Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Euroatlantinės organizacijos
 
  Šengenas: laisvės mokestis didėja

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2007 12 20

Lietuva, kaip ir dar aštuonios valstybės, naktį iš gruodžio 21-osios į 22-ąją tampa visateise Šengeno erdvės nare. Nuo šios dienos ties sausumos ir jūros sienomis nebeliks asmenų kontrolės. Oro uosto kontrolė bus panaikinta kovo 30 dieną, atsižvelgiant į naujai sudarytą skrydžių tvarkaraštį.

Šengeno plėtra į Lietuvą – didelė garbė ir pareiga mūsų šaliai, teigia Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Osvaldas Jusys. „Vaizdingai yra pasakę kolegos ES: žinokite, kad jus įsileidžia į savo butą senieji gyventojai, bet ateidami į tą butą turime elgtis pagal to buto taisykles ir patys užtikrinti jo saugumą“, – naujienų agentūrai ELTA sakė O. Jusys.

Kas tas Šengenas?

Valstybės sienos apsaugos tarnybos svetainėje (http://www.pasienis.lt/lit/Sengenas) primenama, kad Šengeno sutarties pradžia laikomi 1985-ieji, kai Vokietija, Prancūzija ir Beniliukso šalys pasirašė susitarimą, numatantį laipsnišką jų bendrų sienų kontrolės panaikinimą. Šis susitarimas leido visiems Europos Bendrijos piliečiams laisvai judėti Šengeno erdvėje, t. y. kirsti vidines valstybių sienas be imigracinės kontrolės.

Valstybės pasiliko sau teisę atitinkamam laikui sugrąžinti kontrolės pasienyje procedūras, jeigu iškiltų grėsmė šių valstybių saugumui ar viešajai tvarkai (pavyzdžiui, kilus pabėgėlių antplūdžio pavojui).

Kita vertus, didelė reikšmė teikiama išorinių Šengeno erdvės sienų stiprinimui, apimančiam tiek fizines (naujų technologijų, stebėjimo įrangos įdiegimas), tiek teisines (bausmių už neteisėtą sienos kirtimą sistema, griežtesnis vizų išdavimo ir patekimo į Šengeno erdvę režimas) priemones.

Saugumą Šengeno erdvėje užtikrina sustiprinta išorinių sienų kontrolė, intensyvėjantis Šengeno šalių sienos apsaugos tarnybų, policijos ir teisinis bendradarbiavimas, bendros Šengeno šalių vizų politikos vykdymas ir Šengeno informacinės sistemos funkcionavimas. Šengeno informacinė sistema (SIS) – kompiuterinė duomenų bazė, kurioje kaupiami duomenys apie nepageidaujamus asmenis (dėl jų padarytų kriminalinių nusikaltimų, bandymo neteisėtai patekti į šalį ir pan.), ieškomus asmenis, pavogtus daiktus (identifikacijos korteles, ginklus, transporto priemones) ir pan.

Centrinė Šengeno informacinė sistema yra įsikūrusi Strasbūre. Ji yra susieta su kiekvienos valstybės narės nacionalinėmis Šengeno informacinėmis sistemomis. Teisę naudotis šioje sistemoje kaupiamais duomenimis turi Šengeno šalių policijos, pasienio, imigracinių tarnybų, muitinės pareigūnai.

Dabar Šengeno erdvei priklauso visos ES valstybės, išskyrus Jungtinę Karalystę, Airiją ir Kiprą, bei trys ne ES šalys – Norvegija, Islandija ir asociacijos sutartį pasirašiusi Šveicarija.

Baltarusiai liks nuskriausti

Taigi Lietuvos įsiliejimas į Šengeno erdvę leis mūsų šalies gyventojams paprasčiau keliauti po Europos šalis. Tačiau, pavyzdžiui, nuo Europos Sąjungos izoliuojamos Baltarusijos žmonių vizitų į Lietuvą gerokai sumažės. Vizos kaina baltarusiams padidės net penkis kartus – nuo 12 iki 60 eurų. Tai bus nemažas smūgis kaimynams, kurių bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui kone trečdaliu mažesnis negu Lietuvos (atitinkamai 7800 dol. ir 10 180 dol.), ką jau kalbėti apie finansinio pajėgumo skirtumą su ES senbuvėmis.

Vilniui nepavyko įtikinti senųjų Europos valstybių, kad tokia kaina yra nepagrįstai didelė. Vokietijos pirmininkavimo ES metu Lietuva su kitomis kaimyninėmis valstybėmis dėjo daug pastangų, kad vizų kaina nesiektų 60 eurų. Deja, Europos Taryboje Baltarusijos „advokatai“ liko mažuma, o senosios valstybės laikėsi „kietos“ pozicijos Baltarusijos atžvilgiu – jokių išimčių nedaryti. Kaip aiškino Vidaus reikalų ministerijos (VRM) specialistai, Vilniaus galimybės savarankiškai palengvinti Baltarusijos gyventojų keliones į Lietuvą yra itin ribotos, nes mokesčių dydžius nustato ES. Visoms šalims, kurios nėra sudariusios specialių sutarčių, yra numatytas vienodas 60 eurų mokestis.

Pagrindinis įrankis, kuris gali palengvinti baltarusių keliones į Lietuvą, yra planuojamas susitarimas dėl vietos eismo tvarkos. Ji leistų pasienio zonos iki 50 kilometrų gyventojams atvykti į tokią pat kaimyninės valstybės pasienio zoną. Tai būtų tarsi išplėstas bevizis placdarmas įvairiems susitikimams ir turizmui. Manoma, kad tokia sutartis bus pasirašyta kitąmet.

Be to, Lietuvos diplomatai yra peržiūrėję susitarimą su Baltarusija dėl abipusių piliečių kelionių.

Tiems žmonėms, kuriems negalima išduoti pigesnių vizų, numatoma išduoti daugkartines vizas, galiojančias ilgą laikotarpį: pagyvenusiems žmonėms, vaikams iki 16 metų, kitoms piliečių kategorijoms, tačiau kol kas toks susitarimo pakeitimas neįsigaliojo, aiškino VRM pareigūnai.

Rusams išauga sparnai

Kaliningrado srities gyventojams įvažiuoti į Lietuvą po Šengeno plėtros bus paprasčiau ir pigiau nei baltarusiams, nes Maskva yra susitarusi su ES dėl piliečių kelionių palengvinimo. Vizos Rusijos piliečiams kainuos tiek pat, kiek ir anksčiau – 35 eurus. Be to, po Lietuvos įsiliejimo į Šengeną rusai pajus ir nemažą naudą – Lietuvos viza galios visoje Šengeno teritorijoje, o kitų valstybių narių vizų tarnybų išduotos vizos galios ir Lietuvai. Supaprastinto tranzito tvarka Rusijos piliečiams nesikeičia.

Analogiškus susitarimus kaip Rusija su ES yra sudariusios ir Ukraina bei Moldova. Netrukus tokia sutartis atsiras ir su Gruzija.

Nuo šiol bus paprastesnė vienkartinių iki trijų mėnesių vizų išdavimo procedūra, taip pat daugkartinių vizų išdavimas tam tikroms piliečių kategorijoms – oficialioms delegacijoms, verslininkams, komercijos atstovams, krovinių vežėjams, žurnalistams, kultūros, meno veikėjams ir t. t. Kai kas vizas galės gauti penkeriems metams.

Paprasti „mirtingieji“ iš Rusijos – turistai naujovių nepatirs. Tačiau vienu jie tikrai bus patenkinti: gavę, pavyzdžiui, Lietuvos vizą, jie galės keliauti po visas Šengeno erdvės šalis.

Kontroliuojama judėjimo laisvė

Kartu su Šengeno varžtų laisvėjimu kai kam gresia ir nemalonumai. Pirmiausia, kaip rašo šveicarų laikraštis „Neuer Zurcher Zeitung“, atsiranda problemų gyventojams tų rajonų, kurie yra pasienyje, pavyzdžiui, Baltarusijos ir Lenkijos. Antai Lenkijos miestas Terespolis ir baltarusių Brestas yra tik už kokio puskilometrio vienas nuo kito. Tačiau į draugiškas sunkumų kilnotojų varžybas vieniems pas kitus bus sunku patekti. Sportinis jų bendradarbiavimas, atrodo, apmirs.

Yra ir kitas pavojus: panaikinus pasienio kontrolę, neliks ir kontrabandos kontrolės. Įvairios  nusikaltėlių bandos iš Lenkijos užplūs Frankfurtą prie Oderio. Ne šiaip sau lapkritį šiame Vokietijos mieste signalizacijos įrenginių parduota tris kartus daugiau negu anksčiau…

O štai kontrabandininkams iš Baltarusijos per Lenkijos sieną prasibrauti bus sunkiau, pažymi šveicarų laikraštis. Lenkija į kontrabandos iš Rytų kontrolę investavo 300 mln. eurų. Vidutiniškai Baltarusijos pasienio gyventojai iš kontrabandos uždirbdavo po 40 eurų per mėnesį. Dabar jų pajamos sumažės. Kita vertus, baltarusis už vizą į Lenkiją dabar mokės 10 kartų daugiau, ukrainiečiui ji kainuos 35 eurus – tiek, kiek jis uždirba per savaitę…

***

Taigi Šengenas, kaip rašo lenkų „Gazeta Wyborcza“, Rytams tampa košmaru. Naujosios ES šalys gali tik užjausti, bet niekuo negali padėti: Briuselis nepalieka joms jokios veikimo laisvės, kad santykiai su kaimynais pagaliau įeitų į normalias šilto bendravimo ir bendradarbiavimo vėžes.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras