Tarptautinis valiutos fondas (TVF) buvo įkurtas po Antrojo pasaulinio karo. 1945 m. gruodžio mėnesį buvo pasirašyta šio fondo steigimo sutartis, o veiklą jis pradėjo 1947 m. kovo 1 dieną. TVF turėjo teikti kreditus valstybėms – fondo narėms, susiduriančioms su rimtomis savo biudžeto disbalanso problemomis, ir palengvinti tarptautinį bendradarbiavimą finansų bei kredito sferoje.

Vis dažniau pasigirsta kalbų, kad šiandieninė kapitalistinė ekonominė sistema vieną dieną turėtų žlugti. Tokias kalbas skatina su kapitalizmu susijusios problemos: vis labiau gilėjančios ekonominės krizės, didėjantis nedarbas ir skurdas, mažėjantys riboti gamtiniai ištekliai, didėjanti socialinė nelygybė, vartotojiškos visuomenės augimas ir daugelis kitų, kurios, anot šios sistemos kritikų, yra kapitalizmo pasekmė.

Šalies ekonominei ir socialinei aplinkai bei jos gyventojų gerovės lygiui įvertinti yra naudojami įvairūs metodai, rodikliai, indeksai. Tokių rodiklių pavyzdžiais gali būti Žmogaus socialinės raidos indeksas (Human Development Index), bendrojo vidaus ar nacionalinio produkto dalis, tenkanti vienam gyventojui, taip pat ir tokie indeksai kaip infliacijos lygis, nedarbo lygis ir kiti.

Šiandien pasaulyje mažai kam žinomi bitkoinai įgyja vis didesnę prasmę ir vertę, tačiau dar yra nedaug asmenų, kurie galėtų šį terminą paaiškinti. Bitkoinas – tai elektroninė, virtuali valiuta, šiandienos eksperimentas, kuris nežinia ar bus sėkmingas. Jo sėkmę parodys tik laikas.

Irano valstybės pirmtakės Persijos susikūrimas datuojamas II tūkstantmečiu prieš mūsų erą, Iranu valstybė oficialiai pasivadino 1935 m., o dabartinį Irano Islamo Respublikos pavadinimą pasirinko po 1979 m. revoliucijos. Iranas yra islamiška valstybė, jos prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas nuolat pasisako prieš žydų valstybę Izraelį.

1953 metais Korėjos pusiasalis po trejus metus trukusio permainingo karo galutinai padalijamas į Pietų ir Šiaurės Korėją, atitinkamai į JAV ir Sovietų Sąjungos įtakos zonas. Dvi Korėjos valstybės pasirinko skirtingą raidos kelią. Per kelis dešimtmečius demokratinė Pietų Korėja savo išsivystymo lygiu gerokai pranoko totalitarinį komunistinį režimą pasirinkusią Šiaurės Korėją.

Baltijos šalių santykiai su Rusija niekada nebuvo draugiški dėl praeities įvykių, kurie yra pabrėžiami ir šiandien. Pirmiausia Rusija, po Sovietų Sąjungos žlugimo prisiėmusi jos įsipareigojimus, nenori pripažinti SSRS įvykdytos Baltijos šalių okupacijos. Tarp Baltijos šalių ir Rusijos ilgai tęsėsi nesutarimai dėl tarpusavio sienų nustatymo po Baltijos šalių nepriklausomybės atgavimo 20 a. paskutinio dešimtmečio pradžioje.

„Ekspertų lygiu vyksta konsultacijos, kuriose dalyvauja bendrovių ir ministerijų specialistai. Kol kas nėra nustatytos ministrų susitikimo datos“, – sakė ener­ge­ti­kos mi­nis­tro pa­ta­rė­ja Dai­va Ri­ma­šaus­kai­tė. Pa­sak jos, kon­sul­ta­ci­jos yra tęs­ti­nis pro­ce­sas, at­siž­vel­gus į esa­mą pa­dė­tį ir Vy­riau­sy­bės nutarimus.

2010-ųjų pabaigoje–2011-ųjų pradžioje prasiveržus arabų sukilimams pradėjo keistis galios santykiai tiek Afrikoje, tiek Artimuosiuose Rytuose. Šiame kontekste iškilo ir laimėtojai, ir pralaimėtojai. Vis dėlto regiono veikėjų stipriosios ir silpnosios pusės labai sparčiai kinta atsižvelgiant į įvykius, todėl regionų galios pusiausvyra išlieka labai nestabili.

Rusija gali nemėgti Baltijos šalių ir būti nepatogi kaimynė Lietuvai, Latvijai ir Estijai, bet pavojaus joms nekelia, nes galutinai susitaikė su jų nepriklausomybe. Taip mano visuomeninio judėjimo „Rusijos dešiniųjų jėgų sąjunga“ prezidentas Leonidas Gozmanas.

Remdamiesi SEB bankų užsakymu atliktos apklausos duomenimis, SEB banko Estijoje analitikai teigia, kad Baltijos šalyse daugiausia naujų bendrovių steigia estai. Tai pripažįsta ir Estijos verslininkai.

Dar ne taip seniai buvo galima manyti, kad blogiausi finansų krizės Europoje aspektai jau praeityje. Vis dėlto toks vaizdas pasirodė apgaulingas. Iš dalies nedidelė problema (bent jau savo mastu) buvo Kipras, bet prie jo krizės prisidėjo ir vadinamosios trijulės (Europos Komisija, Europos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas) neužtikrintas veikimas. To pakako, kad būtų išprovokuota didžiulė krizė, savo straipsnyje „Project Syndicate“ rašo garsus Vokietijos politikas Joška Fišeris (Joschka Fischer).