Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Vladimiras Putinas ruošiasi likti (2)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2007 05 08

Šių metų balandžio 26 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas perskaitė teoriškai paskutinį savo kreipimąsi į Federalinį Susirinkimą. Kalboje jis palietė daug aspektų, susijusių su Rusijos vidaus ir užsienio politika. Nepraleido progos ir „papokštauti“. Pašaipos objektu tapo ESBO, kuriai V. Putinas patarė „neieškoti blusų posovietinėje erdvėje.“

 
 
  „Būti ar nebūti?“ Pagal V. Putiną (I)

Viktoras Denisenko
2007 05 03

Gali pasirodyti, kad apie tai neverta kalbėti. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau ne kartą buvo klaustas, ar sieks trečiosios kadencijos, ir visada į tai atsakydavo beveik vienodai: jis nesieks trečiosios kadencijos, nes tai prieštarautų šalies Konstitucijai. Bet kažkodėl toks atsakymas neužkerta kelio pačioms įvairiausioms prognozėms. Kodėl?

 
 
  Kita Rusija - kiek jos dar liko?

Arūnas Spraunius
2007 05 02

Tuo metu, kai ponas Vladimiras Putinas kartu su buvusiu Italijos premjeru Silvio Berlusconiu ir Jeanu Claudu van Dammu Sankt Peterburge stebėjo kovas be taisyklių, iš provincijos suvežtas OMON Maskvoje, o kitą dieną ir tame pačiame Sankt Peterburge  guminėmis lazdomis talžė „Nepritariančiųjų žygio“ dalyvius, tarp jų - ir garbaus amžiaus sulaukusius žmones. Teko ir žurnalistams. Milicija buvo sulaikiusi apie 350 žmonių.

 
 
  V. Putino „demokratijos“ reklamai naudinga net ir demokrato mirtis (3)

Darius Varanavičius, politologas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius
2007 04 29

Šią savaitę Rusija atsisveikino su pirmuoju demokratiškai išrinktu ir nebejotinai prieštaringai vertintu savo valstybės lyderiu Borisu Jelcinu. Matant ir girdint daugelio Rusijos ir užsienio politikų bei apžvalgininkų atsiliepimus apie pirmąjį Rusijos prezidentą, pirmiausia į akis krito bendras teigiamas tonas, būdingas tokioms liūdnoms progoms.

 
 
  Koks tikrasis Rusijos veidas? (8)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2007 04 25

Atsakymo į šį klausimą galima ieškoti dvejopai. Pirmasis variantas – bandyti aiškintis, kas slepiasi už dabartinės Rusijos valdžios politikos, ir manyti, kad tai ir yra tikrasis šios šalies veidas. Antrasis  variantas – iš esmės atskleisti Rusijos veidą -  giluminį, civilizacinį, ne priklausantį nuo politinės konjunktūros, o  diktuojantį jai.

 
 
  Atėjo Putinas visiems laikams... (3)

Darius Varanavičius, politologas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius
2007 04 20

Artėjant Rusijos Dūmos, o juo labiau ir prezidento rinkimams, atskiros šios šalies politinės jėgos ir akademinių sluoksnių atstovai, stengdamiesi neužgauti nė vieno iš Kremliaus klanų, bando svarstyti, kas gi perims valstybės vairą iš dabartinio vadovo Vladimiro Putino. Tačiau tokių svarstymų fone, kai aptariami bent keli galimi favoritai, pasigirsta ir kitokių siūlymų, kurie, atsižvelgiant į esamojo laiko politinę Rusijos panoramą, neatrodo tokie jau absurdiški.

 
 
  Peizažas prieš startą (1)

Vadim Dubnov
2007 04 16

Rusijos politinis kalendorius nuo rinkimų kampanijų grafiko priklauso nedaug. Jau seniai pastebėta, kad rinkimų kampanija Rusijoje – nuolat vykstantis reiškinys. Finišo alsavimas karštligiškas, nesvarbu, ar startas buvo skelbtas ir kaip jis iš viso galėtų atrodyti.

 
 
  V. Putino politika Artimuosiuose ir Vidurio Rytuose: „dviejų krypčių kelias“ (II) (1)

Aurimas Liubinskas
2007 04 12

Rusijos ir Izraelio santykiai valdant V. Putinui tapo bene intensyviausi per visą posovietinį laikotarpį. Formaliai tai patvirtino ir pats Rusijos prezidentas, 2005 m. balandį pareiškęs, kad „yra visos sąlygos ir, tai ne mažiau svarbu, abipusis noras kurti konstruktyvų dvišalį bendradarbiavimą.“

 
 
  Istorinių klastočių raugas

Arvydas Anušauskas
2007 04 11

Atvirai padedant Rusijos specialiosioms tarnyboms, Rusijos televizija sukūrė naują propagandinį produktą, tariamai dokumentinį filmą „Baltijos valstybės. Neišmoktos pamokos“.

Reikia pripažinti, kad primityvus XX amžiaus istorijos interpretavimas, ypač jei tai susiję su Baltijos šalimis, Rusijoje jau ne vakar paėmė viršų.

 
 
  „Suvereni demokratija“: demokratija ar suverenitetas? (2)

Kristina Puleikytė
2007 04 08

Dabartinę Rusiją dar negalima vadinti autoritarine valstybe, nes ji neabejotinai demokratiškesnė nei buvusi Sovietų Sąjunga, tačiau ji nėra ir liberalioji demokratija vakarietiška prasme.

Dabartinį Rusijos  režimą galima įvardyti kaip „valdomą demokratiją“. O pats Rusijos valdantysis elitas ėmė kalbėti apie „suverenią demokratiją“.

 
 
  Šį kartą rusai boikotuos estus (4)

Darius Varanavičius, politologas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius
2007 04 06

Rusijai, iki šiol neišsprendusiai konflikto su Lenkija dėl maisto produktų importo į šią šalį, atsirado naujas taikinys Vidurio ir Rytų Europoje. Šį kartą tai Estija, kuri ryžosi žengti dar vieną žingsnį atsikratydama sovietinės simbolikos - perkelti paminklą Raudonosios armijos kareiviui iš Talino centro į karių kapines.

 
 
  Ar gali dinozauras dalyvauti žirgų lenktynėse?

Borisas Tumanovas
2007 04 03

Vladimiro Putino kalbą Miunchene, o po jos ir neadekvačius Rusijos grasinimus dėl, beje, tokių pat beprasmiškų Vašingtono ketinimų išdėstyti priešraketinės gynybos sistemų (PGS) elementus kai kuriose Centrinės Europos šalyse daugelis suprato kaip Maskvos pasirengimą vėl grįžti į šaltojo karo laikus.

 
 
  V. Putino politika Artimuosiuose ir Vidurio Rytuose: „dviejų krypčių kelias“ (I) (1)

Aurimas Liubinskas
2007 04 01

Prezidento Vladimiro Putino vadovaujamos Rusijos politiką Artimuosiuose ir Vidurio Rytuose pačia bendriausia prasme galima vadinti „dviejų krypčių keliu“: formuojant konstruktyvius ryšius su Izraeliu,  tuo pat metu siekiama  ir glaudžios sąveikos su kitomis regiono valstybėmis. Tokia Rusijos valdančiojo elito politika gali būti paaiškinama Rusijos pastangomis atkurti po SSRS žlugimo prarastą ekonominę bei strateginę šalies reikšmę regione.

 
 
  Kas po Putino (arba operacija „Įpėdinis“)? (6)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2007 03 27

„Prezidentas dar nepriėmė sprendimo“, - tai frazė, kuri įvairių politikos analitikų, diskutuojančių apie užkulisinę kovą Kremliuje dėl prezidento posto, pasisakymuose skamba dažniausiai. Beje, šioje frazėje slypi mintis, kad 2008 m. Rusijoje ne vyks prezidento rinkimai, o bus „priimtas sprendimas“, bet su tuo jau visi seniai susitaikė.

 
 
  Rusija atsikratė dar vieno žurnalisto?

Viktoras Denisenko
2007 03 22

http://www.lastampa.it/redazione/cmsSezioni/esteri/200703articoli/18903girata.aspKovo pradžioje Maskvoje neaiškiomis aplinkybėmis žuvo karinis laikraščio „Komersant“ („Komersantas“) apžvalgininkas Ivanas Safronovas. Jis iškrito iš namo, kuriame gyveno, laiptinės lango. Nors tyrėjai tvirtina, kad šitą nelaimę galima kvalifikuoti kaip savižudybę, žurnalisto kolegoms ir artimiesiems tokia versija atrodo labai abejotina. Jie yra linkę manyti, kad I. Safronovo žūtis gali būti susijusi su jo profesine veikla.

 
  Puslapiai: <<<  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28   >>>


 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.



Lenkijos užsienio reikalų ministerija tapo Rusijos programišių taikiniu? (3)

2017 02 02

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius



Vartojimas vis dar stiprina D. Britanijos ekonomiką (1)

2017 02 01


Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras