Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai













   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
 
 
  Naujausias V. Putino režimo propagandos produktas: „Dugin‘s Guideline“ ir pseudogeopolitika (3)

Rokas Markauskas
2016 08 22

Geopolitikos mokslas SSRS buvo draudžiamas motyvuojant tuo, kad tai neva fašistų pramanai. Bet po SSRS griuvimo geopolitika Rusijoje išpopuliarėjo ir buvo pradėta dėstyti universitetuose. Paplito idėja, kad būtent geopolitika padės susigrąžinti buvusią galią. Šio „darbo“ ėmėsi Aleksandras Duginas, kurio veikla labai dviprasmiška. Viena vertus, jis iki 2014 m. buvo Maskvos valstybinio M. Lomonosovo universiteto Sociologijos fakulteto Tarptautinių santykių ir sociologijos katedros laikinasis vedėjas, kaip šio universiteto profesorius dėstė savo idėjas, įvilkęs jas į akademinį rūbą, ir bandė pritraukti intelektualų dėmesį. Kita vertus, neseniai pasirodė naujas jo kūrinys „Dugino direktyva“ („Dugin‘s Guideline“, „Директива Дугина“), skirtas „paprastam žmogui“. Autorinėse jo laidose gausu tradicinių propagandos metodų. Šiame straipsnyje bus analizuojama A. Dugino veikla tiek akademiniuose sluoksniuose, tiek Rusijos visuomenėje.

 
 
 
  Rusijos vertybiniai sąjungininkai Europoje: Italijoje, Ispanijoje, Latvijoje (V)

2016 08 19

Penktoje Rusijos įtakos Europoje apžvalgų dalyje pateikiama pavyzdžių iš Italijos, Ispanijos ir Latvijos, kaip kuriami aljansai ir veikiama ne tik su politinių partijų, bet ir su visuomeninių organizacijų, religinio pobūdžio judėjimų bei religinių institucijų pagalba. Antipatija liberaliai demokratijai su neva iš jos kylančiomis ydomis yra bendra šiems judėjimams, ir tai skatina juos palaikyti V. Putiną, kuris su šiomis ydomis, jų akimis, nuoširdžiai kovoja. 

 
 
 
  Amžinoji Rusijos geopolitika (30)

Stivenas Kotkinas
2016 08 17
Putinas grįžta prie istorinių šaknų

Jau pusę tūkstantmečio Rusijos užsienio politika išsiskiria ambicijomis, viršijančiomis šalies galimybes. Nuo Ivano Žiauriojo laikų Rusija plėtė savo teritoriją vidutiniškai po 130 kvadratinių kilometrų per dieną, o 1900 m. ji buvo ketvirta ar penkta pramoninė pasaulio šalis. Tačiau jos BVP dalis vienam gyventojui tesudarė tik 20 proc. šio Anglijos ir 40 proc. – Vokietijos rodiklio, o vidutinė rusų gyvenimo trukmė buvo 30 metų, vokiečių – 49-eri, o anglų – 52-eji metai. XX amžiaus pradžioje tik 33 proc. Rusijos gyventojų buvo raštingi, mažiau nei Anglijoje XVIII a. pradžioje.

 
 
 
  Tamsioji olimpinių žaidynių Rio de Žaneire pusė (1)

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2016 08 15

Garsiausi pasaulio atletai, daugybė fejerverkų ir spalvų: taip praeitą savaitę prasidėjo olimpinės žaidynės Rio de Žaneire (Rio 2016), į kurias daugiau nei porą savaičių bus nukreiptas viso pasaulio dėmesys. Kiekvienų žaidynių atidarymo ceremonija neabejotinai yra įspūdingas fasadas, akiai malonus reginys. Vis dėlto Brazilijoje po tuo fasadu slepiasi kaip niekad daug problemų. Tai priverstiniai gyventojų iškraustymai, policijos smurtas, didėjanti socialinė atskirtis ir visa apimanti ekonominė krizė. Ir, skirtingai, nei mėgsta teigti šalies politikai ir Tarptautinis olimpinis komitetas, olimpinės žaidynės patiems pažeidžiamiausiems Rio de Žaneiro gyventojams atnešė tik dar daugiau negandų.

 
 
 
  Rusijos vertybiniai sąjungininkai Europoje: Austrijoje, Slovakijoje (IV)

2016 08 12

Ketvirtoje Rusijos įtakos Europoje apžvalgų dalyje pateikiama pavyzdžių iš Austrijos ir Slovakijos, kaip kuriami aljansai ir veikiama ne tik su politinių partijų, bet ir su visuomeninių organizacijų, religinio pobūdžio judėjimų bei religinių institucijų pagalba. Antipatija liberaliai demokratijai su neva iš jos kylančiomis ydomis yra bendra šiems judėjimams, ir tai skatina juos palaikyti V. Putiną, kuris su šiomis ydomis, jų akimis, nuoširdžiai kovoja. 

 
 
 
  2016 m. liepos 4–17 d. Ukrainos aktualijų apžvalga (II) (70)

Algirdas Karijotas
2016 08 10
Karinės-gynybinės sferos aktualijos

Ukrainos gynybos ministerijos Karinės politikos, strateginio planavimo ir tarptautinio bendradarbiavimo departamento direktorius Anatolijus Petrenka informavo, kad NATO per pastaruosius dvejus metus Ukrainos gynybiniams pajėgumams atkurti skyrė 130 mln. JAV dolerių. O pirmą šių metų pusmetį Ukrainos ginkluotosios pajėgos gavo paramos iš užsienio už 60 mln. JAV dolerių. Paminėtina, kad per 2014–2015 metus paramos gauta už 57 mln. JAV dolerių iš 20 užsienio valstybių. Pagrindiniai paramos donorai – JAV, Kanada, Didžioji Britanija ir Lietuva. 

 
 
 
  Artėja kitas Didysis tautų kraustymasis?

Vaiva Sapetkaitė, VU TSPMI magistrė
2016 08 08

Pakitęs klimatas ir gyventojų perteklius privertė pirma germanų, o vėliau gotų ir hunų gentis palikti savo žemes­­. Dėl to IV–VII a. tapo žinomi kaip Didysis tautų kraustymasis, pasibaigęs laikytos nenugalima Romos imperijos žlugimu. Regis, esame dar vieno tautų kraustymosi išvakarėse.

 
 
Paieška






Euro zonos valdymo tyla

2016 08 17

Kartais svarbiausia būna tai, kas iš viso neįvyksta, o Ispanijos ir Portugalijos pavyzdžiai tik dar kartą patvirtina tokias mintis. Jos atspindi Europos Komisijos (EK) baimę veikti, remiantis Stabilumo ir augimo pakto taisyklėmis. Pagal jas EK turėjo nubausti minėtas šalis dėl pernelyg didelio biudžeto deficito. Tai galėjo būti nors simbolinė bauda, bet Komisijai tokios simbolikos neprireikė, o Europa šiuo klausimu išliko gana tyli. Net Vokietija, Europos Sąjungos (ES) taupymo priemonių rėmėja, buvo atsargi.



Graikijos jaunimo ateitis po „Brexit“

2016 08 10

Didžioji Britanija buvo mėgstama jaunų graikų, kai Graikijoje jaunimo nedarbas viršija 50 proc., tačiau po vadinamojo „Brexit“ daugelis jų yra gerokai sunerimę dėl savo ateities. Vienas nesėkmės scenarijus greitai pakeičia kitą. Praėjusią vasarą buvo nuolat kalbama apie „Grexit“, galimą Graikijos pasitraukimą iš euro zonos. Vis dėlto tuomet susitarta dėl trečiojo finansinės pagalbos paketo. Tai įvyko paskutinę minutę ir atitolino pavojingus padarinius šaliai ir blokui. Po metų „Brexit“ tapo realybe, kai D. Britanija nusprendė trauktis iš Bendrijos. Apie 52 proc. rinkėjų palaikė minėtą pasirinkimą.



Afrikos galimybės po „Brexit“

2016 08 03

Pasaulis pajuto didžiulio sukrėtimo bangas Jungtinės Karalystės rinkėjams nusprendus palikti Europos Sąjungą (ES). Afrika taip pat ne išimtis, kadangi ji artimais istoriniais ryšiais yra susijusi su daugeliu Bendrijos šalių narių. Afrikos politikos ekspertai ir valstybių pareigūnai pradėjo dejuoti dėl naujo ekonominės nežinomybės debesies ir galimos katastrofos artimiausioje ateityje. Vienintelė Namibija reagavo gana ramiai, nes jos eksportas į ES pastaraisiais metais gerokai sumažėjo. Likusi Afrika „Brexit“ įvertino kaip rimtą grėsmę, bent jau kalbant apie trumpalaikę perspektyvą.



Kaliningrado sričiai laikinai vadovausbuvęs saugumietis

2016 08 02

Liepos 28 d. laikinuoju gubernatoriumi paskirtas FST (Federalinės saugumo tarnybos) Kaliningrado padalinio viršininkas Jevgenijus Ziničevas. Apie tai paskelbė Kremliaus tinklalapis ir pacitavo Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsaką...



Europa bando taisyti klaidas

2016 07 27

Euro zonos problemas sukėlė ne tik prastas valdymas pietinėse bloko šalyse, bet ir skirtingas valstybių narių vertinimas bei nesąžiningas taisyklių įgyvendinimas. Šie veiksniai prisidėjo prie euroskeptikų iškilimo ir jų vaidmens sustiprėjimo Europos Sąjungoje (ES). Birželis buvo išskirtinai svarbus mėnuo Bendrijai, kai „Brexit“ supurtė jos pamatus. Liepa tapo reikšminga dėl atsakymo į minėtą britų žingsnį paieškų, nors tvariu ES keliu į augimą, gerovę ir plėtrą pradedama abejoti.



Germanas Bergeris. Estija pirmininkaus ES Tarybai vietoj Didžiosios Britanijos
Be autoriaus
2016 07 25

Europos Vadovų Tarybos pirmininko Donaldo Tusko oficialus atstovas Prebenas Amanas (Preben Aamann) informavo, kad vietoj Didžiosios Britanijos, kuri po Brexit paliks Europos Sąjungą, ES Tarybai pirmininkaus Estija, pranešė RT (Russia Today).



Europospolitika: nuo dvejojimo prie pokyčių

2016 07 20

Iki to laiko, kol Jungtinės Karalystės piliečiai referendume pasisakė už šalies pasitraukimą iš Europos Sąjungos (ES), pabėgėlių krizė buvo didžiausia Europos problema. Tiesą sakant, minėta krizė suvaidino lemiamą vaidmenį priimant sprendimą dėl vadinamojo „Brexit“, kuris reiškė didelį sukrėtimą. Šiame kontekste Bendrijos suirimas gali atrodyti beveik neišvengiamas. Dėl krizių kenčia tokios ES valstybės kaip, pavyzdžiui, Italija, o tai dar labiau aptemdo bloko išlikimo galimybes. Šia tema domisi garsus milijardierius, investuotojas ir filantropas George`as Sorosas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2016 Geopolitinių Studijų Centras