Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Irina Kalugina. Ukraina laukia paaiškinimų (1)

2008 04 17
 

Pribrendo dar vienas Kijevo ir Maskvos konfliktas. Jį išprovokavo pasisakymai apie Ukrainos statusą, kurių „autorystė“ priskiriama Rusijos prezidentui.

Ukrainos URM pateikė Rusijos URM protesto notą siekdama kuo greičiau gauti paaiškinimus ir patvirtinti arba paneigti informaciją, kad per Rusijos ir NATO tarybos posėdį Vladimiras Putinas pasakė, jog Ukraina nėra nei šalis, nei valstybė.

Postūmis pateikti protesto nota buvo Rusijos URM vadovo interviu, nuskambėjęs „Эхо Москвы“ radijo eteryje. Anot Sergejaus Lavrovo, Rusijos prezidentas, „ir Bukarešte, ir Sočyje susitikęs su G. Bushu“, priminė, „kaip susiformavo dabartinės Ukrainos ribos“. Tai buvo pasakyta ryšium su „prieštaringomis Ukrainos visuomenės nuotaikomis“. S. Lavrovas tiesiogiai nepasakė, kad frazę: „Kas yra Ukraina? Dalis jos teritorijos – Rytų Europa, o dalis, ir labai svarbi – mūsų padovanota!“ – tikrai pažėrė V. Putinas. Tačiau Kijevas viską suprato.

Ukrainos URM vadovas Vladimiras Ogryzkas nurodė, kad tokie pasisakymai išbalansuoja Rusijos ir Ukrainos santykius. „Mūsų iki šiol nenori suvokti kaip valstybės, nenori matyti, kad esame nepriklausoma, suvereni, demokratinė šalis“, – pasakė jis.

Julija Tymošenko koliziją interpretavo kitaip: „Jei ta frazė buvo nuskambėjusi, tai reiškia, jog Rusija yra labai susierzinusi, kad Ukraina pradėjo ginti savo tautinius interesus, ginti savo nepriklausomybę ir kurti savarankišką strategiją.“

Viktoras Juščenka kol kas nieko nekomentavo. O remiantys prezidentą Aukščiausiosios Rados deputatai jau padarė ne vieną pareiškimą spaudai.

Pagal 2008 m. balandžio 4 d. „Утро.ру“ parengė Geopolitinių studijų centras


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras