„Rytai-Rytai: partnerystė be sienų“ programos tikslas – padėti pilietinėms ir nevyriausybinėms organizacijoms bendrauti ir bendradarbiauti keičiantis idėjomis, informacija, žiniomis bei patirtimi ir skatinant jų praktinį įgyvendinimą atviros visuomenės stiprinimo labui.

Programa buvo sukurta 1991 m. Jos dėmesio centre – Vidurio ir Rytų Europa bei Centrinė Azija posocialistinio pereinamojo laikotarpio kontekste. George’as Sorošas išdėstė mintį, tapusią pagrindine programos „Rytai-Rytai: partnerystė be sienų“ idėja: „Žmonės turi keliauti, susitikinėti vieni su kitais, keistis nuomonėmis ir patirtimi. Jie turi aktyviai dalyvauti pereinamojo laikotarpio procesuose. Juk yra daugybė dalykų, kuriuos Vidurio ir Rytų Europos šalių gyventojai gali vieni kitiems pasiūlyti, yra ir daugybė būdų vieni kitiems padėti. Taigi regionas turi gyventi.“

„Rytai-Rytai: partnerystė be sienų“ programą įgyvendina Sorošo fondai Albanijoje, Armėnijoje, Azerbaidžane, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Estijoje, Gruzijoje, Kazachstane, Kosove, Kirgizijoje, Latvijoje, Makedonijoje, Moldovoje, Mongolijoje, Juodkalnijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Serbijoje, Slovakijoje, Tadžikistane, Turkijoje ir Ukrainoje (kartu su instituciniais Slovėnijos, Rusijos, Kroatijos, Lietuvos ir Vengrijos partneriais).

Programa remia Vidurio ir Rytų Europos bei Centrinės Azijos iniciatyvas, kurias vertina (recenzuoja) atitinkami fondai ir/ar partneriai. Siekdama palengvinti dalyvavimą remiamose iniciatyvose, programa skiria finansinę paramą tarptautinėms mainų programoms, įskaitant apsikeitimą žiniomis, patirtimi ir idėjomis šalies viduje ir dalyvių kelionėms po šalį.

Programa kasmet remia iki 400 daugianacionalinių iniciatyvų Vidurio ir Rytų Europos bei Centrinės Azijos šalyse. Remiami tokie projektai:

- Miestai be sienų: neįgalių asmenų apsauga;

- Institucinių gebėjimų stiprinimas dirbant su socialiai pažeidžiamais jaunuoliais;

- Piliečių ir visuomenės aktyvumo didinimas: skaidrumas ir sprendimų priėmimo procesas;

- Draugiškos ES sienos: santykiai su naujaisiais Rytų kaimynais;

- Išmoktos pamokos: saugumo sektoriaus reforma ir euroatlantinė integracija;

- Bendros Europos ateities kūrimas: tvarios aplinkos link;

- E-demokratijos Mongolijoje stiprinimas: Estijos piliečių dalyvavimo įvairiose iniciatyvose patirtis;

- Nauji energijos tiekimo maršrutai pietryčių Europoje ir žmogaus teisių apsauga: tarpsektorinio dialogo vystymas;

- Bendri interesai: stojimo į ES pamokos;

- Istorija ir kolektyvinė pietryčių Europos atmintis: politiniai debatai ir jų reikšmė.

Programa neremia pasaulinių kongresų ir metinių konferencijų; individualių kelionių ir dalyvavimo konferencijose; meno kūrinių; konsultacijų; aukštojo mokslo tyrimų; vertimų ir leidybos; tiksliųjų mokslų; verslo/komercinės, pelno siekiančios veiklos.

Kviečiame užpildytas projektų paraiškos formas  ir biudžeto formą siųsti programos direktorei Mary Frances Lindstrom adresu mflindstrom@osf-eu.org.

Iškilus klausimams prašome skambinti telefonu (85) 250 55 36 arba rašyti adresu info@geopolitika.lt.

Atviros visuomenės institutas džiaugiasi galėdamas pranešti apie Programos „Rytai-Rytai: partnerystė be sienų“ pradėtą institucinį bendradarbiavimą su Geopolitinių studijų centru 2008 metais.

Papildoma informacija artimiausiu metu bus paskelbta mūsų tinklapyje.

Geopolitinių studijų centras nepriiminės ir neperžiūrinės paraiškų Atviros visuomenės instituto Programai „Rytai-Rytai: partnerystė be sienų“. Dėl visų klausimų prašome kreiptis į programos direktorę Mary Frances Lindstrom adresu mflindstrom@osf-eu.org.

http://www.soros.org/initiatives/east

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius

Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).