Nemaža dalis pinigų, kuriuos generuoja Rusijos ekonomika, pačioje Rusijoje neužsibūna ir tai nėra jokia paslaptis. Yra keletas būdų ištekinti pinigus iš šalies. Vienas jų – patikėti juos ofšorinėse zonose registruotoms kompanijoms ar užsienio bankams.

Šių metų balandžio 25 d. vyko dar vienas V. Putino tiesioginis bendravimas su liaudimi per TV, kurio pabaigoje jis ištarė straipsnio antraštėje pateiktus žodžius. Tai neeilinis įvykis šalies gyvenime, per jį išryškėja įvairūs reikšmingi politinio, ekonominio ir socialinio gyvenimo aspektai. Paskutinysis nebuvo išimtis.

2012 m. lapkričio pradžioje Rusijos prezidentas V. Putinas paskyrė naują gynybos ministrą. Juo tapo buvęs šalies Ypatingųjų situacijų ministerijos vadovas, vos kojas Maskvos apskrities gubernatoriaus poste suspėjęs apšilti atsargos armijos generolas S. Šoigu. Ankstesnysis gynybos ministras Anatolijus Serdiukovas netrukus tapo liudytoju bylose, susijusiose su milijardų rublių vertės karinio turto išgrobstymu.

2012 m. gruodžio 14 d. Rusijos laikraštis „Kommersant“ pranešė apie Užsienio reikalų ministerijos parengtą naują užsienio politikos koncepciją. Vėliau šalies žiniasklaidoje pasirodė žinių, kad naujoji koncepcija, pateikta prezidentui V. Putinui, buvo jo sukritikuota, nes pasirodė „per švelni“. Pagaliau, į koncepcijos redakciją įvedus atitinkamus pakeitimus, šių metų vasario 18 d. Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė naują šalies užsienio politikos koncepciją, tą pačią dieną patvirtintą prezidento.

2013 m. sausio pabaigoje Rusijos gynybos ministerija nusprendė surengti karinio laivyno pratybas, kuriose dalyvaus visų keturių šalies laivynų (Šiaurės, Baltijos ir Juodosios jūrų bei Ramiojo vandenyno) laivai. Jos vyks Juodojoje ir Viduržemio jūrose. Pažymėtina, kad tokio masto pratybos yra rengiamos po labai ilgos pertraukos.

Praėję metai Rusijai baigėsi dviem reikšmingais įvykiais: pirmu po inauguracijos V. Putino kreipimusi į Federalinį Susirinkimą ir jo tradicine tarptautine spaudos konferencija. JAV žurnalas „Foreign policy“ pripažino Rusijos prezidentą 2012 metų įtakingiausiu pasaulio žmogumi, todėl jo programinės nuostatos ilgo prezidentavimo pradžioje yra vertos dėmesio.

Besibaigiantys metai atskleidžia naujas tendencijas Rusijos politiniame gyvenime. Tikėtina, kad šios tendencijos nulems pokyčius, kurie bent jau artimiausiu metu bus aktualūs Rusijos valdžios struktūroms. Kalbame pirmiausia apie kelis garsius korupcijos skandalus, kurie gana netikėtai sudrebino valdantįjį elitą.

Lapkričio 20 d. Rusijos laikraščio „Gazeta“ tinklaraštyje gazeta.ru pasirodė straipsnis apie kai kuriuos rusų nacionalinio charakterio bruožus. Geopolitika.lt redakcija, žinodama savo skaitytojų (ir komentatorių) susidomėjimą žiniomis apie Rusiją, pateikia šio straipsnio vertimą į lietuvių kalbą. Straipsnį galima rasti adresu <http://www.gazeta.ru/politics/2012/11/20 _a_4860629.shtml>. 

Kai V. Putinas vėl tapo Rusijos prezidentu ir buvo formuojama nauja šalies vyriausybė, analitikams tapo staigmena, kad savo poste liko labai nepopuliarus kariuomenėje gynybos ministras A. Serdiukovas. Tada politologas V. Vasiljevas pažymėjo, kad tokiu savo žingsniu V. Putinas pademonstravo, jog jis yra padėties šeimininkas ir niekas negali jam nurodinėti – net visuomenės ir ypač didelės dalies kariškių nuomonė.

Rusijos politinėje padangėje – nieko naujo. Šį mėnesį vykusioje Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos sesijoje ir vėl apkaltinti žmogaus teisių suvaržymais ir autoritarizmo įsigalėjimu Rusijos valdantieji tradiciškai puolė ieškoti tariamų priešų šalies viduje ir neva priešiškų jėgų išorėje.

Įvertinti Rusijos ir NATO sąveiką nėra lengva dėl jos dvilypumo. Viešojoje Rusijos erdvėje į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją žiūrima dažniausiai įtariai arba net priešiškai. NATO kaip „priešo“ vaizdas yra paveldėtas dar iš sovietmečio. Ir iš tikrųjų, Rusijoje mažai kas daroma, kad šis vaizdinys keistųsi.

2012 m. spalio 7 d. Rusijos vadovui (tai skamba tiksliau nei „prezidentui“) V. Putinui sukako 60 metų. Šis nebejotinai pasaulinės reikšmės politikas atsirado kone iš niekur 1999 m., bet jau 2007 m. žurnalo „Time“ buvo pripažintas Metų žmogumi. Gera proga žvilgtelėti į jo praeitį ir įvertinti jo ateitį.

Rusijoje spalio 20 ir 21 d. vyks rinkimai. Tiesa, apie juos greičiausiai mažai kas girdėjo ne tik užsienyje, bet ir pačioje Rusijoje. Be to, šių rinkimų rezultatai kol kas nežada jokių permainų nei politiniame, nei visuomeniniame šalies gyvenime. Tačiau žmonės, organizuojantys šiuos rinkimus, tiki, kad tai gali būti naujas kovos prieš esamą Rusijos valdžią etapas.

2012 m. pasirodė nauja Z. Brzezinskio knyga „Strateginė vizija“, kurioje autorius analizuoja geopolitines pasaulio realijas ir jo raidos perspektyvas bei Amerikos vietą šiame procese. Eksperto mintys yra vertos išskirtinio dėmesio, nes Z. Brzezinskis yra vienas žinomiausių pasaulio geostrategų, turintis ilgalaikę praktinio darbo JAV užsienio politikos srityje patirtį.

Pirmoje straipsnio dalyje buvo kalbama apie būtinybę „Gazpromui“ ieškoti alternatyvų prekybai su Europa, jis tą ir daro. Pastarojo meto įvykiai tik patvirtina tokio elgesio pagrįstumą.

„Ekspertų lygiu vyksta konsultacijos, kuriose dalyvauja bendrovių ir ministerijų specialistai. Kol kas nėra nustatytos ministrų susitikimo datos“, – sakė ener­ge­ti­kos mi­nis­tro pa­ta­rė­ja Dai­va Ri­ma­šaus­kai­tė. Pa­sak jos, kon­sul­ta­ci­jos yra tęs­ti­nis pro­ce­sas, at­siž­vel­gus į esa­mą pa­dė­tį ir Vy­riau­sy­bės nutarimus.

2010-ųjų pabaigoje–2011-ųjų pradžioje prasiveržus arabų sukilimams pradėjo keistis galios santykiai tiek Afrikoje, tiek Artimuosiuose Rytuose. Šiame kontekste iškilo ir laimėtojai, ir pralaimėtojai. Vis dėlto regiono veikėjų stipriosios ir silpnosios pusės labai sparčiai kinta atsižvelgiant į įvykius, todėl regionų galios pusiausvyra išlieka labai nestabili.

Rusija gali nemėgti Baltijos šalių ir būti nepatogi kaimynė Lietuvai, Latvijai ir Estijai, bet pavojaus joms nekelia, nes galutinai susitaikė su jų nepriklausomybe. Taip mano visuomeninio judėjimo „Rusijos dešiniųjų jėgų sąjunga“ prezidentas Leonidas Gozmanas.

Remdamiesi SEB bankų užsakymu atliktos apklausos duomenimis, SEB banko Estijoje analitikai teigia, kad Baltijos šalyse daugiausia naujų bendrovių steigia estai. Tai pripažįsta ir Estijos verslininkai.

Dar ne taip seniai buvo galima manyti, kad blogiausi finansų krizės Europoje aspektai jau praeityje. Vis dėlto toks vaizdas pasirodė apgaulingas. Iš dalies nedidelė problema (bent jau savo mastu) buvo Kipras, bet prie jo krizės prisidėjo ir vadinamosios trijulės (Europos Komisija, Europos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas) neužtikrintas veikimas. To pakako, kad būtų išprovokuota didžiulė krizė, savo straipsnyje „Project Syndicate“ rašo garsus Vokietijos politikas Joška Fišeris (Joschka Fischer).

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozas), Briuselyje priėmęs Lietuvos Vyriausybės atstovus, žadėjo padėti Lietuvai, kuri siekia 2015 metais įsivesti eurą.

Balandžio 23 d. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir JAV valstybės sekretorius Džonas Keris (John Kerry) NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikime Briuselyje pasirašė Lietuvos ir JAV bendrą kovos su neteisėta prekyba branduolinėmis ir radioaktyviomis medžiagomis planą. Apie tai pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM).