Įstatymų leidžiamoji galia Lietuvoje priklauso Seimui. Artėja spalio 14-oji – rinkimų į Seimą ir referendumo dėl naujos atominės elektrinės statymo diena. Todėl nenuostabu, kad įsijungus televizorių, klausant radijo ar skaitant laikraščius krinta į akis kandidatų į Seimą tarpusavio varžymasis. Šiemet į Seimą bandys patekti 27 partijų atstovai (savarankiškų kandidatų skaičius siekia 492, atstovaujančių tam tikrai pasirinktai politinei grupei – 108 kandidatai.

Palangoje per vieną šiltųjų savaitgalių apsilankė daugiau nei pusė milijono gyventojų. Poilsiautojų iš Lietuvos, išsiruošusių į kitas šalis (arba vadinamojo išvykstamojo turizmo atstovų), Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. skaičius siekė 1,2 mln. (http://db1.stat.gov.lt/).

Vienas didžiausių iššūkių po Europos Sąjungos (ES) politinės sistemos stabilizavimo išlieka užtikrinti jos valstybių narių ekonominį saugumą. Šis kriterijus svarbus ir regioniniu (regionas šiamestraipsnyje suvokiamas kaip panašaus lygmens valstybių ar vietovių vienetas), ir tarptautiniu lygmenimis. Deja, susiduriama su rimta problema – su migracija ne tik regiono viduje, bet ir už jo ribų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė dar 2008 m. rudenį patvirtino Lietuvos Europos Sąjungos (ES) politikos 2008–2013 metų strategines kryptis. Nenumaldomai artėjant 2013 m. antram pusmečiui, kyla pagrįstas klausimas, ar Lietuva yra išties pasirengusi pirmininkauti ES Tarybai. Pagrįstas, nes iki šiol viešai skelbiamų žinių apie pasirengimą pirmininkauti žiniasklaidoje nėra daug.

Jei šis straipsnis būtų apie konkrečią valstybę, geopolitiniai jos tikslai būtų nesunkiai nustatomi. Bet jis skirtas Europos Sąjungai (ES). Vis dar jaučiant ekonominės krizės pasekmes, kyla klausimas, kas yra ši Sąjunga – tik politinių sprendimų priėmėja ar politinė kova dėl kiekvienos valstybės narės įtakos zonų nustatymo bei išsaugojimo ir pačios Sąjungos ateities prognozavimo.

Politikų įtaka tiek valstybės sektoriuje, tiek tarptautinėje arenoje. Šalies turimi naudingieji ištekliai ir galimybės jais naudotis siekiant didinti valstybės finansinį pranašumą. Geografiškai patogi valstybės padėtis ir kosmopolitiškas verslininkų gebėjimas tuo naudotis ne tik gaunant pelną savo biudžetui, bet ir mokant mokesčius valstybei. Tai – keletas sėkmingos valstybės kriterijų.

Paskutiniu metu spaudoje vis dažniau pasirodo publikacijų, kuriose aiškinamasi, kodėl žmonės emigruoja ar neemigruoja. Daugėja diskusijų ir pokalbių šou, kuriuose bandoma ieškoti priežasčių, kodėl iš Lietuvos išvyksta darbingo amžiaus piliečiai.

ES kaimynystės politika pastaruoju metu įgauna vis didesnį pagreitį. Vokietija vos perėmusi pirmininkavimą pabrėžė, kad sieks ne tik vidinių Sąjungos reformų (Konstitucijos Europai atgaivinimo, Lisabonos strategijos įgyvendinimo efektyvumo ir kt.).

Kaliningrado srities padėtis tiek Rusijos Federacijoje, tiek Baltijos jūros regione gana sudėtinga, ypač po 2004 m. ES plėtros, kai ji tapo Rusijos eksklavu, iš visų pusių apsuptu ES valstybių. Šios srities santykiai su kaimyninėmis valstybėmis taip pat gana komplikuoti, nes jų derinimas pirmiausia priklauso nuo Maskvos diktuojamų sąlygų.

Rumunija ir Bulgarija tapo pilnateisėmis ES narėmis. Slovėnija prisijungė prie eurozonos (dabar jau trylika valstybių: Belgija, Vokietija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Airija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Austrija, Portugalija, Suomija ir Slovėnija). Lietuva pasirašė visas reikalingas sutartis, kad būtų galima prisijungti prie Šengeno erdvės (dabar beliko jas visas išpildyti ir tapsime pilnateisiais Šengeno erdvės nariais).

2007 m. sausio pirmąją oficialiai baigiamas dešimtasis ES plėtros etapas. ES sudaryta iš 27 Europos valstybių. 27 lygiaverčiai demokratiniai partneriai, susivieniję po vienu – europiniu – skėčiu, užsitikrinę geresnes verslo plėtros sąlygas, laisvą asmenų ir prekių judėjimą. Sudarytos geresnės sąlygos Europos demokratizacijos vystymuisi. Pati ES tampa dar didesnį politinį svorį nei iki šiol tarptautinėje arenoje turinčia organizacija.

2006 m. rugsėjo 26 d. visoms Europos Sąjungos valstybėms-narėms ir ypač dviem siekiančioms narystės, Bulgarijai ir Rumunijai, svarbi diena. Paskelbiama Europos Komisijos ataskaita dėl narystės siekiančių valstybių pasiruošimo – vietoj numatyto įstojimo 2008 metais, Bulgarija ir Rumunija į ES bus priimtos 2007 m. sausio 1-ąją. Pasak EK pirmininko J. M. Barosso, taip užbaigiamas 5-asis sąjungos plėtros etapas, o ES narių skaičius išauga iki 27 valstybių narių.

„Ekspertų lygiu vyksta konsultacijos, kuriose dalyvauja bendrovių ir ministerijų specialistai. Kol kas nėra nustatytos ministrų susitikimo datos“, – sakė ener­ge­ti­kos mi­nis­tro pa­ta­rė­ja Dai­va Ri­ma­šaus­kai­tė. Pa­sak jos, kon­sul­ta­ci­jos yra tęs­ti­nis pro­ce­sas, at­siž­vel­gus į esa­mą pa­dė­tį ir Vy­riau­sy­bės nutarimus.

2010-ųjų pabaigoje–2011-ųjų pradžioje prasiveržus arabų sukilimams pradėjo keistis galios santykiai tiek Afrikoje, tiek Artimuosiuose Rytuose. Šiame kontekste iškilo ir laimėtojai, ir pralaimėtojai. Vis dėlto regiono veikėjų stipriosios ir silpnosios pusės labai sparčiai kinta atsižvelgiant į įvykius, todėl regionų galios pusiausvyra išlieka labai nestabili.

Rusija gali nemėgti Baltijos šalių ir būti nepatogi kaimynė Lietuvai, Latvijai ir Estijai, bet pavojaus joms nekelia, nes galutinai susitaikė su jų nepriklausomybe. Taip mano visuomeninio judėjimo „Rusijos dešiniųjų jėgų sąjunga“ prezidentas Leonidas Gozmanas.

Remdamiesi SEB bankų užsakymu atliktos apklausos duomenimis, SEB banko Estijoje analitikai teigia, kad Baltijos šalyse daugiausia naujų bendrovių steigia estai. Tai pripažįsta ir Estijos verslininkai.

Dar ne taip seniai buvo galima manyti, kad blogiausi finansų krizės Europoje aspektai jau praeityje. Vis dėlto toks vaizdas pasirodė apgaulingas. Iš dalies nedidelė problema (bent jau savo mastu) buvo Kipras, bet prie jo krizės prisidėjo ir vadinamosios trijulės (Europos Komisija, Europos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas) neužtikrintas veikimas. To pakako, kad būtų išprovokuota didžiulė krizė, savo straipsnyje „Project Syndicate“ rašo garsus Vokietijos politikas Joška Fišeris (Joschka Fischer).