Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  Česlovas Iškauskas. Ar smogs Izraelis branduolinį smūgį Iranui? (2)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2007 01 09

http://www.wagingpeace.org/menu/issues/nuclear-weapons/index.htmSavaitgalį britų spauda šokiravo pasaulį. Laikraštis „The Sunday Times“ pranešė, kad Izraelis yra parengęs slaptą planą smogti branduolinį smūgį trims Irano urano sodrinimo objektams. Leidinys teigia, jog rengiami du Izraelio karinių oro pajėgų daliniai, kurie bunkeriams sprogdinti skirtomis mažo galingumo atominėmis bombomis sunaikins Irano objektus.

 
 
  Islamo sindromas

Vadim Dubnov
2006 12 07

Fronto suvestinių įkarštyje jau beveik priimtina laikyti, kad karas tarp islamo ir krikščionybės vyko visada. Chimerų kare bet koks prasimanymas atrodo kaip negailestinga tiesa. Reikia tik teisingai nustatyti atskaitos tašką. Galimas ir akademinis požiūris, ir prisiminti kryžiaus žygių laikus. Tik girti riteriai dėl patikusio kaklo papuošalo buvo pasiruošę papjauti bet ką, nepriklausomai nuo religinių pažiūrų. Kita vertus, apie didžius nuopelnus islamui parašyta ant Mehmeto II kriptos, jis dar vadinamas Mehmetu Užkariautoju arba Fatihu, pavertusiu Konstantinopolio gatves kraujo kanalais.

 
 
  A. Litvinenka - dar viena Kremliaus auka

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2006 11 23

http://www.npr.org/templates/story/story.php?storyId=6515069Buvusio Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FST) karininko Aleksandro Litvinenkos apnuodijimas dar kartą pademonstravo, kokių metodų imasi Kremlius, norėdamas pašalinti jiems neįtikusius politikus ar juos išdavusius veikėjus. Tiesa, kol kas egzistuoja tik įtarimai, kad jį talio – šio pavojingo cheminio elemento – mišiniu apnuodijo Rusijos agentai, bet visi požymiai, rašant šį straipsnį, rodė, kad buvusiu saugumo karininku norėta atsikratyti.

 
 
  Žodžio laisvė – su antrankiais

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2006 10 26

Antradienį tarptautinė organizacija „Reporteriai be sienų“ (RSF – „Reporter sans frontiere“) paskelbė 2006 metų Pasaulinį spaudos laisvės indeksą – cenzūros, bauginimų ir smurto prieš žurnalistus apžvalgą. Tyrimą komentuoja politikos apžvalgininkas žurnalistas Česlovas Iškauskas.

JAV taip pat „neblizga“…

Štai įdomiausi tyrimo nurodomi pokyčiai.

Pasirodo, Suomija, Islandija, Airija ir Nyderlandai turi didžiausią žodžio ir žiniasklaidos laisvę, o Šiaurės Korėja ir vėl liko paskutinė.

 
 
  Nepastebėta informacinė invazija

Darius Varanavičius, politologas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius
2006 10 13

Šią savaitę Vilniuje buvo pažymimos 15-osios Lietuvos ir Rusijos diplomatinių santykių atkūrimo metinės. Sklandus bendravimas tarp Rusijos Dūmos delegacijos bei Lietuvos atstovų vyko nepaisant to, kad vietinės Rusijos ambasados pirmasis sekretorius įprasta diplomatine tvarka buvo paprašytas išvykti iš šalies, įtariant jį veikla, peržengiančia ambasadai būdingas funkcijas.

Žinoma, mūsų Seimas pamalonino rusų kolegas, prieš jų vizitą nepriimdamas deklaracijos dėl savo paramos Gruzijai, kas, savo ruožtu, Maskvos atstovams leido tik dar kartą viešai kritikuoti tarsi Tbilisio sukeltą politinį šou ir „pagirti“ tvarkingai diplomatinės praktikos besilaikančius lietuvius, teigiant, jog jokių skandalų dėl Olego Riabčikovo išsiuntimo nekils.

 
 
  Šiaurės Korėja susprogdino...

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2006 10 12

http://www.peatbog.net/wp-content/uploads/2006/02/North%20Korea%20Border%20Guards.jpg2006 10 09 – Šiaurės Korėja susprogdino po žeme galingą bombą. Prieš savaitę ji perspėjo pasaulį, kad ruošiasi sprogdinti branduolinį užtaisą, o pasaulis ją perspėjo, kad to daryti nereikėtų. Šiandien yra svarbu suprasti, ką padarė Šiaurės Korėja ir kodėl ji taip pasielgė. Taip pat būtina įvertinti jos provokacinio (kitaip nepavadinsi) žingsnio reikšmę (visų pirmą branduolinio ginklo plėtros problemos kontekste) ir nuspėti galimą tarptautinės bendruomenės reakciją į šį žingsnį, kuri turėtų būti griežta ir vienareikšmiška, bet tinkamai pasverta.

 
 
  Baltijos apokalipsė (9)

Vytautas V.Landsbergis
2006 10 11

Yra toks linksmas pasakymas, kad pesimistas – tai gerai informuotas optimistas. Žinojimas išlaisvina.

Tačiau kartais yra dvejojama, ar verta visuomenę informuoti apie gresiančias stichines, apokaliptines nelaimes. Vieni sako, kam ta panika, galbūt tai ir neįvyks… Antai, kiek buvo visokių gąsdinimų, kad 2000 metai – tai pasaulio pabaiga, o nieko neįvyko. Kiti teigia, kad esama akivaizdžių, fizikos dėsniams paklūstančių gamtos procesų, kurie gali būti apskaičiuojami ir netgi numatomas įvykių laikas.

 
 
  Regioniniai skandalai ir geostrateginiai sandėriai

Darius Varanavičius, politologas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius
2006 10 06

Šią savaitę Rusijos pastangomis pradėta įgyvendinti Gruzijos transporto blokada, ko gero, nenustebino daugelio postsovoietinės erdvės gyventojų, nepriklausomai nuo to, ar jų šalys jau gali didžiuotis naryste Europos Sąjungoje (ES) bei NATO, ar tik siekia tokio statuso.

 
 
  Rusijos ir Gruzijos konfliktas: nuo šnipų skandalo – ant karo slenksčio (3)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2006 10 04

Rusijos ir Gruzijos konfliktas netruktų peraugti į atvirą konfrontaciją, jeigu Tbilisis pamažu „nenuleistų garo“. Michailas Saakašvilis iš pradžių pareiškė, kad jis netikįs, jog tarp valstybių gali kilti karas, tuojau įsakė paleisti du įtariamuosius šnipinėjimu Maskvos naudai, o paskui – visus likusius. Tačiau iš Maskvos vis aidi grasinimai Gruzijos adresu, ir tai kelia kritinę įtampą tarp šalių, kurių santykių istorija – viena seniausių ir viena draugiškiausių regione.

 
 
  Opijaus geopolitika: ar reikia Afganistano fermeriams leisti išsaugoti „tradicinį“ verslą? (4)

Ignas Paukštys, RESC analitikas
2006 10 02

Ne tik nusistovėjusiame šešėlinio pasaulio žemėlapyje Afganistanas yra žinomas kaip pats didžiausias opijaus (aguonų ekstrakto – narkotinės medžiagos) augintojas. Apie tai skelbta ir Jungtinių tautų tarptautinės narkotikų kontrolės tarybos 2006 m. ataskaitoje. Kalbant ekonominiais terminais, ši šalis užima beveik monopolinę padėtį narkotikų žaliavų tiekimo rinkoje. Minėtoje ataskaitoje teigiama, kad vien Afganistane užauginama 87 proc. viso pasaulinio opijaus.

 
 
  Kas skatina musulmonų fundamentalizmą?

Kęstutis Girnius
2006 09 28

Paskelbtas slaptas Amerikos žvalgybos dokumentas patvirtina tai, ką savęs neapgaudinėjantieji seniai žinojo: būtent, kad karas Irake skatina musulmonų fundamentalizmą, vis daugiau jaunuolių įtraukia į tarptautinių džihadistų gretas, didina teroristinių antpuolių pavojų. Dokumentas yra svarbus, nes tai ne prezidento George‘o Busho ar karo priešininkų darbas, bet bendra visų 16 Amerikos žvalgybos agentūrų išvada pačiu aukščiausiu lygiu. 

 
 
  „Maksimaliai pavojingos šalys“ arba kas nutiko su Afganistanu ir Iraku

Ignas Paukštys, RESC analitikas
2006 08 31

Jau praėjo daugiau nei penkeri metai po tarptautinės koalicijos įsiveržimo į Afganistaną bei treji metai po JAV vadovaujamos koalicijos invazijos į Iraką siekiant nuversti tuometinį Sadamo Huseino režimą. Kas nutiko su šiomis šalimis, ar pasiteisino karas su terorizmu ir kokia yra dabartinė padėtis? Galiausiai su kokiomis problemomis susiduria tarptautinės šalių atkūrimo pajėgos?

 
 
  „Fejerverkai“ virš Atlanto arba vieno neįvykdyto teroro akto istorija

Ignas Paukštys, RESC analitikas
2006 08 17

Nuo pat šiuolaikinio terorizmo formų atsiradimo pradžios 1960 m., politikos apžvalgininkai išliejo panašiai tiek rašalo, kiek teroristai kraujo. Beveik visada užduodami tie patys klausimai – kas, ką, kaip ir kodėl sprogdina? Šis straipsnis – ne išimtis, jo tikslas – išsiaiškinti atskleisto sąmokslo prieš Didžiosios Britanijos transatlantinius reisus užkulisius, aplinkybes ir pamąstyti, kas galiausiai iš to išlošė, o kas pralošė.

 
 
  Izraelis-Libanas: žaidimas į „vienus vartus“ ar Pyro pergalė? (1)

Ignas Paukštys, RESC analitikas
2006 08 09

Nuolatinis žydų-arabų konfliktas tęsiasi. Tiek Izraelis, tiek Libanas tvirtina pasiekiantys pergales: Izraelis bombarduoja šiauresnius Libano regionus, tuo tarpu Hizbollah kovotojų raketos skrenda vis giliau į Izraelio pietus. Kai daugiau nei prieš tris savaites grupė „Dievo partijos“ teroristų Izraelio ir Libano pasienyje prieštankiniais pabūklais apšaudė pora šarvuotų Hummvee patrulių, nukovė tris Izraelio karius ir įkaitais paėmė du, niekas neprognozavo, kad konfliktas užsitęs taip ilgai. Visgi karine prasme pranašumas yra žydų valstybės pusėje. 

 
 
  Izraelio ir Libano konfliktas: kur ieškoti ištakų?

Kristina Puleikytė
2006 07 31

Besitęsiantis Izraelio-arabų konfliktas pasižymi nuolatine politine įtampa ir atviru priešiškumu. Šis konfliktas apima Izraelio valstybės sukūrimą ir jos santykius su arabų valstybėmis. 1948 m. Arabų-Izraelio, 1956 m. Sueco, 1967 m. Šešių dienų, 1973 m. Yom Kippuro ir 1982 m. Libano karai buvo ilgalaikio konflikto tarp Izraelio ir arabų valstybių išdava. Dabartinis konfliktas tarp Izraelio ir Libano tėra ilgalaikio priešiškumo pasekmė.

 
  Puslapiai: <<<  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15   >>>


 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.



Lenkijos užsienio reikalų ministerija tapo Rusijos programišių taikiniu? (3)

2017 02 02

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius



Vartojimas vis dar stiprina D. Britanijos ekonomiką (2)

2017 02 01


Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras