Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  D. Medvedevas prisaikdintas Rusijos prezidentu (1)

2008 05 07

Per iškilmingą ceremoniją Kremliuje Dmitrijus Medvedevas oficialiai prisaikdintas naujuoju Rusijos prezidentu, skelbia „Russia Today“.

Padėjęs ranką ant Rusijos Konstitucijos D. Medvedevas davė priesaiką ir šalies Konstitucinio teismo vadovas paskelbė jį naujuoju prezidentu. Jis tapo vos trečiuoju Rusijos vadovu po Sovietų Sąjungos žlugimo. D. Medvedevo inauguracijos ceremonijoje dalyvavo 2,4 tūkst. svečių.

D. Medvedevas nuo daugumos iš posto pasitraukusio prezidento Vladimiro Putino aplinkos narių skiriasi vienu esminiu bruožu – jis niekada nėra tarnavęs KGB ar kitose saugumo struktūrose. D. Medvedevas kaip ir V. Putinas baigė teisės mokslus tame pačiame tuomečio Leningrado universitete, o po to dirbo V. Putino vadovaujamame Sankt Peterburgo miesto tarybos užsienio ryšių skyriuje. 2000 metais jis jau vadovavo V. Putino rinkiminei kampanijai, o 2003 metų spalį buvo paskirtas prezidento administracijos vadovu. Tiesa, dar prieš tai jis buvo apdovanotas aukštu postu valstybiniame dujų monopolininke „Gazprom“ – nuo 2002 metų jis yra šio giganto valdybos pirmininkas. Tačiau bene svarbiausias koziris jo kelyje į prezidentus – pirmojo vicepremjero, atsakingo už nacionalinius projektus, postas, kurį jis užima nuo 2005 metų. Užimdamas šias pareigas, D. Medvedevas buvo atsakingas už daugumą Kremliaus vykdytų socialinių programų sveikatos apsaugos, žemės ūkio, švietimo bei kitose srityse.

D. Medvedevas bent jau ekonomikoje laikomas liberalu. Vakarų spauda pasigavusi citavo jo išsakytą mintį, kad nė viena nedemokratiška valstybė negali pilnai suklestėti. Be to, entuziastingai teigiama, kad, įpėdiniu pasirinkdamas būtent D. Medvedevą, V. Putinas tuo pat metu siekė pasiųsti signalą Vakarams, jog Rusija nelinkusi veltis į konfrontaciją. Juk D. Medvedevo kandidatūra atrodė žymiai patrauklesnė nei košmaras prezidento kėdėje išvysti vieną aršiausių Kremliaus vanagų, buvusį gynybos ministrą, o dabar taipogi vicepremjerą Sergejų Ivanovą. Tačiau ar iš tikrųjų yra taip kaip bandoma įsivaizduoti? Juk būtent D. Medvedevas stovėjo už „Gazprom“ vairo, kai pastarasis ramia sąžine užsukinėjo dujų čiaupus neklusnioms kaimynėms – Ukrainai bei Baltarusijai. O iškart po to, kai buvo paskelbtas įpėdiniu, D. Medvedevas savo pirmtako tonu pareiškė, kad Rusija nebėra ta valstybė, kuriai Vakarai galėtų auklėti tarsi mokinukę. „Dabar mus gerbia ir su mumis skaitosi. Rusija grįžo į dominuojančią poziciją tarptautinėje erdvėje“ – teigė D. Medvedevas.

Kaip žinia, V. Putinas netrukus imsis vadovauti Rusijos Vyriausybei.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras