Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Kur link eina Rusija? (2)

Komentarai:

Rolandas Tucas, 2007 11 29 13:42
Noreciau pakalbeti apie labai paradoksalu reiskini, kuris pazesta lietuviskaji maentalitetea labai glaudziai sieja su risiskuoju. Didziarusiskasis sovinizmas, azijatiskas vadu kultas budingas didziajai Rusijos rusu daliai. O kame gi tas paradoksas? Nerasysiu siandien apie uzsilikusius, gerokai nusenusius nomenklaturininkus, kurie vis dar reiskiasi musu politikoje. Bet bet paprastai jie jau yra gana nuosaikus seneliai, slaptai vieni mintyse pasvajojantys apie "senus gerus laikus". Siandien jie jau mums visai nepavojingi. O ir putiniskasis didziarusiskas sovinizmas jiems lygiai taip pat svetimas, kaip ir vakarietiskos demokratijos vertybes. Paradoksalu, bet siandien tipini sovinistini mentaliteta (labai artima rusiskajam) atstovauja kaip tik zmones, dazniausiai save tituluojantys "Lietuvos patriotais" ir tai darantys nuolat, bet kokiai progai pasitaikius. Kaip ir rusu sovinistams, taip ir pastariesiem yra svetimos liberalios vakarietiskos humanistines vertybes: demokratija, tolerancija, individualizmas, zmogaus laisves, tautu apsisprendimo teise, laisvoji rinka ir pan. Skirtumas tik tas, kad vieni tituluoja save "Rusijos patriotais" o kiti - Lietuvos. Puikiai tai iliustruoja ir poziuris i Gruzija.
Suprantu, Rusija, kaip ir dera sovinistu vadovaujamai valstybei, yra perdem sureiksminusi geopolitini poziuri i pasaulyje vykstancius politinius procesus. Tad bet kokie "itakos praradimai" pastaruju suvokiami kaip katastrofos. Bet neatsilieka ir musu pseudopatriotai. Tiesiog jie vadovaujasi senu atgyvenusiu ir tikrai ne vakarietisku principu "mano prieso priesas visada yra mano draugas". Taigi, Gruzija patiria Rusijos spaudima. Todel, anot lietuviskuju pseudopatriotu (samoningai nevartoju zodzio "patriotas", nes as pats esu didziulis Lietuvos patriotas, ir savoka "patriotiskas" man yra sinonimas savokai "pilietiskas") "reikia beatodairiskai ginti Gruzija". Ir visiskai neatsizvelgiant i tai, kad gruzinu prezidentas Sarakasvilis yra tikrai ne mazesnis sovinistas, kaip rusu Putinas. Tai patvirtino paskutiniuju savaiciu ivykiai Tibilisyje. o ir anksciau teko Sarakasvilio pasisakymus per spaudos konferencijas. Taigi, kaip Putinas zadejo cecenus skandinti tualetuose, taip ir Sarakasvilis grasina panasiai pasielgti su abchazais ar osetinais. Neduok Dieve sios tautos vel atsidurtu Gruzijos sudetyje... Taigi, "toks toki surado ir kazko nepasidalino". O vakarietiskomis vertybemis Gruzijoje tikrai dar net nekvepia. Yra tik norai. Tad ar verta mums uzmerkti akis ir beatodairiskai remti Gruzija? Zinoma, ES, JAV, kitoms pasaulio demokratijoms reikia skirti zymiai daugiau demesio Kaukazo regionui. Sis krastas neturetu buti vien "Rusijos interesu zona". Rusiskuosius taikdarius turetu pakeisti NATO pajegos, daugiau demesio reiktu skirti ir Cecenijos klausimui spresti. ir tai nera "Rusijos vidaus reikalas". Deja, vakaru demokratijos, panasiai kaip Rusija, vykdo dvigubu standartu politika. ir tokias laisves siekiancias salis, kaip Abchazija, P.Osetija,Cecenija ir pan remia tik tokios organizacijos, kaip, tarkim neatstovaujamu tautu ir zmoniu organizacija (angl. UNPO) (www.unpo.org).
Tikrasis patriotizmas - tai ne piktas sukavimas ir emocionalus karingas karstakosiskumas, o MEILE, PAGARBA IR PAGALBA SAVO BENDRAPILIECIAMS, GEROVES SAVAJAI VISUOMENEI, O KARTU - IR VISAI ZMONIJAI SIEKIS. Tai nesitaikstymas su bet kokiomis negerovemis. ir nesvarbu cia turetu buti, kur jos: Rusijoje, Gruzijoje, musu tevyneje Lietuvoje ar bet kuriame kitame pasaulio kampelyje.
Rolandas Tucas

Simpsonas, 2007 11 07 13:16
Kur eina, tarsi ir aisku: k chiortu na kulychki...Bet kur nueis be Putino?

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras