Pirmoje straipsnio dalyje buvo kalbama apie naujojo Rusijos prezidento V. Putino įsakus, pasirašytus netrukus po inauguracijos gegužės 7 dieną. Tų įsakų, kuriuose nurodomos naujos vyriausybės veiklos gairės, pagrindu buvo parengta kandidato į Rusijos Federacijos ministro pirmininko postą D. Medvedevo kalba, pasakyta gegužės 8 d. jam prisistatant Valstybės Dūmoje.

Praėjo mėnuo, kai gegužės 8 d. naujai išrinkto Rusijos prezidento V. Putino įsaku naujuoju Rusijos premjeru, pritarus Valstybės Dūmai, buvo paskirtas ketverius metus prezidentu buvęs Dmitrijus Medvedevas.

Prieš dvi savaites Lietuva gyveno liūdnos datos – masinių trėmimų į Sibirą pradžios septyniasdešimtmečio minėjimo nuotaikomis ir visos žinios apie trėmimus, iš kur jos bebūtų atėjusios, buvo priimamos atidžiau, jautriau. Tad sekmadienio, gegužės 19-osios pavakarę per Rusijos TV kanalą RTVi rodytoje laidoje „Savaitės briaunos“ („Grani nedeli“) kai kurios išsakytos mintys apie Baltijos valstybių gyventojų trėmimus 1941-aisiais papiktino, tikiuosi, ne tik mane.

Rusijos kariškių jau nebetenkina „gimtojo“ karinės pramonės komplekso (KPK) gaminamos ginkluotės ir karinės technikos kokybė. Be to, kai kurios karinės technikos rūšys, tipai, jų mazgai ar įrenginiai Rusijoje iš viso negaminami.

Beveik prieš dvejus metus Rusijos viešojoje erdvėje pasirodžiusios žinios apie Gynybos ministerijos ketinimus pirkti iš Izraelio nepilotuojamus aviacijos kompleksus, o iš Prancūzijos – „Mistral“ tipo didžiuosius desantinius laivus daug kam sukėlė šoką ir nuoširdų „patriotinį“ pasipiktinimą. Tačiau, žiūrint iš istorinės perspektyvos, ginkluotės importas į Rusiją buvo įprastas dalykas ir nieko neturėtų stebinti.

Rusijos ir Kinijos karinis techninis bendradarbiavimas – tai beveik vien Rusijos ginkluotės ir karinės technikos eksportas į Kiniją. Šis eksportas tęsiasi nuo sovietų laikų, Kinija ilgą laiką buvo didžiausia Rusijos karinės technikos pirkėja. Jai parduodamos ginkluotės spektras labai platus – nuo sausumos kariuomenės ginkluotės iki modernių naikintuvų, povandeninių laivų ir priešlėktuvinės gynybos raketų kompleksų, taip pat parduodamos technologijos ir komplektuojami mazgai licencinei tankų ir naikintuvų gamybai.

Rusija ir Kinija 2001 m. birželio mėnesį pasirašė geros kaimynystės, draugystės ir bendradarbiavimo sutartį, kuria deklaruojami strateginio lygio šalių santykiai. Tai buvo svarbiausia sutartis tarp šių šalių po to, kai 1896 m. buvo pasirašyta sutartis dėl bendradarbiavimo statant Kinijos–Tolimųjų Rytų geležinkelį.

Pirmojoje straipsnio dalyje bandyta vertinti Rusijos galimybes tapti energetine supervalstybe, naudojantis gamtinių dujų atsargomis. Šioje dalyje bandoma pažvelgti į naftos atsargų, gavybos, transportavimo, perdirbimo ir panaudojimo padėtį politiniams tikslams.

Pirmosios šių metų žinios iš Baltarusijos priminė karo meto pranešimus. Praėjus tik pusvalandžiui nuo 2007-jų pradžios, Minske buvo sustabdytas šventinis koncertas per televiziją ir premjeras S. Sidorskis kreipėsi į šalies žmones, pranešdamas, kad ką tik „mes pasirašėme naują sutartį dėl gamtinių dujų tiekimo mums nepalankiomis sąlygomis“.

Rusijos prezidentas V. Putinas prieš G8 valstybių vadovų pasitarimą Sankt-Peterburge gegužės mėn. pareiškė, kad Rusijos tikslas – tapti „energetine supervalstybe ir užtikrinti energetinį stabilumą Europoje bei platesniame regione“. Kol kas dar neaišku, ar Rusija bus pajėgi įvykdyti prezidento pažadą, ar pastaruoju metu žiniasklaidoje pritilusios kalbos apie energetinę supervalstybę nėra ribotų jos galimybių požymis.

Informacinis Lietuvos puolimas Rusijos žiniasklaidoje įsisiūbavo 2005 m. pavasarį, prieš Antrojo pasaulinio karo Europoje pabaigos 60-mečio minėjimą Maskvoje. Nauja jo banga kilo po Rusijos naikintuvo Su-27 avarijos Lietuvoje praėjusių metų rugsėjo mėn. Dabar papildomus sūkius informacinio puolimo smagračiui bando suteikti Rusijos informacinės agentūros ,,Regnum“ korespondentas Lietuvoje Viktoras Olžičius.

Kovo pabaigoje, vadovaudamasis, kaip pats teigia, ,,blaiviu protu ir gera valia“ ir norėdamas ,,nuginčyti intelektualines doktrinas, skirtas tautų kiršinimui“, agentūros tinklalapyje jis paskelbė didelės apimties straipsnį ,,Informaciniai Rusijos karai“ arba totalinis ,,informacinio komforto“ troškimas“. Šiame straipsnyje informacinės nesantaikos kurstymu jis kaltina Lietuvą ir įrodinėja, kad Rusija neskatina informacinės priešpriešos, tiktai jos žiniasklaida, naudodamasi įvairiomis ,,informacinės rinkos subtilybėmis“, kovoja už didesnį skaitytojų, klausytojų ar žiūrovų skaičių.

Vasario pabaigoje - kovo pradžioje Rusija surengė galingą ataką prieš terorizmą, kol kas tik administracinėje ir įstatymų leidybos srityse. Tiesa, ir karinėje srityje tikėtasi sėkmės – Čečėnijos kovotojų lyderių Š. Basajevo ir D. Umarovo likvidavimui skirtoje operacijoje dalyvavo apie 1,5 tūkstančio teisėsaugos pareigūnų ir karių. Tačiau nesėkmingai.

Tarptautinių santykių sferoje kovojant su terorizmu buvo pastebimas dvigubų standartų taikymas. Tarp kitko, dvigubi standartai – ne naujiena Rusijai kovojant su terorizmu, kurį iki šiol buvo įprasta vadinti tarptautiniu terorizmu.

Laikraštyje ,,Moskovskije novosti“ kovo 3 d. pasirodė Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo straipsnis ,,Rusija globalioje politikoje“. Ten pat išspausdintas ir Vitalijaus Tretjakovo straipsnis ,,Rusiškoji Azija“. Abu straipsniai yra koncepcinio pobūdžio ir vienas kitą papildo. Tai, kad jie pasirodė būtent šiame laikraštyje – taip pat nėra atsitiktinumas.

Rusijos Karinė doktrina, priimta 2000-siais, teigia, kad karinio konflikto su kuria nors valstybe ar valstybių bloku tikimybė yra labai nedidelė ir nė viena valstybė nėra laikoma potencialiu Rusijos priešu. Pagrindinėmis naujosiomis grėsmėmis Rusijos saugumui ir teritoriniam vientisumui laikomas tarptautinis terorizmas, masinio naikinimo ginklų plitimas, narkotikų kontrabanda. Tarp kitų grėsmių nurodomos ,,teritorinės pretenzijos Rusijos Federacijai“ bei ,,karinių blokų ir sąjungų, galinčių grasinti Rusijos Federacijos saugumui, plėtimasis“.

Nors turbūt Afrika iki 2015-ųjų pasieks ne visus numatytus plėtros tikslus, vis dėlto žemynas padarė didžiulę pažangą tokiose sferose kaip visuotinis pradinis išsilavinimas, kelias lyčių lygybės link, kova su ŽIV / AIDS, tuberkulioze, maliarija ir kitomis ligomis. Dabartinį progresą Afrikos plėtros ekspertai vadina itin pozityviu, nes pradinė žemyno situacija buvo labai sudėtinga.

Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius Rusijos laidai „Maskvos aidas“ (rus. Echо Моskvy) sakė, kad Latvija susirūpinusi, jog Rusijoje veikiančių pelno nesiekiančių organizacijų veikla susidomėjo Rusijos Federacijos (RF) prokuratūra. Tokį susirūpinimą E. Rinkevičius išdėstė Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui.

Kaip tinklalapiui „Project Syndicate“ rašo ekonomikos profesorius J. D. Sachsas, pasaulio ekonomikoms nebepakanka tik augti. Taip pat reikia efektyviai kovoti su neįtikėtinu skurdu daugelyje pasaulio vietų. Ekonomika turi būti tvarkoma taip, kad saugotų, o ne naikintų gamtą. Reikalinga ir teisingesnė paskirstymo sistema, nes dabar visuomenė yra suskaldyta į labai turtingus ir labai neturtingus žmones.

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI), kuri licencijuoja ir prižiūri branduolinių energetikos objektų veiklą, leido Lietuvos valstybės įmonei Ignalinos atominė elektrinė pradėti pramoninę radioaktyviųjų atliekų saugyklos eksploatavimą pagal В19/1 projektą. Šis sprendimas priimtas gegužės 28 d.

Birželio 3–14 dienomis trečią kartą Baltijos šalyse vyks NATO sausumos ir oro pajėgų pratybos „Kardo kirtis 2013“. Pagal pratybų planus, keliose vietovėse Estijoje ir Lietuvoje vyks brigadų lygmens štabų mokymai, o Latvijos Adažių poligone – kuopų lygmens lauko taktinės pratybos. Pratybų vadavietė įsikurs Lietuvoje.