Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Energetika
 
  Kodėl Estija neleis tiesti Nord Stream savo jūros dugnu

Vladimir Socor
2007 10 02

Estijos vyriausybė atmetė vokiškai rusiškos kompanijos Nord Stream (Šiaurės srovė) prašymą dėl leidimo ištirti jūros dugną prie Estijos krantų. Šis tyrimas buvo būtinas Gazpromui tam, kad Baltijos jūros dugnu galėtų tiesti rusišką dujotiekį į Vokietiją.

Rugsėjo 27 d. Estijos koalicinė vyriausybė priėmė vienbalsį sprendimą. Jeigu anksčiau atskiros interesų grupės Vokietijoje bandė pristatyti Gazpromo projektą kaip europinį, tai dabar Vokietijos spauda ir Europos Sąjunga supratingai pažiūrėjo į Estijos sprendimą. Rusijos žiniasklaidos reakcija buvo santūriai kritiška, tuo tarpu Rusijos vyriausybė, atrodo, susitaikė su šia kliūtimi Kremliaus globojamui projektui.

Kaip priežastis, paskatinusias nepatenkinti kompanijos Nord Stream prašymo leisti atlikti tiriamuosius darbus, Estijos vyriausybė nurodė nacionalinį suverenitetą jos teritoriniuose vandenyse ir nacionalinius šalies interesus ekonominėje zonoje. Darbų metu galėtų būti surinkta informacija apie Estijos gamtinius resursus bei duomenys apie jos jūros dugno reljefą. Be to, Talinas pabrėžė rizikos faktorius, susijusius su aplinkosauga.

Oficialiame pranešime Estijos užsienio reikalų ministras pažymėjo, kad Baltijos jūros gamtinė aplinka yra labai jautri išoriniam poveikiui, todėl sprendimas tiesti dujotiekį žeme atrodytų prasmingesnis. Sausumos variantas taip pat yra remiamas Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos, per kurių teritorijas būtų nutiestas šis dujotiekis. Tačiau sausumos kelias, žinomas ir anksčiau siūlytas kaip „Gintarinis projektas“, neina per pačios Estijos teritoriją. Kompanija Nord Stream prašė leisti atlikti geofizinius ir geotechninius darbus Estijos jūros dugne, įtraukiant vizualų stebėjimą, gręžimą bei grunto paviršutinių ir giluminių mėginių ėmimą.

Prašyme buvo teigta, kad darbai vyks Estijos išskirtinėje ekonominėje zonoje. Tačiau dokumente nurodytos koordinatės faktiškai išplėtė numatomų tyrimų ribas, apimdamos nemažą Estijos teritorinių vandenų dalį. Ši klaida leidžia spėti, kad prašymą ruošė Gazpromas, o ne jo vokiški partneriai Nord Stream kompanijos rėmuose. Toks neatitikimas tarp oficialių ketinimų ir faktinių koordinačių kelia klausimą, ar tai yra paprastas neapsižiūrėjimas, ar bandymas įvertinti galimą Estijos pozityvų atsakymą kaip jos faktinį siauresnių negu iš tikrųjų savo jūrinės zonos ribų pripažinimą.

Buvusio Estijos Ministro Pirmininko, o dabar į valdančiąją koaliciją įeinančios Pro Patria - Res Publika Sąjungos lyderio, Marto Laaro nuomone, vien ši klaida galėtų tapti pakankamu pagrindu atmesti kompanijos Nord Stream prašymą. Tačiau Estijos vyriausybės sprendimas iš esmės tinkamai išreiškia nepageidautiną ir potencialiai pavojingą Gazpromo užklausimo tyrimų atlikimo leidimui gauti pobūdį.

Neigiamas atsakymas taip pat buvo motyvuotas politiniais ir saugumo sumetimais, kurių esmė išryškėjo per nacionalinius debatus, po kurių ir buvo priimtas galutinis sprendimas. Viešoji opinija dėl šio projekto buvo neigiama nuo pat pradžių, o Maskva nesąmoningai tai tik skatino. Kariniai ir civiliniai Rusijos pareigūnai visą tą laiką kalbėjo apie tai, kad Rusijos karinis laivynas gali padėti tyrimų eigoje, statant dujotiekį bei garantuoti jūrinį „saugumą“ viso projekto metu. Dar daugiau, Estiją ir kitas šalis vis labiau dėl šio projekto neramino galimas Rusijos povandeninių laivų suaktyvėjimas ne Rusijos vandenyse.

Projektas buvo plėtojamas be atitinkamų konsultacijų su Baltijos jūros šalių taryba – konsultacinio pobūdžio organizacijos, apimančios visas pakrantės šalis ir tiesiogiai užsiimančios laivybos ir ekologijos Baltijos jūroje klausimais. Šios institucijos ignoravimas tik sustiprino atskirų šalių nerimą ir priešiškumą projektui. Estija nėra vienintelė tokia, bet ji pirmoji tiesiogiai susidūrė su šia problema.

Nord Stream kompanijos generalinis vadybininkas Matthiasas Warningas viešai pasiūlė, kad Estijos šiaurės rytuose pasienyje su Rusija esantis miestelis Sillamae taptų dujotiekio statybos bazine teritorija, kur būtų atgabenta įranga ir darbo jėga iš Rusijos. Sovietmečiu šiame rajone gyveno daug išeivių iš Rusijos. Nauja rusiškų darbininkų ir rusiško kapitalo srovė galutinai įtvirtintų ten Rusijos dominavimą, o to pasėkoje ši teritorijos dalis būtų de facto atplėšta nuo Estijos.

Visiems žinoma pono Warningo tarnavimo komunistinės Vokietijos žvalgyboje praeitis ir kontaktai Drezdene su tada dar majoru buvusiu Vladimiru Putinu neprisideda prie Nord Stream projekto įvaizdžio gerinimo. Lygiai kaip ir buvusio Vokietijos kanclerio Gerhardo Schroderio, kuris dabar yra Gazpromo atstovas ir Nord Stream valdybos pirmininkas, dalyvavimas jame. Schroderis net planavo nuvykti į Estiją Nord Stream projekto lobizmo tikslais. Tačiau po Vokietijos publikai pasakytos kalbos, atkartojančioss antiestišką Maskvos poziciją, iš Talino jam buvo pranešta, kad Estijoje jis yra nepageidaujamas svečias.

Parengta pagal "Eurasia Daily Monitor"

Politika.lt

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras