Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Maskva bando diversifikuoti posūkį į Rytus (8)

Viktoras Denisenko
2016 06 01

Maskva paskelbė apie posūkį į Rytus 2014 metais, kai po agresijos prieš Ukrainą sulaukė Vakarų pasaulio pasmerkimo. Rusijos santykiai su susivienijusia Europa ir tokiomis valstybėmis kaip JAV ar Kanada faktiškai atšalo iki naujo šaltojo karo lygio. Susidariusioje situacijoje Kremlius nusprendė parodyti, kad jis turi plačių alternatyvų. Posūkį į Rytus pirmiausia liudijo bandymas užmegzti glaudesnius santykius su Kinija, tačiau labai greitai paaiškėjo, jog Pekinas yra pasiryžęs suartėti su Maskva tik tiek, kiek tai būtų naudinga jam. Kalbos apie idėjinę koaliciją prieš JAV Kinijai įspūdžio nepadarė, todėl pastaruoju metu Rusija bando subalansuoti savo posūkį į Rytus ieškodama kitų galimų partnerių regione.

 
 
  Naujasis Kremliaus minimalizmas (6)

Sergejus Šelinas, „Rosbalt“ apžvalgininkas
2016 05 25

Vadų galvose perversmas. Pasaulinio masto projektai keičiami minimaliais planais, skirtais išsaugoti tam, kas esama.

 
 
  Rusijos imitacija: trečioji Putino kadencija (28)

Dmitrijus Travinas, Europos universiteto Sankt Peterburge profesorius
2016 03 18

Šalis, kurią mums rodo per televizorių, neegzistuoja. Tačiau rusai kol kas nenori to pastebėti.

Prieš ketverius metus (2012 m. kovo 4 d.) Vladimiras Putinas dar kartą laimėjo prezidento rinkimus. Nuo to laiko jam pavyko daug ko pasiekti, tačiau tik ne tai, kas galėtų Rusiją išgelbėti nuo krizės.

 
 
  Ar jau laikas galvoti apie Rusiją po Putino?

Viktoras Denisenko
2016 03 16

Amžinų diktatorių nebūna. Apie tai Rusijos gyventojams galėjo priminti plakatas, kurį neįvardijami entuziastai užsisakė pakabinti vienoje iš Maskvos viešojo transporto stotelių. Plakatas buvo pakabintas kovo 5 d., jame pavaizduotas Josifas Stalinas ir po juo – užrašas: „Mirė tas, mirs ir šitas.“ Čia verta akcentuoti, kad plakato iškabinimo diena buvo pasirinkta neatsitiktinai: tai – Stalino mirties metinės. Kas yra plakate „šitas“ – irgi menka paslaptis. Neabejojama, kad kalbama apie dabartinį Kremliaus šeimininką.

 
 
  Jei ne Putinas, tai kas? Gal... Kadyrovas? (1)

Vaiva Sapetkaitė, VU TSPMI magistrė
2016 02 26

Sausį Kremliaus palaikomas Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas vėl sužibėjo. Jis paskelbė, kad dabartinės Rusijos valdžios oponentai turėtų būti laikomi tėvynės išdavikais, išvadino juos šakalais ir, turbūt rusui labiausiai įžeidžiamai, liaudies priešais (būtina priminti, kad Stalino laikais „liaudies priešai“ didžiosios dalies visuomenės buvo labiausiai nekenčiami ir niekinami). R. Kadyrovo manymu, liberali opozicija stengiasi išnaudoti Rusijos ekonominius sunkumus tam, kad destabilizuotų valstybę, jie turėtų būti teisme griežtai baudžiami už sabotažą.

 
 
  Rusija: 2015-ųjų pasirinkimai (86)

Matas Jakaitis
2016 01 18

Kiekviena valstybė, spręsdama vienas ar kitas šalies ekonominio, socialinio gyvenimo, vidaus ar užsienio politikos problemas, turi daryti tam tikrus pasirinkimus. Kai kurie iš jų (arba jų atsisakymas) būna svarbūs, lemiantys šalies gyvenimą ne vieniems metams. Be to, tokie pasirinkimai nebūtinai yra susiję su konkrečiais įvykiais, tarpvalstybinėmis sutartimis ar pan. ir šalies politinio gyvenimo kontekste gali būti beveik nepastebimi.

 
 
  Kaip Rusiją veikia demografiniai pokyčiai (34)

Gytis Janišius
2015 11 13

Jeigu reiktų apibūdinti tipinį rusą ar rusę, turbūt prisimintume sovietmečiu populiaraus rusų kino filmo herojų Šuriką, Sergejų Beliakovą iš televizijos laidos „Naša Raša“ ar dainininkę Alą Pugačiovą. Stačiatikiai, baltaodžiai, dažnai šviesių plaukų ir melsvų akių. Tačiau jau artimiausioje ateityje rusai atrodys visai kitaip. Rusijoje vyksta dideli demografiniai pasikeitimai, kurie atneš ir daug socialinių pokyčių.

 
 
  Tokie skirtingi „rusų pasauliai“ (31)

Viktoras Denisenko
2015 08 17

Kalbant apie Rusiją, svarbu akcentuoti ne tik tai, kas vyksta politiniame šios šalies gyvenime, bet ir įvardinti svarbiausius procesus visuomenėje. Šie procesai yra gana įdomūs ir reikšmingi. Rašydamas apie propagandos poveikį, nemažai kalbėjau apie dabartinės Rusijos visuomenės deformaciją. Atėjo metas paminėti ir kitą svarbų reiškinį – socialinę atskirtį ir jos poveikį žmonių sąmonei.

 
 
  Kitą dieną (90)

Vytautas Landsbergis
2015 07 23
Lietuvos žinios

Rusijai artėjant į jos trečiąją imperinę griūtį verta svarstyti, susimąstyti apie pasekmes.

Kremliaus linija gana aiški. Griūdami nusitempsim visus į branduolinio karo pragarą (beveik atviri V. Putino grasinimai), todėl kapituliuokit. Liaukitės priešinęsi agresijoms ir žaidę ribotomis „sankcijomis“, priimkit savo silpnybę kaip nykstančios civilizacijos faktą ir gal nusižeminę dar pagyvensit. Tokio šantažo pasaulis dar nematė. Vienas globalus teroristas, o visi kiti – įkaitai.

 
 
  Ekonominis forumas Sankt Peterburge: Rusijos taktika be strategijos (114)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2015 07 17

Birželio 20 d. Sankt Peterburge baigėsi XIX tarptautinis ekonominis forumas, pasižymėjęs ryškiu politiniu atspalviu. Jį galima analizuoti per trijų dimensijų prizmę: politikos (Rusijos prezidento V. Putino atsakymai į žinomo JAV žurnalisto Ch. Rose‘o (Č. Rouzo) klausimus, kurie pirmiausia buvo susiję su pagrindiniais Maskvos užsienio politikos aspektais), verslo (Rusijos kompanijų pasirašytos sutartys ir susitarimai su užsienio partneriais) ir ekonomikos (šalies šeimininkės ekonomikos strategijos krizės sąlygomis aptarimas V. Putino kalboje ir už šią sritį atsakingų Rusijos valdininkų pasisakymuose).

 
 
  Strateginė maskuotė kaip Rusijos politinio gyvenimo būdas (28)

Viktoras Denisenko
2015 06 17

Slaptumas tampa vis akivaizdesniu reiškiniu politiniame Rusijos gyvenime. Tai koreliuoja su naujojo rusiško autoritarizmo, kurį jau daugiau nei dešimtmetį diegia V. Putinas ir jo komanda, tendencijomis. Politinių sprendimų priėmimo mechanizmai pridengiami paslapties šydu, vengiama kalbėti apie kitus visuomenei svarbius valdžios veiksmus ar procesus.

 
 
  Tai važiuojam ar nevažiuojam? (23)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2015 06 08

1961 m. balandžio 12 d. pirmasis pasaulyje kosmonautas Jurijus Gagarinas raketos starto metu ištarė garsią frazę „Važiuojam“, bemat apskriejusią pasaulį ir tapusią sovietinės propagandos, net ir kuriamų dainų „hitu“. Tą dieną (net dar anksčiau) Sovietų Sąjunga tapo kosmine valstybe lydere. Paskui buvo dar daug konkurencijos su JAV šioje srityje (jos yra ir dabar), bet ilgą laiką niekas neabejojo SSRS, o vėliau Rusijos kosminiu patikimumu ir potencialu.

 
 
  Sergejus Lavrovas ir trys muškietininkai (21)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2015 05 06

Balandžio 22 d. Rusija ir pasaulis išvydo šalies užsienio reikalų ministro S. Lavrovo bendravimą su žurnalistais nauju formatu. Anksčiau ministrui teko dalyvauti, pavyzdžiui, V. Solovjovo laidoje ir atsakinėti į jo klausimus vienas prieš vieną, o dabar S. Lavrovą „kankino“ iš karto trys žiniasklaidos atstovai (panašiai kaip per prezidento V. Putino ir premjero D. Medvedevo susitikimus su žurnalistais).

 
 
  Putinas ir liaudis: apie Ukrainą, ekonomiką ir degančią rusišką pirtį (109)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2015 04 22

Dar viena Rusijos prezidento Vladimiro Putino bendravimo su liaudimi serija paliko kažkokį dviprasmišką įspūdį. Viena vertus, ji kaip visada buvo pakankamai turininga. Kita vertus, kaip TV kanalo RTVi balandžio 17 d. laidoje „Ypatinga nuomonė“ pažymėjo televizijos komentatorius N. Svanidzė: „Man atrodo, jis buvo šiek tiek susierzinęs, jis, palyginti su įprastu elgesiu per tokius bendravimus, buvo šiek tiek apatiškas, nuobodus, aš pasakyčiau, tuščias, nes man susidarė toks įspūdis, jog jis iš viso nieko nepasakė, nieko tokio, ką galima būtų apibūdinti žodžiu žinia (angl. message), pranešimu miestui ir pasauliui, milijonams žmonių, pirmiausia savo elektoratui...“ 

 
 
  Rusijos konservatizmą prisiminus (11)

Lauryna Babilčiūtė
2015 04 10

Pastarąjį dešimtmetį Rusijos politikai ir žiniasklaida vis aktyviau prikaišioja Vakarams bandymus diegti Rusijoje vakarietiškas vertybes – žmogaus ir piliečių teisių apsaugą, draudimą varžyti žiniasklaidos ir susirinkimų laisvę, ginti eilinio piliečio teisių viršenybę prieš valstybės teises, skleisti kultūrinės, konfesinės, galų gale – seksualinės išraiškos pasirinkimo laisvės idėjas. Vakarai savo ruožtu siekė ir tikisi, kad Rusija perims vakarietiškas liberalias, demokratines laisvosios rinkos vertybes, viliasi, kad Rusijoje bus gerbiamos žmogaus laisvės ir teisės, bus sukurta konkurencinga, atvira politinė sistema su lygiomis galimybėmis opozicijai, žiniasklaidos laisve ir laisvosios rinkos konkurencija. Tačiau Rusija ne tik kad nesistengė ir nesistengia perimti šių vertybių, bet ir 2012 m., Vladimirui Putinui tapus prezidentu trečiąjį kartą, sustiprino puolimą prieš Vakarų vertybes.

 
  Puslapiai: <<<  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28   >>>


 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.



Lenkijos užsienio reikalų ministerija tapo Rusijos programišių taikiniu? (3)

2017 02 02

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius



Vartojimas vis dar stiprina D. Britanijos ekonomiką (2)

2017 02 01


Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras