Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Lietuva
 
  Regioninis energetinis saugumas: kokių turime vilčių? (3)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2007 10 11

Vilniuje šią savaitę susirinkę 7 valstybių prezidentai, dar maždaug 12 šalių vyriausybių nariai, aukšto rango JAV ir ES pareigūnai, taip pat ekspertai ir energetikos įmonių atstovai diskutavo apie pasaulio energetikos saugumą ir ieškojo ES energetikos politikos gairių ateičiai.  Konferencija pavadinta „Vilniaus energetikos saugumo konferencija 2007: atsakinga energetika – atsakingiems partneriams“. Šiuo pavadinimu užšifruotos regioninės energetikos šaltinių paieškos, Rytų Europos šalių energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos intencijos. Tai tarsi išplėstas pavasarį Krokuvoje vykusio aukščiausio lygio susitikimo antrasis raundas.

Ar pagrįstos Vilniaus nuoskaudos?

Bet pradėkime nuo to, kas temdė gerą konferencijos dvasią.

Gal daugelis nebūtų ir pastebėję, bet Lietuvos premjeras Gediminas Kirkilas, o po jo ir kai kurie politologai prašneko apie tuos, kurie atsisakė arba ignoravo kvietimą dalyvauti šiame forume. Premjeras ypač buvo sunerimęs dėl Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy atsisakymo dalyvauti konferencijoje ir tomis dienomis įvykusio jo vizito į Maskvą. Pasikviesdamas Prancūzijos prezidentą į Maskvą tuo metu, kai Vilniuje prasideda aukšto lygio tarptautinė energetikos konferencija, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekia sumenkinti renginio reikšmę, teigė Lietuvos premjeras. Jis priminė susitikimą Krokuvoje, kai Maskva elgėsi panašiai. „Taip elgiamasi ir šį kartą – mėginama sumenkinti šio susitikimo reikšmę. Kad Rusija bando jį sužlugdyti, tenka tik apgailestauti. Juolab kad Rusija pati buvo pakviesta į šį energetikos susitikimą“, – teigė G. Kirkilas. Kvietimą buvo gavusi ir JAV valstybės sekretorė Condoleezza Rice, kuri taip pat tuo metu lankėsi Rusijoje.

Lietuvos kvietimą atvykti ignoravęs V. Putinas į renginį delegavo ambasadorių Borisą Cepovą. Tiesa, į jį atvyko keletas stambių Rusijos energetikos įmonių vadovų bei ekspertų, tačiau akivaizdu, kad Maskva nenorėjo dalyvauti diskusijoje, kuri iš esmės skirta aptarti keliams, kaip išvengti Rusijos energetinės monopolijos. Bet, šveicarų laikraščio „Neue Zurcher Zeitung” nuomone, šie Vakarų politikai Maskvoje tarėsi dėl konfliktų, kurie turi ne tik regioninę, bet ir globalinę reikšmę – Irano branduolinė programa, Artimųjų Rytų taikos procesas, pagaliau Kosovo statuso klausimas Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje. Jie skubėjo daryti spaudimą Maskvai, kad ši sutiktų su tarptautine pozicija „karštųjų“ taškų atžvilgiu.

Šiuo požiūriu iškalbingas Prancūzijos prezidento N. Sarkozy pasirinkimas ir jo vizitai kelionės į Maskvą išvakarėse.

Prancūzų prioritetai kiti

Laikraštis „Neue Zurcher Zeitung“ pažymi, kad Prancūzija griežtina santykių su Maskva toną. Tiesa, Rusijos sostinėje nebuvo kalbama vien apie energetiką ir tiesiogiai užtariama Lietuva ar kitos Baltijos šalys. Tačiau vizito išvakarėse Prancūzijos vadovas pasakė iškalbingą frazę: Rusija pakerta pasitikėjimą savimi, kai be perspėjimo nutraukia energijos tiekimą. Ar bereikia geresnio advokatavimo Vilniaus konferencijos dalyviams?

Bet įdomu ir kitkas: pirmasis oficialus N. Sarkozy vizitas į Maskvą vyko po to, kai prezidentas apsilankė keliose Rytų Europos šalyse. Viešėdamas Bulgarijoje prezidentas pripažino, kad jis „pusiau rytų europietis“, kurio tėvas paliko Vengriją 1948 metais. Likus trims savaitėms iki vizito į Maskvą, jis apsilankė gimtajame Budapešte, o vėliau Paryžiuje priėmė Ukrainos, Čekijos ir Lenkijos vadovus. Iš šių susitikimų matyti, kad, Ciuricho laikraščio teigimu, dabar Paryžius Maskvos atžvilgiu demonstruoja kur kas griežtesnę poziciją negu Jacques‘as Chiracas, dar 2003-ųjų vasarą išbaręs Rytų Europos valstybes už proamerikietišką politiką.

Vadinasi, Prancūzijos prezidento susitikimas su V. Putinu po Rytų Europos turnė ir jo gana griežtas tonas Kremliaus atžvilgiu galbūt net svarbesnis negu tylus garbingo svečio pasėdėjimas Vilniaus konferencijoje.

Galima būtų sutikti su nuomone, kad ES netapo prioritetu Baltijos šalių ir kitų Rytų Europos valstybių kvietimas užtarti jas prieš Rusijos energetinį šantažą, apie kurį prieš kelerius metus, viešėdamas Vilniuje, ryžtingai prakalbo Amerikos viceprezidentas Dickas Chaney‘s. Tačiau konferencijos išvakarėse per TV3 nuskambėjusį Lietuvos vadovo Valdo Adamkaus pasisakymą apžvalgininkai vertina kaip per griežtą. Sekmadienį TV3 kanalo programai V. Adamkus kalbėjo: „Konferencijoje pabandysime galų gale nuspręsti: ar mes nutarsime su Rusija kalbėti vienu balsu, ar ES tėra „popierinis tigras“ ir kažkokia fikcija.“ Ar Briuselis tylomis praris šią piliulę?

Energetinės nepriklausomybės pradai

Pamiršus visas nuoskaudas rengiant antrąjį energetinio saugumo forumą, tenka pritarti jo temoms: saugus dujų ir elektros tiekimas, atominės energetikos renesansas, išorinės ES energetikos politikos iššūkiai, regioninės energijos šaltinių paieška. Iš esmės Lietuvos iniciatyva sukurtas nuolat veikiantis regioninis forumas, paskatinsiantis atvirą strategijų kūrėjų, ekspertų ir verslo dialogą. Pasak Užsienio reikalų ministerijos Ekonominio saugumo politikos departamento direktoriaus Romo Švedo, „forume buvo itin svarbu išgirsti verslo nuomonę tokiais klausimais kaip regioninis izoliuotumas, kaip sujungti, tarkime, Europą su Pietų Kaukazu, Vidurio Azija“. „Labai svarbu, nors Rusija iš esmės ignoravo forumą, kad, be RAO UES, į jį dar atvyko atstovas iš Kaliningrado įmonės „Yantar energo“, nors kvietėme visas pagrindines Rusijos įmones“, – sakė pareigūnas.

Kaip pareiškė konferencijoje pranešimą skaitęs Pasaulio energetikos tarybos narys, „Lietuvos energijos“ vadovas Rymantas Juozaitis, šalys pamažu atsisako grynai nacionalistinių nuostatų savo energetikos politikoje ir labiau akcentuoja tiekimo saugumo svarbą. „Kol kas vyrauja nacionalinis aspektas ir komercija, verslas, bet jau jaučiasi, kad stiprėja supratimas, jog saugumas yra svarbiau. Ypač po energijos tiekimo sutrikimų JAV, Italijoje, Anglijoje, Švedijoje ir Lenkijoje, kur 25 proc. sistemų pernai buvo atsijungusios“, – sakė jis.

Kai buvo rašomas šis straipsnis, konferencijos organizatoriai dar tik planavo, kad forume bus pasirašyti Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos, Azerbaidžano ir Gruzijos ministerijų bei įmonių bendradarbiavimo susitarimai dėl alternatyvaus naftotiekio, sujungsiančio Kaspijos ir Juodosios jūros regioną su Baltijos jūros šalimis (Odesa–Brodai–Plockas–Gdanskas), ir Lietuvos susitarimas dėl elektros tilto su Lenkija. Naftotiekio, kuris pradėtų veikti 2012 m., operatorių komandos kūrime dalyvauja stambiausios Ukrainos, Lenkijos, Azerbaidžano, Gruzijos ir Lietuvos įmonės. Bet projekto patrauklumą mažina keletas momentų: jo brangumas, Kaspijos jūros naftos konkurencingumas, pagaliau kai kurių šalių, pavyzdžiui, Kazachstano, delsimas apsispręsti dalyvauti projekte.

Elektros tilto statyboje koją kiša neseniai išryškėję Vilniaus nesutarimai su Lenkija dėl naujos atominės jėgainės pajėgumų dalies. Antradienį telefonu kalbėjosi Lenkijos ir Lietuvos prezidentai, kurie, paskutiniais pranešimais, susitarė ignoruoti ultimatyvų ir skandalingą Lenkijos ekonomikos ministro pareiškimą. Optimistinėmis prognozėmis, keturių šalių planuojama statyti atominė jėgainė, kurios optimali galia būtų iki 3400 megavatų, gali pradėti veikti 2015 m., o elektros tiltas su Lenkija – 2012 metais.

Ir vis dėlto, grįždami prie Vilniaus konferencijos, negalime pamiršti tos aplinkybės, kad Rusijos energetinė sistema kol kas yra galinga ir turi lemiamą reikšmę Rytų Europos aprūpinimui energijos ištekliais.

Apynasris Baltijos šalims

Čia leisiu sau priminti prieš kurį laiką Geopolitikos portale paskelbtą iškalbingą medžiagą apie Rusijos energetinės strategijos Baltijos šalyse planus. Tiesa, jie buvo sudaryti 2003 metams, kai dar nebuvome ES nariai, tačiau juk strategija kuriama ne vieniems ar keleriems metams...

Baltijos šalys, jau įsiterpusios į Europos bendriją, seniai neišvengia energetinės grėsmės būsenos. Štai vienas iš pavyzdžių, kaip Maskva projektuoja energetinės priklausomybės strategiją, tiesa, pagrįstą daugiausia Latvijos, kaip didžiausios ekonominės potencijos valstybės, analize.

Rusijos nacionalinės užsienio politikos  laboratorija* (Национальная лабораториявнешней политики – НЛВП) 2003 metais buvo paruošusi memorandumą „Ar Rusijos vyriausybė efektyviai gina nacionalinius interesus? Aktyvių veiksmų potencialas ir jo būtinumas Baltijos valstybių atžvilgiu” (su memorandumu galima susipažinti: http://www.nlvp.ru/reports/).

Šio memorandumo pagrindiniai skyriai:

  • Latvija: politiniai veiksmai, vietinė ekonomika ir Rusijos interesai;
  • Amerikietiškas faktorius Latvijoje – politinė intervencija;
  • Estija po rinkimų: pokrypis į Rusiją;
  • Lietuva referendumo stojimo į Europos Sąjungą išvakarėse.

Memorandume pabrėžiama:

- Rusijos nacionaliniai interesai Baltijos regione grindžiami ne trumpalaikiais momentiniais, praktiniais, žinybiniais uždaviniais, o nuostata, kad Rusijos prioritetas Šiaurės vakaruose yra amžinas;

- savaime suprantamu dalyku laikoma, kad Rusijos verslas turi veikti kaip jos valdžios siekių Baltijos valstybėse įgyvendinimo įrankis. Štai pavyzdys: „Tais atvejais, kai tranzitui nėra alternatyvos (Kaliningradas–Lietuva), Rusija per privatų kapitalą perima uostus savo kontrolėn (pavyzdžiui, Būtingę)”;

- siūlomos 8 spaudimo priemonės Latvijai, tinkamos ir Lietuvai bei Estijai:

1. Neigiamos nuomonės Europos visuomenei ir parlamentams formavimas (Latvijai stojant į ES; nors vienai ES valstybei neratifikavus sutarties, Latvija būtų nepriimta į ES).

2. Dujų tiekimo apribojimas arba atjungimas (Latvija pažeidžiama, nes neturi alternatyvaus dujų tiekimo).

3. Elektros tiekimo atjungimas arba ribojimas (Latvija, būdama Baltijos energetinėje sistemoje, trūkstamą elektros energiją gauna iš Rusijos. Taip atsitiks ir Lietuvai bei Estijai, 2009 m. visiškai uždarius Ignalinos AE).

4. Tranzitinių pervežimų apribojimas arba nutraukimas (vien per 2003 m. sausio mėn. nutraukus naftos perdavimą iš Ventspilio uosto, Latvija neteko 13 mln. dolerių pajamų už tranzitą, dar didesnių nuostolių buvo patirta praradus darbo vietas).

5. Rusijos krovinių tranzito per Latviją apribojimas arba nutraukimas (2002 m. per Latvijos uostus pervežta 52,155 mln. tonų  Rusijos krovinių, tai sudarė iki 40 proc. Latvijos BVP).

6. Visiškas Rusijos centrinio banko operacijų su Latvijos bankais uždraudimas (Latvijos bankai daugiausia vykdo bankines operacijas su Rusijos centriniu banku. Latvijos bankai yra sukaupę per 5 mlrd. dolerių aktyvų –po 230 tūkst. dolerių vienam gyventojui).

7. Latvijos importo į Rusiją apribojimas (Latvijos importas į Rusiją, įskaitant ir Baltarusiją, sudaro 20 proc. viso Latvijos eksporto).

8. Įtakos Latvijos visuomenės nuomonei darymas prieš prasidedant referendumui dėl įstojimo į ES, panaudojant vieną iš diskutuojamų temų (pavyzdžiui, Latvijos žemės ūkio perspektyvos, atsižvelgiant į Rusijos pareiškimą, kad Latvijos maisto produktams bus taikomi Rusijos Federacijos apribojimai prekėms iš ES, gali turėti įtaką referendumo rezultatams).

* Rusijos nacionalinės užsienio politikos  laboratorija (NUPL) yra  specializuota, nekomercinė ekspertizių ir užsienio politikos strategijų rengimo organizacija. Ji daro įtaką valstybės valdymo organams ruošiant ir įgyvendinant užsienio politikos sprendimus.

Šios laboratorijos veiklos tikslas – naujų ir efektyvių užsienio politikos valdymo technologijų rengimas ir įdiegimas Rusijos valstybinėse ir visuomeninėse struktūrose. Siekiant intelektualios sąveikos tarp ekspertų ir valstybės valdymo organų, ji, būdama nekomercinė organizacija, yra integruota į  užsienio politikos sprendimus rengiančią nacionalinę sistemą. NUPL ruošiamų strategijų tikslas – pasiekti, kad Rusijos užsienio politika taptų prioritetinė naujoje pasaulio tvarkoje.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 3)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (93)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras