Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Energetika
 
  AE Baltarusijoje statys rusai – už savo pačių pinigus

Aušra Radzevičiūtė
2009 07 01

Birželio 26 d. „Belorustoday.ru“ pranešė, jog Minske pirmasis šalies vicepremjeras Vladimiras Semaška oficialiai pareiškė, kad Baltarusija galutinai apsisprendė pasirinkti naujajai atominei elektrinei rusišką reaktorių VVR–1000. Anot pareigūno, saugumo prasme tai vienas patikimiausių reaktorių pasaulyje, jis priklauso 3+ kartai, o ketvirtoji karta rinkoje atsiras tik po 20 metų.

 
 
  Rusijos pastangos įkurti „dujų OPEC“ (3)

Vaidotas Šernius
2009 05 29

Mintys įkurti „dujų OPEC“ buvo pradėtos viešai reikšti jau prieš keletą metų. Dar 2002-aisiais buvęs Rusijos prezidentas, o dabar ministras pirmininkas Vladimiras Putinas siūlė sukurti „Eurazijos dujų sąjungą“, bet šie jo žodžiai didesnio atgarsio nesulaukė. Vienintelis Iranas atsiliepė, tačiau derybos buvo labai pasyvios.

 
 
  Kodėl sudėtinga „Nabucco“ dujotiekiu sujungti Centrinę Aziją su Europa (8)

Jurgita Laurinėnaitė
2009 05 18

Vienas iš Europos energetinės politikos sopulių – „Nabucco“ dujotiekis, regis, dar turi vilčių tapti sėkmingu projektu. Penkių šalių – Austrijos, Bulgarijos, Rumunijos, Turkijos ir Vengrijos vyriausybės dar pirmąjį šių metų pusmetį pasižadėjo pasirašyti susitarimą, kuris turėtų padėti pamatus dujotiekio statybos pasiruošimui.

 
 
  „Gazprom“ Tolimojoje Šiaurėje mažina pajėgumus ir atleidžia darbuotojus (4)

Julija Malyševa
2009 05 08

Jamalo pusiasalyje, esančiame už poliarinio rato, išgaunama daugiau kaip pusė Rusijos dujų. Anksčiau čia „Gazprom“ sėkmingai įsisavindavo naujus telkinius, o darbuotojai gaudavo dosnius priedus prie atlyginimo už darbą „Tolimosios Šiaurės sąlygomis“. Bet, matyt, ir stambiausią valstybinę Rusijos kompaniją jau palietė ekonominė krizė.

 
 
  Azerbaidžano dujų viliotinis

Aušra Radzevičiūtė
2009 05 06

Europos Sąjungos pastangos surasti alternatyvių variantų Rusijos gamtinių dujų tiekimui Azerbaidžaną pavertė itin patraukliu „galimu partneriu“. Šios šalies Pramonės ir energetikos ministerijos duomenimis, patvirtintos dujų atsargos Azerbaidžane siekia apie 3,5 trilijono kubinių metrų ir eksportui skirtą šių dujų dalį pirkti nori labai daug kas. Kam parduos – politinio ir ekonominio viliotinio klausimas.

 
 
  Vamzdis kaip užsienio politika (4)

Prof. Vytautas Landsbergis, Europos Parlamento narys
2009 04 23

Norėčiau pateikti keletą pastabų, kurias reikėtų suvokti kaip klausimus kiekvienam žmogui ir kiekvienai vyriausybei, ne tik „Gazpromui“, kuris yra Rusijos vyriausybės ir jos užsienio politikos dalis.

 
 
  „Branduolinis renesansas“: ar bus AE Kaliningrade ir Baltarusijoje? (3)

Aušra Radzevičiūtė
2009 04 01

Rusija Kaliningrado srityje ir Baltarusija netoli sienos su Lietuva ketina statyti naujas atomines elektrines. Pabandžius suformuluoti klausimą, ar tai tikrovė, ar tik gandai, atsakymas peršasi gana paprastas: jie jau padarė tiek pat, kiek ir Lietuva, įgyvendindama Visagino atominės elektrinės projektą. Ką? Ogi nieko.

 
 
  Naftotiekių geopolitika Centrinėje Azijoje ir Kaukaze (2)

Vaidotas Šernius
2009 03 27

Centrinės Azijos regiono dalis prie Kaspijos jūros, kaip ir kitoje jūros pusėje esantis Azerbaidžanas, turtinga energetinių išteklių. O kur gausu žaliavų klodų, ten link krypsta ir mūsų kaimynės Rusijos interesai.

Rusijos Federacija, valdant ir Vladimirui Putinui, ir dabartiniam prezidentui Dmitrijui Medvedevui, vamzdynus laiko viena reikšmingiausių strategijos įgyvendinimo priemonių.

 
 
  Ar Rusija verta OPEC? (8)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2009 03 19

Praėjusį savaitgalį dėmesį atkreipė du svarbūs ekonomikos įvykiai: Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių finansų ministrų ir centrinių bankų vadovų susitikimas netoli Londono ir Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) konferencija Vienoje. Nei vienas, nei kitas susitikimas netapo ženkliu postūmiu lipant iš pasaulinės krizės duobės. Analitikus ypač nuvylė deklaratyvūs G-20 ministrų priimti sprendimai ir vos dviejų puslapių komunikatas.

 
 
  Rusiškos dujos pasiekė Pirėnų pusiasalį (15)

Mindaugas Gabrėnas
2009 03 11

Rusiškos dujos pasiekė ir Pirėnų pusiasalį. Tokią išvadą būtų galima daryti po neseniai pasibaigusio oficialaus Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo vizito Ispanijoje.

 
 
  „Nord Stream“ įgauna pagreitį (6)

Simona Vaitkutė
2009 02 27

Pamažu pradeda aiškėti Rusijos ir Ukrainos dujų karo, praėjusį mėnesį privertusio iš šalčio drebėti milijonus europiečių, laimėtojai. Kaip ir panaši situacija prieš dvejus metus, ši krizė vėl privertė ES politikus ieškoti būdų dujų tiekėjams ir tiekimo maršrutams diversifikuoti. Jau dabar Europos Sąjunga 40 proc. visų importuojamų dujų perka iš Rusijos, o 80 proc. iš jų Europą pasiekia per Ukrainą.

 
 
  „Dujų pasakos“

Julia Malyševa
2009 02 01

Artėjant naujametėms šventėms Rusijos televizijos žiūrovai jau ne pirmą kartą galėjo pažiūrėti dar vieną aštraus turinio melodramos „Rusijos ir Ukrainos dujų konfliktas“ seriją. Ankstesnes serijas jie jau matė sėdėdami prie 2007-ųjų naujamečio stalo, taip pat 2008 metų rudenį. „Naujametės pasakos“ transliacijos per Rusijos televiziją užsakovas yra pati Rusijos valstybė, nes visus televizijos kanalus ji visiškai kontroliuoja.

 
 
  Šalti Rusijos ir Ukrainos santykiai (13)

2009 01 17

Konfliktai dėl dujų tarp Rusijos ir Ukrainos prasiverždavo kiekvienų pastarųjų trejų metų pabaigoje. Taigi, kai Rusija pirmąją Naujųjų metų dieną Ukrainai nutraukė dujų tiekimą, naujienos nepateko į pirmuosius laikraščių puslapius. Europos Sąjunga, kuri ketvirtadalį savo dujų importuoja iš Rusijos, stebėjo, kaip abi pusės keičiasi kaltinimais, bet stengėsi į konfliktą nesikišti, laikydama tai paprasčiausiu techniniu ginču.

 
 
  Ar priimti Rusiją į OPEC? (9)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2008 12 28

Naftos kartelis OPEC per aukščiausio lygio susitikimą Orane (Alžyras) naftos gavybą nuo sausio 1 dienos nutarė sumažinti maždaug 2 mln. barelių per dieną. Bendras gavybos sumažinimas bus 2,2 mln. barelių, o tai sudaro 2,5–3 proc. visos pasaulio naftos gavybos. Taip tikimasi pažaboti naftos kainų nuosmukį – nuo 147 JAV dolerių už barelį liepą iki 44 dolerių dabar. Laikraštis „The Financial Times“ rašo, kad, rugsėjį ją sumažinus 2 mln. barelių, nuo Naujųjų metų jos gavyba iš viso kris 4,2 mln. barelių.

 
 
  ES technologinis atsakas Rusijai – energetinė tvirtovė (6)

Be autoriaus
2008 11 14

Šiandien Europos Komisija pristatys ambicingą būsimosios ES energetinės supersistemos, kuri turėtų apsaugoti Europą nuo neprognozuojamos Rusijos veiksmų, planą. Ši „energetinė tvirtovė“ bus statoma nuo Skandinavijos ir Baltijos šalių iki Viduržemio jūros, skelbia britų dienraštis „Times“.

 
  Puslapiai: <<<  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10   >>>


 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.



Lenkijos užsienio reikalų ministerija tapo Rusijos programišių taikiniu? (3)

2017 02 02

Manoma, kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius



Vartojimas vis dar stiprina D. Britanijos ekonomiką (2)

2017 02 01


Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras