Tai dienos ir datos, nepaprastai svarbios naujausių laikų Lietuvos istorijai. Jos svarbios todėl, kad tomis dienomis buvo pasirašyti atkuriamo ir ginamo Lietuvos valstybingumo pamatinės reikšmės dokumentai.

Rusijos interneto svetainės „Grani.ru“ apžvalgininkas Vadimas Dubnovas po riaušių Rygoje ir Vilniuje straipsnyje „Kaprizas kaip demokratijos forma“ nagrinėja šių įvykių bendrus bruožus ir su ironija tarsi svarsto, ko iš baltijiečių gali pasimokyti Rusijoje.

Atrodo, blogesnės vyriausybės Lietuvoje dar nebuvo. Toks vaizdelis kyla ypač iš laikraščio, kuris pralaimėjo Seimo rinkimus. Kai kurie pokyčiai administracijos pusiau šešėliniame aparate – išties, tai valstybės perversmas!

Tomas Dapkus:  Kokiu keliu valstybę ves Tėvynės sąjunga ir jos partneriai? Tokia mūsų tema. Studijoje Europos Parlamento narys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Partijos politikos komiteto pirmininkas Vytautas Landsbergis.

Europos Sąjungos plėtra neišvengiamai siejasi su ekonominiais pokyčiais Sąjungos viduje. Vienas iš tokių pokyčių – vieningos euro zonos sukūrimas ES šalyse. Bet kuri valstybė, priklausanti ES, susiduria tiek su euro zonos privalumais, tiek su trūkumais.

Į Lietuvą, Latviją, Estiją ir dvylika buvusios Sovietų Sąjungos šalių atėjo Lenkijos įstatymas štai toje neva „posovietinėje“ erdvėje gyvenantiems tautiečiams. Pasiūlyta lyg ir atskiras lenkiškas asmens tapatybės dokumentas norintiems jį turėti papildomai prie lietuviško arba ukrainietiško paso. Tuo dokumentu nustatoma ypatingas pageidavusių rūšiavimas: Lietuvos lenkas savo laisva valia gali tapti „lenku Rytuose“.

Nors Lenkijos spauda ir televizija pastaruoju metu plačiai informavo apie Lietuvoje vykusius rinkimus, mažai kuris autorius ėmėsi savarankiškai komentuoti jų rezultatus. Kaip paprastai ypatingą dėmesį Lenkijos žiniasklaida skyrė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) pozicijai.

Iš visko sprendžiant, emocinga Condoleezzos Rice kalba, kurioje Rusijos elgesį ji apibūdino kaip „agresyviai paranojišką“, buvo vienas paskutinių žodinio karo tarp Vakarų ir Maskvos, įsiplieskusio po Gruzijos krizės, atgarsių.

Lietuvos užsienio politikos formuotojai tikisi, kad aktyvi mūsų šalies Rytų politika leis sustiprinti prekybos ryšius su Ukraina, Moldova, Gruzija ir paruoš dirvą Lietuvos verslininkų investicijoms tose valstybėse. Šio straipsnio tikslas – įvertinti, kiek buvo pasistūmėta šioje srityje 2007 metais.

Lietuvos Respublikos Seimas prieš eidamas atostogauti nutarė, kad klausimą dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE) antrojo bloko uždarymo spalio mėnesį kartu su naujo parlamento rinkimais spręsime patariamuoju referendumu.

Rusijos Dūma pažėrė Lietuvai visai sąrašą kaltinimų: ir dėl reikalavimo atlyginti okupacijos žalą, ir dėl sovietinių simbolių uždraudimo, ir dėl griežtos pozicijos ES derybose su Rusija. Šis politinis rusų išpuolis sutapo su kalbomis, kad JAV gali dislokuoti savo priešraketinės gynybos bazes ne Lenkijoje, o Lietuvoje. Apie tai, kaip Lietuvai sekasi ginti savo interesus spaudžiamai Rusijos, savaitraštis „Veidas“ kalbasi su Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės katedros vedėju docentu Dainiumi Žalimu.

Publikuojame Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos politikos komiteto posėdžio poziciją dėl Rusijos Dūmos išpuolio prieš Lietuvą.

Kulka, pakirtusi Lietuvos karį Afganistane alytiškį Arūną Jermalavičių, pakirto ir pasitikėjimą Lietuvos dalyvavimo misijose užsienyje reikalingumu.

Tik ką Krašto apsaugos ministras J.Olekas buvo priverstas sutikti, kad Lietuva toliau siųs savo karius į Iraką, kai atskriejo žinia apie tragediją Afganistane.

Maža drąsi šalis gina priešo užguitą kaimyną ir, prisimindama savo slogią patirtį, skatina sąjungininkus elgtis principingiau. Šitaip Lietuvos užsienio politikos vairininkai apibūdina Lietuvos politiką Gruzijos atveju ir siekia įtikinti savo sąjungininkus pritarti šiam vaizdiniui. Vargu, ar jiems pasiseks.

Kalba XI-ajame Sąjūdžio suvažiavime, Vilnius, 2008-05-31

Lietuvos Sąjūdis, kuris gimė prieš 20 metų ir augo, brendo kaip didžioji pilietinė bendruomenė, pirmiausiai buvo išsiilgtas dvasinis atgimimas. Politiniai patriotiniai tikslai – prikelti Tėvynę kaip valstybę – reiškėsi kaip natūrali Atgimimo dalis.

„Ekspertų lygiu vyksta konsultacijos, kuriose dalyvauja bendrovių ir ministerijų specialistai. Kol kas nėra nustatytos ministrų susitikimo datos“, – sakė ener­ge­ti­kos mi­nis­tro pa­ta­rė­ja Dai­va Ri­ma­šaus­kai­tė. Pa­sak jos, kon­sul­ta­ci­jos yra tęs­ti­nis pro­ce­sas, at­siž­vel­gus į esa­mą pa­dė­tį ir Vy­riau­sy­bės nutarimus.

2010-ųjų pabaigoje–2011-ųjų pradžioje prasiveržus arabų sukilimams pradėjo keistis galios santykiai tiek Afrikoje, tiek Artimuosiuose Rytuose. Šiame kontekste iškilo ir laimėtojai, ir pralaimėtojai. Vis dėlto regiono veikėjų stipriosios ir silpnosios pusės labai sparčiai kinta atsižvelgiant į įvykius, todėl regionų galios pusiausvyra išlieka labai nestabili.

Rusija gali nemėgti Baltijos šalių ir būti nepatogi kaimynė Lietuvai, Latvijai ir Estijai, bet pavojaus joms nekelia, nes galutinai susitaikė su jų nepriklausomybe. Taip mano visuomeninio judėjimo „Rusijos dešiniųjų jėgų sąjunga“ prezidentas Leonidas Gozmanas.

Remdamiesi SEB bankų užsakymu atliktos apklausos duomenimis, SEB banko Estijoje analitikai teigia, kad Baltijos šalyse daugiausia naujų bendrovių steigia estai. Tai pripažįsta ir Estijos verslininkai.

Dar ne taip seniai buvo galima manyti, kad blogiausi finansų krizės Europoje aspektai jau praeityje. Vis dėlto toks vaizdas pasirodė apgaulingas. Iš dalies nedidelė problema (bent jau savo mastu) buvo Kipras, bet prie jo krizės prisidėjo ir vadinamosios trijulės (Europos Komisija, Europos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas) neužtikrintas veikimas. To pakako, kad būtų išprovokuota didžiulė krizė, savo straipsnyje „Project Syndicate“ rašo garsus Vokietijos politikas Joška Fišeris (Joschka Fischer).

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozas), Briuselyje priėmęs Lietuvos Vyriausybės atstovus, žadėjo padėti Lietuvai, kuri siekia 2015 metais įsivesti eurą.

Balandžio 23 d. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir JAV valstybės sekretorius Džonas Keris (John Kerry) NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikime Briuselyje pasirašė Lietuvos ir JAV bendrą kovos su neteisėta prekyba branduolinėmis ir radioaktyviomis medžiagomis planą. Apie tai pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM).