Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Jurgita Laurinėnaitė
 
  Branduolinių ginklų plitimo problemos (2)

Jurgita Laurinėnaitė
2011 08 01

Iki šiol atominis (plačiąja prasme – branduolinis) ginklas kare buvo panaudotas du kartus: 1945 metų rugpjūtį JAV numetė bombas ant Hirosimos ir Nagasakio miestų Japonijoje. Antrasis pasaulinis karas baigėsi egzistuojant tik vienai branduolinei valstybei. Šiuo metu pasaulyje atominį ginklą turinčiomis šalimis, be JAV, laikomos Rusija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Kinija, Indija, Pakistanas, Izraelis ir Šiaurės Korėja, taip pat kyla įtarimų dėl Irano pajėgumų siekiant pasigaminti branduolinį ginklą.

 
 
  Turkija: „Europos Kinija”, besišypsanti arabams (9)

Jurgita Laurinėnaitė
2011 02 14

Santrumpa BRIC yra viena dažniausių, kai kalbama apie besivystančias šalis ir būsimas pasaulio ekonomikos lyderes – Braziliją, Rusiją, Indiją ir Kiniją. Šalia šios santrumpos paminėtinos dar mažiausiai trys – VISTA, CIVETS ir N-11. Šie šalių susivienijimai sukurti norint peržengti BRIC grupės ribas ir įtraukti tas valstybes, kurios ateityje pirmaujančioms besivystančioms šalims ims lipti ant kulnų.

 
 
  Tariama ir tikroji ESBO reikšmė ir įtaka (3)

Jurgita Laurinėnaitė
2011 01 31

„Mūsų susitikime turėtų būti paskelbtas ambicingas Veiksmų planas – pabrėžiu – Veiksmų! – ir jis turi tapti vadovu į ESBO ateitį“, – Kazachstano sostinėje Astanoje pernai gruodį kalbėjo Europos Sąjungos (ES) prezidentas Hermanas Van Rompuy. Šie žodžiai buvo pasakyti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) vadovų susitikime, surengtame po daugiau kaip dešimties metų pertraukos.

 
 
  ES diplomatija: „Vienas veidas, vienas telefono numeris, vienas balsas“? (3)

Jurgita Laurinėnaitė
2010 10 22

Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) – tai nauja Europos Sąjungos (ES) diplomatinė institucija, kartais dar vadinama ES užsienio reikalų ministerija. Sukurti šią tarnybą įpareigoja pernai įsigaliojusi Lisabonos sutartis. Joje numatyta, kad EIVT padės formuoti bendrą ES užsienio bei gynybos politiką ir koordinuos ES ambasadų darbą daugiau kaip 130 šalių.

 
 
  Irakas: politiniai „jaunos demokratijos“ sunkumai (5)

Jurgita Laurinėnaitė
2010 10 01

Prieš pusaštuntų metų sąjungininkų kariuomenė su amerikiečiais ir britais priešakyje pradėjo operaciją „Irako laisvė“. Kai kurios sąjungininkės, pavyzdžiui, Ispanija, iš šio karo pasitraukė praėjus vos metams nuo jo pradžios. Britai karius išvedė pernai, o šių metų rugpjūčio 31 dieną JAV prezidentas Barackas Obama oficialiai paskelbė, kad Amerika taip pat baigia kovinius veiksmus Irake.

 
 
  Stabilumo poreikis Kirgizijoje (3)

Jurgita Laurinėnaitė
2010 09 06

Kirgizijoje per penkerius metus įvyko jau antras valdžios perversmas. 2005-aisiais jis gavo „tulpių revoliucijos“ pavadinimą, o šiemet kai kurių apžvalgininkų buvo pramintas „Rozos revoliucija“ – pagal laikinosios šalies prezidentės Rozos Otunbajevos vardą ir su užuomina į Gruzijos „rožių revoliuciją“. Kirgizijoje šiais metais nuvilnijo ir dėl etninių nesutarimų kilęs smurto protrūkis – didžiausias šalyje po 1990 metų.

 
 
  Afganistanas: karas pasiekė „kritinę ribą“ (9)

Jurgita Laurinėnaitė
2010 08 23

Karas Afganistane tęsiasi jau beveik dešimtmetį, tačiau pabaigos, kuri būtų sėkminga JAV, NATO ir jų sąjungininkams, nematyti. Netgi atvirkščiai: 2010-ųjų liepa tapo daugiausia JAV karių gyvybių nusinešusiu mėnesiu per visą karo eigą. Negana to, rekordinio mirčių skaičiaus negalima pavadinti nei atsitiktiniu, nei vienkartiniu, nes jis didėja antrą mėnesį iš eilės – kol nebuvo žinoma liepos mėnesio statistika, žuvusių amerikiečių, o ir visų užsienio karių skaičiumi pribloškė birželis.

 
 
  NVS saulėlydis

Jurgita Laurinėnaitė
2010 08 02

Nepriklausomų Valstybių Sandrauga (NVS) – tai beveik du dešimtmečius egzistuojanti posovietinių valstybių sąjunga, kurios narėmis šiuo metu yra 11 šalių (tiesa, dvi iš jų – Turkmėnistanas ir Ukraina de jure nėra visateisės NVS narės).

 
 
  „Nenoriu į armiją“, arba Rusijos kariuomenės problemos (7)

Jurgita Laurinėnaitė
2010 07 12

Praėjus beveik dvejiems metams po Rusijos ir Gruzijos karo, atskleidusio silpnąsias rusų armijos puses, ir toliau garsiai svarstoma, kokios kariuomenės reikia Rusijai – profesionalios, t. y. sudarytos iš samdomų karių, ar paremtos visuotine prievole, t. y. sudarytos iš šauktinių. Akivaizdu, kad dabartinė šauktinių ir tik nedidelės dalies samdomų pagal kontraktą karių kariuomenė nėra tokia, kokią norėtų matyti Kremliuje įsikūrusi valdžia.

 
 
  Kas taps Lenkijos prezidentu?

Jurgita Laurinėnaitė
2010 06 14

Prezidento rinkimai Lenkijoje turėjo vykti tik šių metų rudenį, tačiau lėktuvo katastrofa, nusinešusi Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio ir kitų aukštų šalies vadovybės atstovų gyvybę, privertė paankstinti rinkimų datą ir surengti juos birželio 20-ąją. Gegužės viduryje kilę potvyniai Lenkijoje paskatino kalbas apie dar vieną rinkimų datos pakeitimą – jei dėl gamtos stichijos šalyje būtų prireikę įvesti nepaprastąją padėtį, rinkimai būtų galėję įvykti tik praėjus 90 dienų po jos atšaukimo.

 
 
  Rinkimai Didžiojoje Britanijoje (1)

Jurgita Laurinėnaitė
2010 04 30

Gegužės 6-ąją Didžiojoje Britanijoje vyks visuotiniai parlamento rinkimai, per kuriuos dabar vyriausybę sudarantys leiboristai, tikėtina, praras turėtas pozicijas ir bus priversti valdžią perduoti kitai partijai. Per ankstesnius rinkimus nuspėti būsimąjį laimėtoją buvo paprasčiau. Didžiojoje Britanijoje iki šiol veikė dvipartinė sistema, susiformavusi dėl mažoritarinių rinkimų taisyklių – gavusieji daugiausia balsų laimėdavo viską.

 
 
  Graikijos krizė ir ES susiskaldymas

Jurgita Laurinėnaitė
2010 04 16

Graikija, didžiausia dabartinė Europos Sąjungos (ES) ekonominė nusidėjėlė, po trumpai trukusio atokvėpio, kurį nulėmė kovo pabaigoje vykusio ES vadovų susitikimo sprendimai, vėl gyvena neramiomis nuotaikomis. Po Velykų platintas valstybės obligacijas Graikijos vyriausybė po 10 metų turės išpirkti sumokėdama 7,5 proc. palūkanas – net dukart didesnes nei tos, kurias tektų mokėti Vokietijos, šiuo metu stipriausios ES ekonomikos, vyriausybei, jei ji šiandien taip pat nuspręstų skolintis tarptautinėse rinkose.

 
 
  Europos kariuomenė: „niekaip nesibaigianti istorija“ (12)

Jurgita Laurinėnaitė
2010 03 22

Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle vasario mėnesį vykusioje Miuncheno saugumo politikos konferencijoje vėl atgaivino kalbas apie tai, kad reikia sukurti bendras Europos karines pajėgas, kurios būtų atskaitingos Europos Parlamentui. Jungtinės Europos kariuomenės idėja Europos Sąjungoje sklando jau seniai, nors nepanašu, kad artimiausiu metu ji bus pradėta įgyvendinti.

 
 
  Krizės našta Rytų Europoje (8)

Jurgita Laurinėnaitė
2010 02 12

Šiemet 23 milijonai žmonių Rytų Europoje ir Centrinėje Azijoje gali atsidurti prie skurdo slenksčio. Tokią prognozę 2010-iesiems pateikė Pasaulio bankas. Didžiausiais iššūkiais, su kuriais susidurs Rytų Europos regiono gyventojai, šiais metais laikomi nedarbas ir užimtumo problemos, kylančios kainos ir sunkiai atsigaunanti paskolų rinka. Bankininkų teigimu, gerėjančių vidaus paklausos tendencijų tikėtis sunku – nedarbas ir maži atlyginimai neleis vartojimo kreivei šauti aukštyn.

 
 
  ES plėtra: dvišaliai kandidačių konfliktai ir stabilumo siekis (4)

Jurgita Laurinėnaitė
2010 01 15

Europos Sąjunga (ES) per pusę amžiaus išsiplėtė nuo 6 valstybių ekonominės bendrijos iki 27 šalis jungiančio klubo, kuriame, be ekonomikos, vis didesnį vaidmenį ėmė vaidinti ir politiniai aspektai. ES plėtra tęsiasi ir toliau. Nors kai kurios ES narės reiškia nepasitenkinimą bendrijos ribų plėtimu, ES išlieka atvira naujų šalių narystei ir deklaruoja kiekvienos senojo žemyno valstybės teisę pareikšti norą prisijungti prie bendrijos.

 
 
  „South Stream“ versus „Nabucco“: dujotiekių varžytuvės (2)

Jurgita Laurinėnaitė
2009 12 21

Metams baigiantis Europoje atgyja kalbos apie „dujų karus“: neva Rusija ir Ukraina gali vėl pradėti megzti destruktyvų tarpusavio dialogą, kurio rezultatai palies ir ginče nedalyvaujančias trečiąsias puses – Europos valstybes. Kita vertus, sunku teigti, kad ilgalaikis, pasitikėjimą keliantis dialogas tarp Rusijos ir Ukrainos apskritai egzistuoja: Kremlius nemėgsta klausytis mažesnių už save, o Kijevas, kol pareiškia daugiau ar mažiau vieningą nuomonę, ilgokai klaidžioja savuose politiniuose labirintuose.

 
 
  Lisabonos sutarties ydos (9)

Jurgita Laurinėnaitė
2009 11 27

Nuo 2009 metų žiemos Europos Sąjungoje turėtų prasidėti ryškios permainos. Gruodžio 1-ąją įsigalioja Lisabonos, arba Europos Sąjungos reformų, sutartis. Kalbos, kad tokios sutarties reikia, prasidėjo dar 2001-aisiais, kai buvo iškeltas klausimas dėl ES ateities ir būtinybės reorganizuoti Bendriją. Tuomet kaip galimas sprendimas buvo pristatyta idėja sukurti ES Konstituciją.

 
 
  Po rinkimų Vokietijoje: koalicija nauja, žaidimo su Rusija taisyklės – senos (3)

Jurgita Laurinėnaitė
2009 10 12

Paskutinį rugsėjo sekmadienį Vokietijoje vykę parlamento rinkimai buvo sėkmingi dviem partijoms – krikščionims demokratams su kanclere Angela Merkel priešakyje ir Laisvųjų demokratų partijai. Krikščionių demokratų sąjunga bei šios partijos atitikmuo Bavarijos žemėse – Krikščionių socialinė sąjunga surinko mažiau balsų nei prieš ketverius metus, o laisvųjų demokratų pasirodymas rinkimuose buvo toks sėkmingas, kad abi centro dešiniosios jėgos galės formuoti valdančiąją koaliciją.

 
 
  Islandija: maratonas iki ES (2)

Jurgita Laurinėnaitė
2009 09 07

„Islandija buvo pirmoji, kuri pripažino Lietuvos nepriklausomybę, o Lietuva bus pirmoji, kuri besąlygiškai rems Islandijos siekį tapti ES nare“, – taip liepos mėnesį kalbėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas, savo žodžiais išreikšdamas paramą į ES panorusiems įstoti islandams. Tačiau apie šios tautos norą prisijungti prie 27 valstybes vienijančio „klubo“ reikia kalbėti atsargiai.

 
 
  Prezidento rinkimai Afganistane (1)

Jurgita Laurinėnaitė
2009 08 17

Rugpjūčio 20-ąją, praėjus aštuoneriems metams po Talibano režimo nuvertimo, Afganistane vyks antrieji demokratiniai šalies prezidento rinkimai. Tai neeilinis įvykis ne tik pačiam Afganistanui, bet ir visam pasauliui. Kad rinkimai praeitų kuo sklandžiau, šalyje suburta daugiau kaip 100 tūkstančių karių, siųstų daugiausia Vakarų valstybių. Tačiau kalbų ir perspėjimų dėl tokios pat prezidento rinkimų baigties, kokia birželį buvo Irane, pasigirsta vis dažniau.

 
 
  Prieštaravimai dėl „Nord Stream“ tiesimo grimzta į dugną (24)

Jurgita Laurinėnaitė
2009 07 27

Kas yra bendro tarp Rusijos ir Vokietijos susitarimu tiesiamo dujotiekio „Nord Stream“ ir Lietuvos įspėjimų dėl šio dujotiekio keliamos grėsmės Baltijos jūrai, jos regiono gamtai bei gyventojams? Tik tiek: parengiamieji darbai pradiniuose dujotiekio taškuose jau įgauna pagreitį – vamzdynai artėja prie jūros krantų, kur bus nuleisti į dugną, į jį grimzta ir Lietuvos perspėjimai dėl galimos projekto ekologinės žalos.

 
 
  Kodėl sudėtinga „Nabucco“ dujotiekiu sujungti Centrinę Aziją su Europa (8)

Jurgita Laurinėnaitė
2009 05 18

Vienas iš Europos energetinės politikos sopulių – „Nabucco“ dujotiekis, regis, dar turi vilčių tapti sėkmingu projektu. Penkių šalių – Austrijos, Bulgarijos, Rumunijos, Turkijos ir Vengrijos vyriausybės dar pirmąjį šių metų pusmetį pasižadėjo pasirašyti susitarimą, kuris turėtų padėti pamatus dujotiekio statybos pasiruošimui.

 
 
  JAV ir Kuba: naujų santykių pradžia?

Jurgita Laurinėnaitė
2009 04 24

Balandžio 17–19 dienomis Trinidade ir Tobage įvyko abiejų Amerikos žemynų valstybių vadovų susitikimas. Jame buvo nemažai kalbama ir apie JAV ir Kubos santykių pokyčius. Dar per prezidento rinkimų kampaniją 2008-aisiais Barackas Obama minėjo, kad JAV politika Kubos atžvilgiu turi būti peržiūrėta, o susitikimo metu jis sakė esąs pasirengęs sutikti su Kubos prezidento Raulio Castro siūlymu pradėti tiesigines derybas su JAV vyriausybe.

 
 
  Ar pavyks JAV ir Talibano derybos Afganistane?

Jurgita Laurinėnaitė
2009 03 31

JAV prezidento Baracko Obamos noras užmegzti dialogus su įvairiomis valstybėmis, kurios anksčiau buvo aiškiai įsitvirtinusios kitoje barikadų pusėje nei amerikiečiai, atrodo, galėtų būti pavadintas tikru „dialogų pavasariu“. Draugiški ženklai siunčiami ne tik Rusijai, Iranui, Kubai, bet ir Talibano atstovams Afganistane. Pirmoje kovo pusėje B. Obama oficialiai paskelbė, kad metas pradėti derybas su talibais. Tiesa, ne visais, o tik su tais, kurie, JAV manymu, yra „nuosaikūs“.

 
 
  Kas bus naujasis Afganistano prezidentas? (1)

Jurgita Laurinėnaitė
2009 03 06

Rugpjūčio 20-ąją Afganistane turėtų įvykti antrieji šalies istorijoje demokratiniai prezidento rinkimai. Tiesa, demokratijos požymių juose kol kas nėra daug. Visų pirma dėl to, kad rinkimai pagal Afganistano konstituciją turėjo įvykti jau balandžio mėnesį, tačiau Nepriklausoma rinkimų komisija juos atidėjo. Svarbiausios priežastys – vis didėjantis nesaugumas šalyje, prastos sezono oro sąlygos ir dėl lėšų stygiaus iki galo nebaigti pasiruošimo rinkimams darbai.

 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras