Centrinė Azija

Vienu svarbiausių įvykių Centrinėje Azijoje vasario mėnesį tapo Rusijos prezidento V. Putino vizitai iškart į kelias regiono šalis. Pradėjo kelionę jis nuo Kazachstano, vėliau aplankė Tadžikistaną ir galiausiai nuvyko į Kirgiziją. Savo vizitus Rusijos vadovas apibendrino taip: „Kazachstanas, Tadžikistanas ir Kirgizija yra strateginiai mūsų partneriai ir sąjungininkai“. Šias valstybes vienija glaudūs santykiai su Maskva ekonominėje (Eurazijos ekonominė sąjunga ir prekybinis bendradarbiavimas) bei saugumo (Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija) srityse.

Centrinė Azija

Pagrindiniu naujienų generatoriumi Centrinėje Azijoje (CA) 2017 m. sausio mėnesį tapo Kazachstanas. Pirmiausia pažymėtina, kad šioje valstybėje įvyko ilgai ruoštos derybos dėl Sirijos, kurias inicijavo Rusija, Turkija ir Iranas. Čia ne vieta kalbėti apie šio susitikimo rezultatus, žiūrint iš minėtų valstybių perspektyvos, tačiau galima pasakyti keletą žodžių apie renginio svarbą Astanai.

Tolimieji Rytai ir Pietryčių Azija

Jeigu skaitote šį tekstą, sveikinu, Jūs sėkmingai peržengėte 2016-ųjų metų slenkstį – pasižadėjote sveikiau maitintis, sportuoti ir daugiau laiko skirti sau ar šeimai. Vis dėlto, vertinant iš tarptautinės politikos perspektyvos, šie metai buvo išties įtempti ir pasauliui pateikė nemažai staigmenų: visiškai tam nepasirengusią Europą užklupo pabėgėlių krizė, o jos visuomenių sąmonę persmelkė terorizmo grėsmė. Europą iš vidaus ėmė skaldyti nacionalistiniai ir Brexit įkvėpti populistiniai judėjimai, Rytų Europą ir toliau tebedraskė Ukrainos konfliktas, o Artimuosius Rytus – naują kokybinį lygmenį pasiekęs karas Sirijoje. Prie šio vis didėjančios pasaulio fragmentacijos konteksto pridėkime dar ir skandalingai pasibaigusius JAV prezidento rinkimus ir gausime tokį sprogstamąjį mišinį, kuris nesugadintų naujametinės fejerverkų šventės nė vienoje pasaulio sostinėje.

Centrinė Azija

Lapkričio mėnesio apžvalgoje „Žvilgsnis į Orientą“ (II) buvo detaliai kalbama apie Turkmėnistano nepriklausomybės 25-metį. Šį kartą verta trumpai aptarti tokį pat Kazachstano jubiliejų, nes jis yra pagrindinis Lietuvos partneris Centrinėje Azijoje ir dinamiškiausiai besivystanti regiono valstybė. Pažymėtina, kad ji neretai kaltinama autoritarizmu – daugiausia dėl to, kad nuo pat nepriklausomybės atgavimo šalį valdo tas pats prezidentas Nursultanas Nazarbajevas. Tačiau, atsižvelgiant į Centrinės Azijos specifiką, Kazachstanas yra tikra demokratijos sala regione su gana stipriais liberalios ekonomikos elementais – ypač lyginant, pavyzdžiui, su Kirgizija, kurioje tinkamai neįgyvendintas demokratinis eksperimentas baigėsi dviem revoliucijomis (t. y. politiniu nestabilumu ir ekonominiu chaosu)

Centrinė Azija

Šio regiono politinių aktualijų apžvalgą galima pradėti nuo to, kad spalio 27 d. Turkmėnija atšventė savo nepriklausomybės 25-metį. Gera proga koncentruotai įvertinti, ką šalis pasiekė per tuos metus. Buvęs jos prezidentas Saparmuratas Nijazovas pavertė valstybę globaliu mastu išskirtine diktatūra (galbūt antra tokia po Šiaurės Korėjos). Jos pamatu tapo didžiulės gamtinių dujų atsargos, kurios leido sukurti socialiai orientuotą, bet neefektyvią ekonomiką (užtenka paminėti vien iki 2014 m. galiojusią nemokamo benzino kvotą). Dar labiau šalies raidą sutrikdė hiperbolizuotas vado kultas ir uždarumas. Naujasis lyderis Gurbanguly Berdymuchamedovas stengiasi atverti šaliai langą į pasaulį, tačiau, suprantama, Turkmėnistano neabejotinai laukia dar labai ilgas kelias.

Tolimieji Rytai ir Pietryčių Azija

Lapkričio 8 d. JAV piliečiai išrinko savo 45-ąjį prezidentą. Juo, daugelio nuostabai, įveikęs Demokratų partijos kandidatę H. Clinton, tapo skandalingasis respublikonų atstovas D. Trumpas. Nors iš pradžių daugelis politikos apžvalgininkų D. Trumpo šansus laimėti vertino gan skeptiškai ar net su ironiška šypsena, rinkimų kampanijai įsibėgėjus, jų baigtį prognozuoti darėsi vis sudėtingiau. Neapibrėžtumo jausmą dar labiau sustiprino didžiausias šių metų siurprizas – Brexit, tačiau ir po jo daugelis, mintyse kartodami senovės graikų mąstytojo Herakleito sentenciją, vylėsi, kad negalima du kartus įbristi į tą pačią upę. O, pasirodo, galima. Mažiausiai du kartus per metus.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius

Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).