Rusijos prezidento Vladimiro Putino įpėdinio paskelbimo buvo laukta taip, kaip karaliaus pirmojo sūnaus gimimo. Kai gruodžio 10 d. V. Putinas paskelbė, jog per prezidento rinkimus rems pirmąjį vicepremjerą Dmitrijų Medvedevą, šalies biurokratinis ir politinis elitas siekė patvirtinti savo lojalumą naujai gimusiam princui.

V. Putinas stengėsi paskyrimą paversti konsensuso siekimo procesu. Jis susitiko su keturių prokremliškų partijų lyderiais, kurie visi sutiko su D. Medvedevo kandidatūra. Visgi taip elgdamasis dabartinis šalies prezidentas pakenkė kai kuriems jo lojaliems sąjungininkams tokiems kaip Sankt Peterburgo gubernatorė Valentina Matvijenko. Ji po Dūmos rinkimų tikėjosi, jog „Vieninga Rusija“ išrinks savo kandidatą į prezidentus atviru procesu, išklausant partijos narių nuomones, o ne derybomis „už uždarų durų“.

Komunistų partijai D. Medvedevo paskyrimo procesas pasirodė kaip šarada.

Princo pasirodymas dar nereiškia, jog Rusijos rizikinga valdoma transformacija jau baigėsi. Iš tiesų, šiuo metu šalies transformacija perėjo į pavojingiausią fazę. Nors keturios partijos parėmė D. Medvedevą, tačiau politinės partijos – netgi „Vieninga Rusija“ – neturi jokios reikšmės politinėje sistemoje, kuri susiformavo valdant V. Putinui. Sprendimas priimtas V. Putino ir jo vidiniame „čekistų“ rate. Tik laikas parodys, ar D. Medvedevas gali įveikti pasipriešinimą, su kuriuo gali susidurti  elito viduje.

Radio Free Europe/Radio Liberty apžvalgininkas dabartinį Rusijos politinį elitą lygina su viduramžių Rusija, kai monarchas paskirdavo savo įpėdinį, išvengiant vidinės kovos tarp karališkos šeimos. Jau akivaizdu, jog galingiausi „dėdės“ V. Putino vidiniame rate – Igoris Sečinas, Sergejus Čemezovas, Nikolajus Patruševas ir Viktoras Čerkesovas – iškišo galvas, kai šalyje kilo prezidento įpėdinio klausimas. Tuo tarpu iki šiol nėra aišku, ar šie žmonės rėmė ir/ar parems D. Medvedevą, net esant V. Putino pritarimui.

Kita sudėtinga D. Medvedevo užduotis – pats V. Putinas. Iš tiesų, necharizmatinio D. Medvedevo pasirinkimas buvo nulemtas mažo pavojaus, jog jis galėtų užgožti V. Putiną. Televizijoje interviu metu D. Medvedevas teigė, jog jam laimėjus rinkimus, jis paskirtų V. Putiną ministru pirmininku. Su „Vieninga Rusija“ ir su konstitucine dauguma (t. y. rinkimus laimėjusi „Vieninga Rusija“ turi pakankamai vietų, jog galėtų patvirtinti konstitucijos pataisas) V. Putinas išliks jėga, su kuria D. Medvedevas turės susidurti.

Nors toks „mažas pasaitėlis“, uždėtas D. Medvedevui, turėtų sušvelninti vadinamųjų „dėdžių“ poziciją ir dar kartą jiems patvirtinti, jog šis pokytis, iš tiesų, nėra pokytis, tačiau tai gali tik susilpninti D. Medvedevo pozicijas, skatinant kitus jį kritikuoti/kenkti. Teigiama, jog iš V. Putino aplinkos kai kurie jį įkalbinėjo pasilikti trečiai kadencijai. Be to, V. Putinas, kaip premjeras, galėtų veikti kaip prezidentas, jei D. Medvedevas, būdamas šalies prezidentu, atsistatydintų ar būtų pašalintas iš posto.

Analitiko Dmtrijaus Badovskio teigimu, V. Putinas išlaikys įtaką ir stebės, kaip D. Medvedevui sekasi siekti ir įtvirtinti konsensusą elito viduje. Jei V. Putinas nuspręs, jog D. Medvedevui to atlikti nepavyko, grįš.

Pagal 2007 m. gruodžio 11 d. Radio Free Europe/Radio Liberty informaciją parengė Kristina Puleikytė

„Ekspertų lygiu vyksta konsultacijos, kuriose dalyvauja bendrovių ir ministerijų specialistai. Kol kas nėra nustatytos ministrų susitikimo datos“, – sakė ener­ge­ti­kos mi­nis­tro pa­ta­rė­ja Dai­va Ri­ma­šaus­kai­tė. Pa­sak jos, kon­sul­ta­ci­jos yra tęs­ti­nis pro­ce­sas, at­siž­vel­gus į esa­mą pa­dė­tį ir Vy­riau­sy­bės nutarimus.

2010-ųjų pabaigoje–2011-ųjų pradžioje prasiveržus arabų sukilimams pradėjo keistis galios santykiai tiek Afrikoje, tiek Artimuosiuose Rytuose. Šiame kontekste iškilo ir laimėtojai, ir pralaimėtojai. Vis dėlto regiono veikėjų stipriosios ir silpnosios pusės labai sparčiai kinta atsižvelgiant į įvykius, todėl regionų galios pusiausvyra išlieka labai nestabili.

Rusija gali nemėgti Baltijos šalių ir būti nepatogi kaimynė Lietuvai, Latvijai ir Estijai, bet pavojaus joms nekelia, nes galutinai susitaikė su jų nepriklausomybe. Taip mano visuomeninio judėjimo „Rusijos dešiniųjų jėgų sąjunga“ prezidentas Leonidas Gozmanas.

Remdamiesi SEB bankų užsakymu atliktos apklausos duomenimis, SEB banko Estijoje analitikai teigia, kad Baltijos šalyse daugiausia naujų bendrovių steigia estai. Tai pripažįsta ir Estijos verslininkai.

Dar ne taip seniai buvo galima manyti, kad blogiausi finansų krizės Europoje aspektai jau praeityje. Vis dėlto toks vaizdas pasirodė apgaulingas. Iš dalies nedidelė problema (bent jau savo mastu) buvo Kipras, bet prie jo krizės prisidėjo ir vadinamosios trijulės (Europos Komisija, Europos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas) neužtikrintas veikimas. To pakako, kad būtų išprovokuota didžiulė krizė, savo straipsnyje „Project Syndicate“ rašo garsus Vokietijos politikas Joška Fišeris (Joschka Fischer).