Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Katynė stabdo Rusijos ir Lenkijos santykius (8)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2007 09 20

Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis su žmona Maria ir 150 žmonių delegacija, kurioje buvo nužudytų karininkų artimųjų, savaitės pradžioje aplankė Katynės memorialinį kompleksą Vakarų Rusijoje, netoli Smolensko, ir ten pagerbė maždaug 22,5 tūkstančio 1940 metais nužudytų lenkų. Tai buvo pirmas ir vos keletą valandų užtrukęs L. Kaczynskio vizitas į Rusiją, su kuria Lenkijos santykiai įtempti dėl lenkiškos mėsos embargo ir ketinimo dislokuoti Lenkijoje amerikiečių priešraketinės gynybos sistemą.

Lenkijos prezidento vizitas į Rusiją buvo neoficialus. Jis netgi neužsuko į Maskvą, tad nesusitiko ir su Vladimiru Putinu. Kitaip ir negalėjo būti: juk ši viešnagė sutapo su niūria Lenkijos istorijos data – 1939 metų rugsėjo 17-ąją Raudonoji armija peržengė Sovietų Sąjungos ir Lenkijos sieną ir užėmė rytinį Lenkijos regioną. Taip buvo suplanuota SSRS ir nacistinės Vokietijos Molotovo–Ribbentropo pakto slaptuosiuose protokoluose.

Kremlių suerzino ir tai, kad ta proga Varšuvoje buvo parodytas naujausias garsaus lenkų režisieriaus Andrzejaus Wajdos filmas „Katynė“, pasakojantis apie nužudytų lenkų karininkų tragediją. 1943 metų balandžio 13 dieną bendrus kapus Katynės miške netoli Smolensko aptiko vokiečiai, visiškai priartėję prie Maskvos. Visi buvusios SSRS vadovai norėjo Katynės žudynes priskirti naciams, nes nužudyti lenkai buvo nušauti iš vokiškų ginklų vokiškais šoviniais. Kad šios žudynės buvo NKVD darbas, pripažino tik pirmasis SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas ir Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas. Pastarasis 1993 metais įvykusio vizito į Varšuvą metu perdavė tuometiniam Lenkijos vadovui Lechui Valęsai aukų dokumentus.

Interneto svetainė „Grani“ rašo, jog egzistuoja versija, kad dar Nikita Chruščiovas 1956 metais buvo pasiryžęs paviešinti tiesą apie Katynę, bet tam pasipriešino tuometinis Lenkijos vieningosios darbo partijos pirmininkas ir šalies vadovas Wladislawas Gomulka. Jis pats buvo nukentėjęs nuo Stalino ir net sėdėjęs sovietų kalėjime. Atšilimo laikotarpiu prezidentas Alexandras Kwasniewskis paprašė žydų atleidimo už lenkų dalyvavimą žudant šią tautą, o neseniai pažymėtos Varšuvos geto sukilimo metinės tapo pretekstu visos Lenkijos atgailai.

Tačiau iki šiol Katynės žudynių fakto neišdrįso patvirtinti V. Putinas. Maskva atsisako vadinti tai genocidu. Maža to: V. Putinas Spalio revoliucijos metines paskelbė Nacionalinės vienybės diena. Ši šventė dabar švenčiama pažymint lenkų kariuomenės, užėmusios Kremlių 1612 metais, sutriuškinimą. Tai tapo antausiu Varšuvai, kuri siekia įvardyti tikruosius Katynės nusikaltėlius.

Katynė – tai vietovė į vakarus nuo Smolensko. Čia 1943 metų balandį miške tarp Gnezdovo ir Katynės surasti masiniai kapai lenkų karių, po Lenkijos kapituliacijos Hitleriui ir Stalinui 1939 metais patekusių į Sovietų Sąjungos nelaisvę.

Katynės memorialinį kompleksą, esantį už 18 kilometrų į vakarus nuo Smolensko Katynės miške, sudaro dvi dalys – lenkų karių kapinės ir rusų kapinės. Todėl žudymo faktą buvo sunku nuslėpti ir sovietinei valdžiai, rašo laikraštis „XXI amžius“.

Apie šį šiurpų radinį pirmoji pasauliui 1943 metų balandžio 13 dieną viešai paskelbė Vokietijos vyriausybė. Tuomet ji pareiškė pageidavimą, kad kuri nors tarptautinė institucija imtųsi ištirti tuos masinius kapus. Emigracinė Lenkijos vyriausybė Londone pageidavo, kad tyrimą atliktų tarptautinis Raudonasis Kryžius. Tačiau kariniai Sovietų Sąjungos sąjungininkai Vakaruose pasielgė gėdingai ir, nenorėdami supykdyti Stalino (tada jie draugiškai dalijosi pokarinę Europą), atmetė šį pasiūlymą. Vokietijai neliko nieko kito, kaip savo iniciatyva sudaryti tarptautinę komisiją, į kurią įėjo labai rimti kriminologijos ir teismo medicinos specialistai, profesoriai, gerai žinomi visame pasaulyje mokslininkai. Jų tiriamaisiais darbais naudojamasi iki šiol.

Be mokslinių tyrimų, buvo apklausti ir vietos gyventojai, kurie patvirtino lenkų karininkų žudynes. Nužudytieji buvo palaidoti aštuoniuose masiniuose kapuose, kurie buvo užmaskuoti apsodinant dviejų metrų pušaitėmis. Jos greitai auga, tad NKVD baudėjai vylėsi, kad medžiai po keliolikos metų paslėps visus pėdsakus. Daugiau kaip keturi tūkstančiai nužudytųjų palaikų buvo moksliškai ir mediciniškai ištirti bei identifikuoti.

Iš masiniuose kapuose rastų asmeninių dokumentų, laikraščių iškarpų ir laiškų, rašytų ne vėliau kaip 1940 metų kovo–gegužės mėnesiais, nustatyta, kada vyko žudynės. Tarp nužudytųjų rasti generolo B. Bogaterewicziaus, brigados generolo M. Smoravinskio, 12 pulkininkų, 50 pulkininkų leitenantų, 165 majorų, 440 kapitonų, 146 karo gydytojų, kelių karo kapelionų, taip pat 221 civilio bei žemesnio laipsnio karininko palaikai. 1943 metų balandžio 30 d. tarptautinė komisija paskelbė aktą apie nuveiktą darbą. Įdomu tai, rašo „XXI amžius“, kad sovietų okupuotos Lenkijos teisingumo ministras Swiatkowskis 1947 metų pavasarį buvo pavedęs dr. R. Martiniui ištirti masinius žudynių kapus Katynėje. Tyrimo metu prieita prie tų pačių išvadų. O svarbiausia jų – lenkų kariai buvo sušaudyti 1940 metų balandžio–gegužės mėnesiais. Beje, tas pačias išvadas padarė ir JAV Atstovų rūmų sudaryta speciali tyrimo komisija.

Kaip rašo vokiečių „Suddeutsche Zeitung“, Varšuva kaltina Maskvą, kad ši trukdo tūkstančių lenkų karininkų aukų likimo tyrimui. Juk jų būta ir daugiau. Prieš keliolika metų išaiškėjo, kad netoli Tvėrės ir Charkovo Ukrainoje nužudyta daugiau kaip 10 tūkstančių lenkų inteligentijos atstovų. Kur dar apie 7000 žmonių kapai, nežinoma iki šiol. NKVD (o vėliau – KGB) archyvai tarptautinei visuomenei neprieinami.

Nepaisant sudėtingos istorijos ir įtemptų dabartinių Lenkijos ir Rusijos santykių, režisierius A. Wajda, duodamas interviu laikraščiui „Izvestia“, vengė tiesioginės konfrontacijos. Jis tvirtino, kad jo filme nėra jokių antirusiškų akcentų. „Ne rusų liaudis įvykdė nusikaltimą Katynėje, o Stalino politbiuras“, – kalbėjo jis.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 8)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (93)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras