Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Energetika
 
  Vilniaus energetinio saugumo forumas: Vakarai giria, Rusija menkina (1)

Komentarai:

Rolandas Tucas, 2007 10 25 16:52
Palaipsniui reiktu pereiti prie sildymo vietiniu kuru ar elektra. Zinoma, skeptikai pasakys "elektra brangiau". Bet tai netiesa. Daugelis tiesiog nezino, kad yra gana efektyvios akumuliacines sildymo sistemos, naudojancios el. energija nakties metu, kada ji pigesne. Man teko tokias matyti. Tiesa, jos gal kiek griozdiskos, bet jei vietos pakanka. Nakti jos akumuliuoja el. energija (samotines plytos, vanduo ir pan), o dienos metu veikia tik mazai energijos vartojanti ventiliatoriukas. Organinis kuras nepaliaujamai brangs. Tuo tarpu elektra tikrai ne taip sparciai. Nepamirskite, kad el. energija galima izgauti is daug ko (atlieku, vejo, geotermine, atmone ir tt.). Taigi, tai zymiai lanksciau, patikimiau ir perspektyviau. Neabejojiu, kad ateitis priklauso elektrai (ne tik sildymas, bet ir elektromobiliai, el.energijai reikli vandeniliniu kaseciu gamyba ir pan). tad, jei statotes nauja busta, pries investuodami i toki ilgalaiki dalyka, kaip sildymas, gerai pagalvokite. Gal metus, kitus dar bus pigiau dujos ir pan. taciau kas bus po 10, 20 metu? Naftos ir duju lengviau isisavinami istekliai nepaliaujamai senka. Zinoma, yra dar daug ju Arkties vandenyno zemyniniuose selfuose (Sibire, Kanadoje, Grenlandijoje), rasta prie Antarktidos krantu ir sacharoje. taciau jos gavybos kastai (del ekologiniu priezasciu, transportavimo, atsiauriu salygu) tikrai bus dideli. Na, o atomines elektrines Lietuvai tikrai reikia. dziugu, kad visgi ji bus.

Rolandas Tucas


 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras