Didžiosios Britanijos „The Telegraph“ teigia, kad po Benazir Bhutto mirties branduolinį ginklą turintis Pakistanas atsidūrė sunkiausioje politinėje krizėje per moderniąją šalies istoriją:

„Buvusios premjerės ir opozicijos lyderės B. Bhutto nužudymas, be abejonės, buvo triuškinamas smūgis Pakistano demokratijos užuomazgoms. Tačiau po įvykio prasidėję masiniai neramumai parodė, kad šalis atsidūrė beveik ant pilietinio karo slenksčio.

Pakistano prezidentas Pervezas Musharrafas sušaukė neeilinį pasitarimą dėl šio „nacionalinio incidento“ ir paragino pakistaniečius „išlaikyti ramybę, kad pikti teroristų kėslai būtų išaiškinti“. Tačiau kritikai teigia, kad jei dabartinis valdantysis režimas ir neprisidėjo prie pasikėsinimo – tai tikrai nepadarė nieko, kad užtikrintų B. Bhutto saugumą. Taip pat manoma, kad aukščiausio antiteroristinės parengties lygio paskelbimas tikriausiai reiškia, kad vėl bus įvesta nepaprastoji padėtis, sausį turėję įvykti rinkimai bus nukelti neribotam laikui. Nors, netekus B. Bhutto, demokratinės Pakistano jėgos veikiausiai nebeturi galimybės šiuose rinkimuose pasiekti geresnių rezultatų.

JAV prezidentas George‘as W. Bushas paragino pakistaniečius įamžinti B. Bhutto atminimą, tęsiant jos pradėtą kovą už demokratiją. Didžiosios Britanijos premjeras Gordonas Brownas žudikus pavadino „bailiais, bijančiais demokratijos“.

Pasak ekspertų, didžiausią pavojų kelia ne tik teroristų aktyvumas Pakistane, bet ir masiniai neramumai, kuriuos skatina B. Bhutto šalininkai, įsitikinę, kad dėl jų lyderės mirties yra kaltas P. Musharrafo režimas. Jei situacija Pakistane taptų nekontroliuojama, chaosas galėtų kilti visame regione, o pirmiausia – gretimame Afganistane.“

„Esame suinteresuoti, kad būtų plėtojami ekonominiai ir prekybiniai santykiai su Kaliningrado sritimi, – Vietnamo Vyriausybės vadovo Nguyeno Tan Dungo žodžius citavo Kaliningrado srities Vyriausybės spaudos tarnyba. – Ypatingosios ekonominės zonos teikiamus privalumus galima naudoti ne tik gaminant prekes, bet ir jas siūlant Europos rinkai.“ Vietnamo Socialistinės Respublikos ministras pirmininkas, pradėjęs darbo vizitą, pareiškė, kad šalis siekia, jog joje pagamintos prekės būtų tiekiamos į Kaliningrado sritį.

„Ekspertų lygiu vyksta konsultacijos, kuriose dalyvauja bendrovių ir ministerijų specialistai. Kol kas nėra nustatytos ministrų susitikimo datos“, – sakė ener­ge­ti­kos mi­nis­tro pa­ta­rė­ja Dai­va Ri­ma­šaus­kai­tė. Pa­sak jos, kon­sul­ta­ci­jos yra tęs­ti­nis pro­ce­sas, at­siž­vel­gus į esa­mą pa­dė­tį ir Vy­riau­sy­bės nutarimus.

2010-ųjų pabaigoje–2011-ųjų pradžioje prasiveržus arabų sukilimams pradėjo keistis galios santykiai tiek Afrikoje, tiek Artimuosiuose Rytuose. Šiame kontekste iškilo ir laimėtojai, ir pralaimėtojai. Vis dėlto regiono veikėjų stipriosios ir silpnosios pusės labai sparčiai kinta atsižvelgiant į įvykius, todėl regionų galios pusiausvyra išlieka labai nestabili.

Rusija gali nemėgti Baltijos šalių ir būti nepatogi kaimynė Lietuvai, Latvijai ir Estijai, bet pavojaus joms nekelia, nes galutinai susitaikė su jų nepriklausomybe. Taip mano visuomeninio judėjimo „Rusijos dešiniųjų jėgų sąjunga“ prezidentas Leonidas Gozmanas.

Remdamiesi SEB bankų užsakymu atliktos apklausos duomenimis, SEB banko Estijoje analitikai teigia, kad Baltijos šalyse daugiausia naujų bendrovių steigia estai. Tai pripažįsta ir Estijos verslininkai.