdvėje, ypač priimant sprendimus, Lenkija neįgaus daugiau realios įtakos.

Praėjusios savaitės pabaigoje Vokietijoje, Baltijos jūros kurorte Heiligendamm‘e baigėsi 8 galingiausių pasaulio valstybių klubo G-8 susitikimas. Paklausius oficialių kalbų ir paskaičius oficialius dalyvių pranešimus, gali susidaryti įspūdis, kad tuoj pasaulyje nebeliks skurdo, bado, ligų, o klimato atšilimas bus nugalėtas per kelerius metus – taip produktyviai pasaulio galingieji padirbėjo. Tačiau ar iš tikrųjų?

Antradienį Hofburgų rūmuose Vienoje prasidėjo keturias dienas truksianti nepaprastoji konferencija dėl Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties (ĮGES). Ji surengta Rusijos iniciatyva. Forume svarstomi klausimai, susiję su karine politine situacija Europoje po NATO plėtros į Rytus, ir bus peržiūrėta nauja ginkluotė, karinė technika, kuri atsirado per kelerius metus.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos įstojimas į NATO atvertė naują puslapį Aljanso istorijoje. Dar prieš porą dešimtmečių sunku buvo net įsivaizduoti, kad respublikos, priklausiusios sovietiniam blokui, galės tapti šios struktūros narėmis. Tačiau svarbūs geopolitiniai pokyčiai šiandien leidžia kalbėti apie NATO galimybes dar labiau įsitvirtinti buvusioje Sovietų Sąjungos teritorijoje.

„Ekspertų lygiu vyksta konsultacijos, kuriose dalyvauja bendrovių ir ministerijų specialistai. Kol kas nėra nustatytos ministrų susitikimo datos“, – sakė ener­ge­ti­kos mi­nis­tro pa­ta­rė­ja Dai­va Ri­ma­šaus­kai­tė. Pa­sak jos, kon­sul­ta­ci­jos yra tęs­ti­nis pro­ce­sas, at­siž­vel­gus į esa­mą pa­dė­tį ir Vy­riau­sy­bės nutarimus.

2010-ųjų pabaigoje–2011-ųjų pradžioje prasiveržus arabų sukilimams pradėjo keistis galios santykiai tiek Afrikoje, tiek Artimuosiuose Rytuose. Šiame kontekste iškilo ir laimėtojai, ir pralaimėtojai. Vis dėlto regiono veikėjų stipriosios ir silpnosios pusės labai sparčiai kinta atsižvelgiant į įvykius, todėl regionų galios pusiausvyra išlieka labai nestabili.

Rusija gali nemėgti Baltijos šalių ir būti nepatogi kaimynė Lietuvai, Latvijai ir Estijai, bet pavojaus joms nekelia, nes galutinai susitaikė su jų nepriklausomybe. Taip mano visuomeninio judėjimo „Rusijos dešiniųjų jėgų sąjunga“ prezidentas Leonidas Gozmanas.

Remdamiesi SEB bankų užsakymu atliktos apklausos duomenimis, SEB banko Estijoje analitikai teigia, kad Baltijos šalyse daugiausia naujų bendrovių steigia estai. Tai pripažįsta ir Estijos verslininkai.

Dar ne taip seniai buvo galima manyti, kad blogiausi finansų krizės Europoje aspektai jau praeityje. Vis dėlto toks vaizdas pasirodė apgaulingas. Iš dalies nedidelė problema (bent jau savo mastu) buvo Kipras, bet prie jo krizės prisidėjo ir vadinamosios trijulės (Europos Komisija, Europos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas) neužtikrintas veikimas. To pakako, kad būtų išprovokuota didžiulė krizė, savo straipsnyje „Project Syndicate“ rašo garsus Vokietijos politikas Joška Fišeris (Joschka Fischer).

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozas), Briuselyje priėmęs Lietuvos Vyriausybės atstovus, žadėjo padėti Lietuvai, kuri siekia 2015 metais įsivesti eurą.

Balandžio 23 d. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir JAV valstybės sekretorius Džonas Keris (John Kerry) NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikime Briuselyje pasirašė Lietuvos ir JAV bendrą kovos su neteisėta prekyba branduolinėmis ir radioaktyviomis medžiagomis planą. Apie tai pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM).