Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Lenkija po rinkimų: keičiasi užsienio politikos gairės

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2007 10 25

Daugelis žinome, kas yra SWOT (Strengths, Weaknesses, Opportunities, Threats) analizė. Galbūt jos metodika kiek paseno ir labiau tinka verslo bei finansų sferai, bet ne prošal ja naudojantis prognozuoti kai kuriuos politinius procesus. SWOT metodas tinka esamos padėties teigiamybių ir neigiamybių (stipriųjų ir silpnųjų pusių), galimybių, grėsmių bei laukiamų rezultatų išryškinimui.

Taigi pagal šią metodiką, gal ir mėgėjiškai, pasvarstykime Lenkijos Seimo rinkimų rezultatus.

Na, jau aišku, kad rinkimus laimėjo centristinė liberali politinė jėga „Piliečių platforma“ (PP). Apžvalgininkai vaizdžiai parašė: „Opozicinė platforma skaudžiai prispaudė dešiniuosius.“ Bet nors devynių procentų persvara prieš partiją „Tvarka ir teisingumas“ (TT) ir leis padidinti vietas parlamente kokiais 75 mandatais, nugalėtojai galvoja apie koalicinę vyriausybę. Su kuo susidės liberalai centristai? Su pasiligojusio A. Kwasniewskio socialdemokratais ar su seniausia šalyje Lenkijos liaudies partija? Neokomunistai, 2005 m. rinkimuose praradę 161 mandatą, dabar atgijo, gavę apie 12 proc. balsų. Vargu ar PP sieks Valstiečių, tautinės „Savigynos“ partijų ir Lenkų šeimų lygos, su kuriomis sudarę sąjungą broliai Kaczynskiai ir pralaimėjo, paramos...

Šiaip ar taip, niekam nekyla abejonių, kad 2005 m. prezidento rinkimuose Jaroslawo Kaczynskio vos neįveikęs istorikas Donaldas Tuskas taps ministru pirmininku, o ateityje (kažkodėl jo karjera primena V. Putino kilimą), be abejo, vėl galės pretenduoti į valstybės vadovo postą (gal J. Kaczynskis, kaip B. Jelcinas, jam perleis jį be kovos?). Prieš dvejus metus oponentai archyvuose buvo radę informacijos, kad D. Tusko tėvas 1944 metų pabaigoje porą mėnesių tarnavo hitlerinės Vokietijos kariuomenėje. Mat D. Tusko tėvai, gyvenę Gdansko (Dancigo) regione, yra kašubai. Kašubai, išaugę labiau vokiečių kultūroje ir perėmę vokišką gyvenimo būdą, labai darbštūs ir organizuoti. Be to, Antrojo pasaulinio karo metais jie net neverčiami ėjo tarnauti į vokiečių kariuomenę.

Visa tai buvo prisiminta tiek per aną, tiek per šią rinkimų kampaniją. Nugalėtojo šalininkai tvirtina, kad D. Tuskas iš tiesų yra lenkų patriotas, parašęs kelias knygas apie Gdansko istoriją ir todėl labai gerbiamas šiame regione. Neatsitiktinai Gdansko gyventojai labiausiai didžiuojasi trimis savo kraštiečiais – „Solidarumo“ įkūrėju ir komunizmo duobkasiu, pirmuoju pokomunistinės Lenkijos prezidentu Lechu Walęsa, čia gyvenusiu garsiu vokiečių rašytoju Giunteriu Grassu ir Donaldu Tusku, kuris savo darbais visą laiką šlovino Gdanską.

Beje, ir Lechas Kaczynskis savo politinę veiklą pradėjo Gdanske, o į antikomunistinę opoziciją įsitraukė dar būdamas moksleivis. Jis buvo vienas iškiliausių „Solidarumo“ veikėjų nuo pat jo įsikūrimo 1980 metais. Komunistui W. Jaruzelskiui įvedus karinę padėtį, L. Kazcynskis kartu su kitais žymiausiais antikomunistinio „Solidarumo“ veikėjais buvo metams „internuotas“. D. Tuskas nebuvo areštuotas, bet už opozicinės antikomunistinės literatūros platinimą bei leidimą buvo pašalintas iš universiteto ir dirbo tiktai juodžiausius darbus – dažydavo aukštus pastatus ir pan.

Bet likimo (o gal šalto apskaičiavimo?) ironija ta, kad dabar Nobelio taikos premijos laureatas L. Walęsa kategoriškai pasisakė prieš buvusią savo „dešiniąją ranką“ L. Kaczynskį ir puolė užtarti Gdansko patriotą D. Tuską, kuris neva 2001 metais „Solidarumą“ tik pervadino politine PP partija. Patriotiškumo aureolę dar paryškino tai, kad Gdansko universitetą baigęs D. Tuskas apgynė disertaciją apie maršalą Jozefą Pilsudskį...

Bet visi šie istoriniai ir biografiniai argumentai menkai tereiškė dabar, kai dauguma prie urnų atėjusių lenkų balsavo ne tiek už PP, kiek prieš brolių valdomą TT. Dvynių politika per dvejus metus ne tik spėjo apaugti anekdotais ir piktdžiugiškais juokeliais, bet ir iš tiesų Rytams ir Vakarams atrodė nenuspėjama. Tautiškumo akcentavimas kur reikia ir kur nereikia, akla nacionalinių interesų gynyba virto konfrontavimu ir su Briuseliu, ir su Berlynu, ir su Vilniumi, ir, žinoma, su Maskva. D. Tuskui nebuvo sunku įtikinti dalį rinkėjų, kad tokia politika neperspektyvi, kad nuo jos raukosi tiek Rytai, tiek Vakarai, tolsta artimiausi kaimynai (sąmoningai neužsimename apie A. Lukašenką, kurį piktino tiek lenkų bendrijos Baltarusijoje laikysena, tiek Varšuvos ir Maskvos pykčio protrūkiai).

D. Tusko amžius (jis aštuoneriais metais jaunesnis už dabartinį prezidentą) – ne svarbiausias motyvas, kodėl lenkai, ypač jauni, balsavo už PP. Premjeras J. Kaczynskis, kaip rašo laikraštis „Der Tagesspiegel“, deklaravo kovą su korupcija, bet pražiopsojo kitas reformas. Antai vasarą į gatves išėjo medicinos seserys, reikalavusios modernizuoti sveikatos sektorių. Pensijų sistema irgi braška per visas siūles. Užsienio politikoje brolių dvynių veiksmai priminė trūkčiojantį garvežį: dėl aštrių pasisakymų kilo „šaltasis karas“ su Vokietija, kurį apmalšino tik kanclerės Angelos Merkel pastangos. Varšuva ilgą laiką blokavo tiek Europos energetikos chartiją, tiek ES reformų sutartį. Pastaroji (taip pat ir Lietuvos pastangomis) priimta praėjusį penktadienį – prieš pat rinkimus Lenkijoje. Deja, L. Kaczynskio nuolaidos Briuselyje jau nepridėjo populiarumo PP... Varšuva taip pat išdidžiai laikėsi „mėsos kare“ su Rusija. Tai kėlė galvos skausmą ir Briuseliui, kuriam dėl didelės energetinės priklausomybės nuo Rytų (prisiminkime dujotiekio tiesimą Baltijos jūros dugnu) darėsi tiesiog negera...

Dabar Europa ploja D. Tuskui ir liberalams. Juolab kad būsimasis premjeras pareiškė keisiąs kai kurias užsienio politikos gaires. PP lyderis dar per rinkimų kampaniją sakė, kad Lenkiją reikia grąžinti į Europos politinį centrą. Tai reiškia, kad koreguojamas ankstesnis Varšuvos kursas: ji daugiau dėmesio skirs ES procesams ir nutols nuo Vašingtono, su kuriuo buvo ypač suartėję broliai Kaczynskiai. Dabar Lenkija bus paklusnesnė Briuselio valios vykdytoja ir nešokdins jo visokiais aikštingais veto. Kitas klausimas, ar tai padės Lenkijai vykdyti savarankišką užsienio politiką ir „grįžti“ į Europos dėmesio centrą. Juk dėl savotiško brolių Kaczynskių aikštingumo išlošė ir kitos naujosios ES narės: Varšuva taip gynė ir jų pozicijas Europos Sąjungoje nuo senbuvių diktato.

D. Tuskas linkęs gerinti santykius ir su Rusija. Tai tenkina ir Briuselį. Gali būti, kad bus sureguliuotas ne tik konfliktas dėl lenkiškos žemės ūkio produkcijos embargo, bet ir nutils ginčai dėl Rusijos politinio spaudimo naudojant energetikos svertus, o gal išblės ir nuolat aštrėjantis triukšmas dėl Katynės žudynių...

Kad Varšuva ketina tolti nuo Amerikos ir „grįžti“ į Europą artėdama į Rytus, liudija ir dar keletas D. Tusko pareiškimų. PP rinkimų programoje jis akcentavo nuostatą persvarstyti amerikietiškosios priešraketinės gynybos sistemos dislokavimo Lenkijoje sąlygas ir iki metų pabaigos išvesti lenkų karius iš Irako. Tai skaudus antausis Vašingtonui, kuris laikė Lenkiją vienu svarbiausiu forpostų Rytų Europoje.

Tačiau yra vienas „bet“: kaip ir Lietuvoje, Lenkijoje už užsienio politiką atsako šalies prezidentas. L. Kaczynskio kadencija baigsis tik 2010 metais. Tad apžvalgininkai neatmeta galimybės, kad dėl užsienio politikos nuostatų kils daug nesutarimų su liberalų valdoma vyriausybe. Paprastai tokie konfliktai baigiasi politine krize. Ar galima teigti, kad 2008-ieji –naujos krizės Lenkijoje metai?

Jeigu šis klausimas tik retorinis, tokia Lenkijos ateitis nieko gero nežada Lietuvai. Nors štai Nepriklausomybės akto signataras, Lietuvos ministro pirmininko patarėjas Česlovas Okinčicas Žinių radijui išreiškė įsitikinimą, kad didelių pokyčių Lenkijos užsienio politikoje nelaukiama, kad D. Tusko rinkiminės kalbos dar nereiškia didelių permainų joje. Signataro nuomone, dabar pajudės ir elektros tilto per Lenkiją reikalai, ir kiti projektai. Nemažą įtaką turi ir tai, kalbėjo Č. Okinčicas, kad D. Tuskas ne kartą su Lietuvos premjeru yra išmėginę jėgas futbolo aikštėje, tad bus lengviau ir politikos erdvėje...

Viena aišku: su praėjusiais rinkimais krizė Lenkijoje ne išsisėmė, o tik apmalšo. Ambicingos dešiniosios politinės jėgos, atsidūrusios opozicijoje, ieškos visokių landų įkalti pleištą į naująjį Seimo ir vyriausybės tandemą.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras