Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Ar A. Lugovojus kada nors bus Rusijos prezidentu?

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2007 09 19

Rusijos liberalų demokratų partijos lyderis Vladimiras Žirinovskis išmetė dar vieną skandalingą rinkimų kortą: jis priglaudžia naują odiozinę figūrą – buvusį saugumietį, kaltinamą Aleksandro Litvinenkos nunuodijimu, o pastaruoju metu verslininką Andrejų Lugovojų. Pirmadienį partijos suvažiavimas šį veikėją patvirtino antruoju rinkimų sąraše.

Pirmuoju, žinoma, įrašytas pats A. Žirinovskis. Jo sūnui Igoriui Lebedevui, kuris vadovauja liberalų demokratų frakcijai Dūmoje, rinkimų sąrašo vieta kol kas nenustatyta. O štai trečiuoju į Dūmą pretenduoja taip pat verslo skandalais pagarsėjusios Maskvos mero žmonos Jelenos Baturinos sūnus Viktoras.

Buvęs Federalinės saugumo tarnybos bendradarbis A. Lugovojus pareiškė, kad į politiką jis eina ne dėl garbės ar pinigų, kurių pakankamai turįs, bet siekdamas politinio imuniteto. Verslininkas neslepia, kad taip jis nori apsisaugoti nuo britų teisėsaugos reikalavimų išduoti jį arba pradėti jo teismo procesą Rusijoje. Didžioji Britanija kaltina A. Lugovojų Londono centre nunuodijus A. Litvinenką. Pasislėpęs už galingojo V. Žirinovskio nugaros ir iškėlęs Dūmos deputato pažymėjimą, jis mano galėsiąs „realizuoti savo patriotizmą“, kurio, kaip spaudos konferencijoje teigė pats įtariamasis, jam gali pavydėti bet kas.

Ir štai šis „patriotas“ pasirinko „politinio klouno“ (taip Rusijoje vadinamas V. Žirinovskis) partiją. Prieš 4 m. liberalai demokratai peržengė 5 proc. rinkimų ribą, ir dabar 446 vietų Dūmoje turi 35 vietas, tačiau per tą laiką patekimo į Parlamentą kartelė pakilo iki 7 proc., ir, apžvalgininkų nuomone, Rusijos nacionalistai gruodžio rinkimuose vargu ar ją įveiks. Nors pats V. Žirinovskis ketina surinkti ne mažiau kaip 15 proc. balsų...

Interviu televizijos kanalui „Russia Today“ A. Lugovojus prisipažino, kad jis politikoje dar tik 4 mėnesiai, tačiau, pasak jo, „britų Temidė ėmėsi šlykščių veiksmų mano adresu, ir jie išsiliejo į politinę isteriją Rusijos atžvilgiu“. Taigi jam neliko kito kelio, o tik, prisidengiant neliečiamybės statusu, ginti savo valstybę nuo pasityčiojimo.

Iškeptas naujas britų prokurorų ieškomas „patriotas“ neketina Dūmoje vien sėdėti. Jis sustiprins liberaldemokratų pozicijas nacionaliniu klausimu. Kaip dera tikram Rusijos patriotui, naujasis Dūmos narys žada aktyviai dalyvauti frakcijos veikloje ir padėti V. Žirinovskiui, kuris nevengia šiurkščių išpuolių nei vadinamojo artimojo užsienio, nei kitų buvusių SSRS nacionalinių pakraščių adresu. Frakcijos nacionalinis šūkis toks: „Gerai rusams – gerai visiems“.

Interneto „Grani.ru“ apžvalgininkas įžvelgia panašumą tarp 1999 m. Vladimiro Putino ir 2007 m. A. Lugovojaus. Tos pačios socialinės šaknys, ta pati legendinė aukštoji mokykla, ta pati leksika, mimika, dygus šmaikštumas, ta pati panieka imperijos priešams... Vienas ėmėsi vadovauti Užsienio ryšių komitetui Sankt Peterburgo merijoje ir kooperatyvui „Ežeras“, kitas – alaus gamyklėlei ir apsaugos agentūrai. Abu savo politinėje karjeroje buvo taip arti Boriso Berezovskio, kurio dabar taip nekenčia. Pažiūrėkime, siūlo apžvalgininkas, kaip pasikeitė abiejų politikų veidai: V. Putino – per 8 m., A. Lugovojaus – per 8 mėnesius... Tik pastarojo Rusijos vadovas niekad nepralenks: ko verta vien slapta akcija Londono centre; tai ne agento dykinėjimas Drezdeno Draugystės namuose...

Vis dėlto į šį rinkimų viražą derėtų žvelgti rimčiau. Rusijos spauda mano, kad A. Lugovojaus politinis skrydis suderintas su Kremliumi, kurį pastaruoju metu labai palaiko V. Žirinovskis. Jis sutaria su V. Putinu ir dėl Rusijos strateginių bombonešių patruliavimo visame pasaulyje, ir dėl atsako amerikiečių Priešraketinės gynybos sistemai, ir, žinoma, A. Litvinenkos nužudymo klausimu. O jeigu taip, tai ar negali V. Putinas autografus dalijantį A. Lugovojų regėti Rusijos prezidentu? Kada nors, žinoma, nes šiandien liberaldemokratų kandidatui – tik 42 m....

Kaip pastebi Londono „The Times“, šis demonstratyvus gestas gali dar labiau gadinti Londono ir Maskvos santykius, kurie po A. Litvinenkos nunuodijimo blogiausi nuo Šaltojo karo laikų.

 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras