Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Pilietiškumas ir vertybinės Vakarų civilizacijos kryžkelės (13)

Komentarai:

H.D.Toro., 2010 05 29 20:51
Į Čerčilio sakinį apie demokratiją, puikiai atsako H.D.Toro- geriausia ta valdžia, kuri mažiausiai valdo, tik liaudis turi būti pasirengusi tokiai valdymo formai. Iš esmės tai ir yra demokratija, tačiau tokia, kurioje didžioji dalis gyventojų yra aktyvių, kitaip sakant pilietiškų. Šiaip visiems kam rūpi tokie klausimai apie pilietiškumą ir pan. siūlau pasiskaityri Toro Knygų.

Megėjas (21m.), 2010 05 19 11:12
Straipsnis geras tuo, kad jaučia didelę problemą - jaunų žmonių silpnybes. Tačiau blogas tuo, kad siūlo blogus arba ginčytinus sprendimus.

Pvz. mano nuomone, ne tik "materialistai kosmopolitai" gali smegenis praplauti, bet ir pvz. Bažnyčia. Sutinku, kad paprastų žmonių problemos, neėjimo į bažnyčia ir pan., šaknys greičiausiai glūdi nore "gyventi lengviau", bet kodėl tuomet išslavinę žmonės neina į bažnyčią? Gal todėl, kad... Karalius Nuogas???

Aš manau, kad paprsčiausiai yra žlugusios tradicinės vertybės, o kadangi nerandama kuo jas užpildyti, tai tuštuma užsipildo pati, šiuo atveju vartotojiškumu, su visom to pasekmėm. Na, V. Europoje kol kas dar svarbų vaidmenį vadina tokie dalykai kaip humaniškumas, Laisve, Lygybė ir Brolybė, kas galbūt sušvelnina tradicinių vertybių žlugimo ir negebėjimo užpildyti tuštumą pasekmes. To, deja, Lietuvoje nėra. Kas to užsinori, deja, ne kelia revoliuciją savo mieste ar kaime, bet emigruoja ("reikia Laisves Lygybės, Brolybės? Pasiimk! Ten, maždaug už 1000km"!).

Kai kurie žmonės mato šitai, tai ką daro, tai iš desperacijos, pasitelkę tokias sąvokas kaip "Lietuva", "Tėvynė" ir "Dievas" bando eilinius žmones mulkinti (arba bent jau taip gaunasi). Kiek sugebės apmulkinti, tiek išloš (pvz. rusai yra geriau apmulkinti už lietuvius). Bet ar tai - gera išeitis iš didžiules didžiulės problemos (savo šalies, savo etnoso ir ect. irimo)???

Manau, kad reikia idėjų. Naujų idėjų, naujiems laikams. Nesugebi jų kurti - na ką gi, tau galas ;).

Gal reikia kelti kultūrą? Juk KULTŪRA LEMIA VISKĄ! O jeigu nelabai yra ką kelti, tai gal tuomet paprasčiausiai reikia... vystyti??? Gal ką mes turime šiais neaiškiais laikais daryti, tai paprasčiausiai VYSTYTI kultūrą? Kultūra lemia viską, ji kelia sąmojingumą, kultūra kelia žmogaus ir žmonių bendruomines vertę! O kuo didesnė vertė - tuo didensė tikimybė, kad nuolat kylančios problemos bus tinkamai išspręstos pasirenkant tinkamą kelią?
Beje, ką aš matau šiuo metu, tai mūsų kultūra - kritusi (pvz. ką jūs matot žiurėdami lietuvišką televiziją?). To paskemė - primityvėjimas. Primtyvūs žmonės problemas sprendžia primityviai. Ir tai turi pasekemes. Gabių ir energingų žmonių emigracija - SIAUBINGAI MILŽINIŠKAS nuostolis. Nes juk būtent tie žmonės turi didžiulę vertę! Manau, kad mes privalome vystyti savo kultųrą. To esmė - SAVĘS, SAVO ETNOSO, VYSTYMAS. Išeitis iš problemos - kaip Judėjimas???

Apie jaunus žmonės - nereikia jų nuvertinti. Tiesiog reikia su jais kalbėtis, kalbėtis ir dar kartą kalbėtis. Reikia turėti ryšį. Greitas pasidavimas - ne išeitis.

Tai tokios mintys man kyla žiūrint i savo metų žmones. Nuvertinti mūsų nereikia. Gal atvirkščiai, gal mes kur kas matome Pasaulį skaidriau negu mūsų tėvai ir seneliai (kartos, subrendusios kažkokiame totalitarizme)???

Manau, kad didžiausai mūsų yda - ištyžimas. Didžiausias privalumas - platus požiūris. Didžiausia kliūtis - košė mūsų galvose. Gal, aš galvoju, mūsų platus požiūris galėtų išspresti tą košę mūsų galvose ir apnuoginti didžiausią mūsų ydą???

Na, bet čia tik mano mintys. Mintys, atėjusios į galvą stebint kas čia aplink mane vyksta ;)






to Rūta, 2009 06 13 14:18
norėčiau sužinot, kokios yra tų netikinčių ateistų vertybės, kurios, tavo nuomone, turi įsivyraut visuomenėj. sąžinės laisvė yra labai sąlyginis dalykas. norint pasitikėti žmogaus sąžiningumu reikia žinoti, ar jis vadovaujasi teisingomis vertybėmis, kurias reikia visų pirma ugdyt, nukreipt žmogų teisinga, dora linkme, o ne paleist į pasaulį be jokio moralinio, dvasinio pamato, nesuprantantį, kas gera, o kas bloga. galima pasikliauti tų žmonių sąžinės laisve, kurie supranta, kas ta sąžinė yra. kitu atveju visi pagal savo sąžinę darys kaip jiem geriau, negalvodami apie kitus. reikia žmogui vertybių, moralės, kad jis jaustųsi laisvas rinktis, apsispręst, kad turėtų savo nuomonę. ir nematau geresnės vertybių ugdytojos ir laisvės suteikėjos už religiją, kurios vertybės yra amžinos ir daug skaidresnės, o štai ateizmo "vertybės" tikrai abejotinos. pgr. krikščionybės vertybės - meilė, pagalba artimui, dosnumas, moralė, šeima, pareiga, tauta, tėvynė - ar jos jau tokios abejotinos??? ar ne ant jų pastatyta pilietiškumo samprata? o ką gali pasiūlyt ateizmas? laiva rinka, nesveika konkurencija, gyvenimas vien šia diena? žiūri į viską labai trumparegiškai, nesusipažinusi su krikščionybe skubi ją smerkti. pažiūrėk į tikėjimo svarbą istoriniu aspektu. spaudos draudimo laikais, sovietmečiu religija buvo pagrindinė kovotojų už laisvę varomoji jėga. būtent ji nukreipia žmogų tikrųjų vertybių link, sudėlioja reikiamus prioritetus ir išugdo atsakingą, savo pareigas suprantantį ir vykdantį, nesavanaudišką kataliką, o kartu ir pilietį

Anonimas, 2009 04 27 15:25
Jaunų žmonių problemos vienokios, subrendusių - kitokios, senių - dar kitokios. Nereikia primygtinai raginti jaunimą užsiimti tuo, kas jam nerūpi. Ateis laikas- susidomės, dirbs, dalyvaus. Juk kažkodėl senių prikišamai neraginate eiti į šokius?

Rūta, 2009 04 27 15:22
Nustebino jauno žmogaus religiningumo išaukštinimas. Deja, išskyrus pasyvumą, nuolankumą ir abejotinų vertybių krūvą religija nieko gero žmogui nesuteikia. Visuomenėje turi įsivyrauti tikroji sąžinės laisvė su netikikinčių ir ateistų vertybėmis, tik tada bus ryškesnis polinkis moraliniame gyvenime.

Paska, 2009 03 26 20:59
NICE, graziai parasei, saunuolis!

Anonimas, 2009 03 19 13:34
Gaila,kad tik dabar perskaičiau šį straipsnį,bet tikiuosi čia galioja principas:„Geriau vėliau,negu niekad".Man labai patiko ir kad didelė dalis jaunimo savo bendraamžius besidominčius politika laiko „Nesveikais"-visiška tiesa.Jaunimo tarpe pastaruoju metu galioja nuostata,kad politika-„senų diedų" tema,bet nėra ko stebėtis,juk mokytojai kasdien skundžiasi mažais atlyginimais,tėvai dėl kylančių kainų apkarpo kišenpinigius,o politikai vos ne kasdien įsivelia į naujus korupcijos skandalus.

autorius to dziugas, 2008 03 08 15:31
Kadangi tiek daug "nusisnekejau", tai yra beprasmiska detaliai atsakinet. O siaip, sitas straipsnis yra normatyvinis, reiskia subjektyvus, reiskia kritikuotinas ir diskutuotinas. Taciau siaip Jusu paziuros tiesiog yra kardinaliai priesingos tam, ka pasiuliau apmastyt straipsnyje (o ne ka vienareiksmiskai tvirtinu). Tai rodo Jusu reakcija. O kaltinimo , kad netiesiogiai siulau Rusijos santvarka, laukiau nuo pat pradziu :).

Dziugas, 2008 03 08 15:10
Straipsnis “poetiskas” pilnas nusisnekejimu ir nepagristas. Autorius pradejes straipsni nuo pastebejimo, kad pilietiškumo samprata įgauna kitokią prasmę, veliau imasi nepagristos demokratijos kritikos. Nepateikes jokiu pakankamu samprotavimu, jis “nusivaziuoja” iki tokiu apibendrinimu, kaip, kad demokratija yra bloga valdymo santvarka neskatinanti sąmoningų piliečių ugdymo, žodžio laisvė gali būti ne tik demokratinės santvarkos, kuri, be šio bei kitų pliusų, turi ir daug rimtų ydų, bruožas. Kokiose dar santvarkos gerbiamas autoriau yra galima zodzio laisve?
Pasvarstęs apie šiuolaikinio “jaunimo nuopuoli”, (kartu konfliktas niekur neišnyko) net apkaltina ji, kad demokratijos vertybės šiuolaikiniam jaunimui nėra vertybė! Atvirai nusisnekejes apie ankstesniu epochų herojus riterius, inteligentus ir poetus (riteriai, tai tie patys banditai. Nereikia tikėti romantiniais kinais. Pasiskaitykite istorija. Kokioje epochoje inteligentai ir poetai buvo herojai?), siūlo autoritarini valstybes modeli, labai panasu i Putino Rusija. …”tik vienetai geba mūsų laikais atskirti tiesą nuo melo…” “Taip, šis atvejis yra žmogaus spaudimas, bet tai yra geriau negu ramiai stebėti, kaip „žūsta“ eilinis potencialus pilietis.” “Todėl būtų logiška siūlyti didinti religijos, kaip lengvai suprantamos norminės sistemos, vaidmenį visuomenėje…” ir t.t. (kaip jau karta buvo komentuota - negalima deti lygybes zenklo tarp morales, dvasiniu vertybiu ir religijos, istorija rodo kad tai apskritai nelabai turi ka bendro)
Pagrindinis pilietiškumo sandas yra vertybės. Vertybes linkusios keistis. Jusu antiglobalistines paziuros nebeatitinka siuolaikinio jaunimo paziuru. Ar norime islikti tautine valstybe? Ar tautine valstybe su savo kompleksuotu tautiskumu (nacionalizmu) nera kritikos objektas? O gal pirmiausia pasaulio gyventojas, po to europietis, o tik poto lietuvis? Pilietiskumas nepraranda savo svarbos, jis keicia savo isvaizda. Galu gale toje pacioje ES. Jei jos viduje atskiru tautu pilietiskumo samprata blanksta (o tai dar reikia irodyti. Lietuva nera ES rodiklis), tai to negalima pasakyti apie ES ir jos isores santyki. Randasi naujas ES pilietiskumas (o laisvas darbo jegos judejimas ES viduje, tik paspartins procesa) besiremiantis ne mistifikuota romantine kompleksuotos tautos istorija, o vertybemis. Viena is ju ir pati pagrindine, kuria net labai remia šiuolaikinis jaunimas yra individo laisve. Laisve mastyti, laisve rinktis, laisve buti savimi.

autorius, 2008 03 06 18:59
Man dziugu, kad visi, skaitantys geopolitika.lt, tokie protingi. Bet cia ir yra klaida. Daznai pas mus: as, jis, mano draugai, o klausimeli visi ziuri. Tai gal ne visi vis tik tokie protingi ir mastantys. Cezaris teisingai parase "gal ir dauguma, kaip aprasyta".
TO PETRAS - gauti issilavinima, o po to mastyti. O KOKI DABAR ISSILAVINIMA ZMOGUS GAUNA, JEIGU IS VISO GAUNA (siandien mokyklose mokiniai mokytis nenori, o lygiagreciai postmodernus psaulis juos niokoja dvasiskai ir vertybiskai). Man gaila, kad kai kas laiko banalybemis kalbeti apie dvasinguma ir vertybes.

Petras, 2008 03 06 17:46
Pritariu Tu-95, kad tema sudetinga ir bandymas viska paprastai pateikti isejo prastai. Galima sakyti straipsnis gavosi klisiu rinkinys, nepasakantis nieko naujo ir banalus. Nesutinku jog jaunima reikia pradeti mustruoti patriotinem ar krikscioniskom vertybem. Manau jog zmogus labiausiai tobuleja plesdamas savo akirati ir jau po to gaves visapusiska issilavinima susidelioja savo vertybes.

Tu-95, 2008 03 06 09:47
Na taip... Tema nepaprasta, politineje filosofijoje sis diskursas vyksta nuo pasaulio pradzios. Ne taip seniai i ji dar isijunge antropologai su savo kalbom apie kulturas, civilizacijas, diskusijomis apie socialaus vs moralaus pirmuma ir t.t. ir pan.
Bobute Hanna Arendt rase, kad liberali demokratine valstybe redukavo socialinę sfera iki vartojimo, saugumo ir komforto liuno ir kviete (kaip ir straipsnio autorius) politizuoti socialuma. Demokratija, pasak jos, turi buti aktyvi (participatory) ir politine veikla esanti tauriausia zmogiskosios veiklos apraiska.
Nu gal, gal... Man labiau patinka nuomone, kad valstybe turi nustatyti socialines saveikos remus, kuriuose kiekvienas daro tai, ka nori. Kazkas bimbines, kazkas kals babkes, o kazkas politikuos. Jei zmogui nepatinka politika – nepriversi (demokratineje visuomeneje).
Beje, mano nuomone, diskutuoti apie nacionalizma (teigiama ir neigiama prasmemis) geriausia akademineje visuomeneje. Nuleistos i buitines samones lygmeni, snekos apie tai, kad reikia visiems kalti i galvas, kad „mes pirmiausiai esame lietuviai“, gali nesunkiai suformuoti fataliska skirti „MES ir JIE“, su nelabai gerai kvepianciu potencialu.
Straipsnio pabaiga primine XIX amziaus pradzios barzdociaus Friedrich Ludwig Jahn suki „Frisch, Fromm, Fröhlich, Frei”, kvietusi visus gerus vokiecius daryti manksta ir taip prisideti prie fizinio ir moralinio tautos renesanso.
Isvada: kai kurios temos is tiesu sudetingos ir ju nederetu supaprastinti.


Cezaris, 2008 03 05 18:38
Na aprašyto jaunimo yra galbūt dauguma, bet ne visiška dauguma. Pats esu jaunas ir pažįstu nemažai žmonių kurie didžiuojasi būdami lietuviais (pats toks esu). Ir tikrai nereikia taip blogai žiūrėti į situaciją. Jaunimas auga, bręsta keičiasi požiūris į gyvenimą, vertybės. Nors to, kad ugdyti patriotizmą tikrai trūksta. Ir ugdyti reikia, ne taip, kad turi nueiti ten ir ten per tokią šventę ir tokią šventę padėti tokių ir tokių gėlių prie tokio ir tokio paminklo. Reikia, kad jis išvydaus būtu, o tada ir šventės tikros, nedirbtinės bus.

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras