Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Iranas: ultimatumo terminas baigiasi, ruošiamasi karui (1)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2007 02 22

Trečiadienį baigėsi terminas, kurį pernai gruodžio 23 dieną Jungtinių Tautų Saugumo Taryba savo rezoliucija davė Iranui sustabdyti urano, naudojamo branduoliniam ginklui, sodrinimo procesą. Artėjant šiam terminui, Britanijos televizijos ir radijo korporacija BBC, remdamasi diplomatiniais šaltiniais, pranešė, kad Jungtinės Valstijos rengia planą smogti iš oro Irano atominiams objektams ir karinei infrastruktūrai, jeigu susipriešinimo dėl Irano branduolinės programos nepavyks sureguliuoti diplomatiniais svertais. Atrodo, diplomatams nepavyko. Kas toliau?

Ultimatumas sustiprintas sankcijomis

Priminsime, kad pernai gruodį Saugumo Tarybos priimta rezoliucija uždraudė tiekti Iranui medžiagas ir įrengimus, būtinus branduolinei programai tęsti, taip pat įpareigojo įšaldyti asmenų, susijusių su Irano branduoline veikla, sąskaitas užsienio bankuose ir apriboti tų asmenų judėjimą į kitas šalis, jei per 60 dienų Teheranas nenutrauks urano sodrinimo operacijų.

Antradienį Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) būstinėje Vienoje jos generalinis direktorius Muhamedas El Baradėjus (Muhammad El Baradei) susitiko su Irano aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos sekretoriumi Ali Laridžaniu (Ali Larijani) ir aptarė šią branduolinę problemą. Kitą dieną TATENA vadovas Saugumo Tarybai turėjo pateikti pranešimą, kaip vykdoma jos 1737-oji rezoliucija. Jeigu pranešime bus įrodyta, kad Teheranas  ultimatume iškeltų reikalavimų nevykdo, Saugumo Taryba pagal JT Įstatų 41-ąjį straipsnį gali imtis papildomų poveikio priemonių. Tam reikės naujo balsavimo Saugumo Taryboje ir naujos rezoliucijos.

Jau dabar JAV ir jų sąjungininkai imasi poveikio priemonių Iranui. Japonijos vyriausybė nutarė įšaldyti dešimties Irano organizacijų ir 12 oficialių asmenų aktyvus, uždraudė įvežti Irano prekes, susijusias su branduolinėmis technologijomis. JAV finansų ministerija Amerikos kompanijoms neleidžia bendradarbiauti su Irano įmonėmis „Kalaye Electric“, „Kavishyar“ ir „Pioneer Energy Industries“, apkaltinusi pastarąsias masinio naikinimo ginklo platinimu.

Iranas ruošiasi blogiausiam...

Vienos iš nuolatinių ST narių Rusijos užsienio reikalų ministras Sergiejus Lavrovas šią savaitę pareiškė, kad situacija „kol kas aklavietėje“ ir Maskva dar negali „pagirti Irano partnerių už nereagavimo į pasaulio bendruomenę poziciją.“

Kiek anksčiau, vasario 11-ąją, Irano prezidentas Machmudas Ahmedinedžadas (Mahmoud Ahmadi Nejad) per 28-ųjų islamo revoliucijos metinių iškilmes pareiškė, kad negali būti ir kalbos apie kokį nors branduolinių darbų sustabdymą. „Kai Vakarų atstovai reikalauja iš Irano įvesti moratoriumą, tegu ir techniniu pretekstu ir trumpam laikui, iš tikrųjų jie nori apgauti mus savo melagingais pažadais“, - kalbėjo Irano vadovas. Jis priminė, kad pernai vasarą penkios Saugumo Tarybos nuolatinės narės ir Vokietija pateikė paketą reikalavimų, kurių pačios nesilaikė.

Tarsi ruošdamasis ultimatumo termino pabaigai, Teheranas pradėjo pasirengimus vadinamajam „asimetriniam karui“. Vasario 19 dieną Irane prasidėjo didžiuliai Islamo revoliucijos sargų korpuso mokymai, kuriuose, agentūros FARS ir interneto svetainės „NEWSru.Israel“ tvirtinimu, dalyvauja 20 pėstininkų ir mechanizuotų brigadų. Neseniai Teheranas išbandė raketą su lazeriniu nustatymu, taip pat bandymų tikslais paleido raketas „Raad“, „Saeke“, „Fajar-5“ ir „Fajar-3“. Izraelio žvalgyba informuoja, kad raketas „Raad“ ir „Fajar“ naudojo palestiniečių grupuotė „Hesbollah“ per karą su Izraeliu praėjusių metų vasarą.

Teheranas rodo gerus ženklus?

Tačiau agentūra „Bloomberg“, remdamasi dviem diplomatais iš TATENA, praneša, kad Iranas neva pristabdė urano sodrinimo darbus, ir dabar visos 328 centrifugos dirba ribotu režimu. Instituto „Middle East Institute“ Vašingtone ekspertas Eduardas Vokeris (Eduard Worker) mano, kad tai geras ženklas, kuris leistų atidėti naujos rezoliucijos priėmimą ir suteiktų JAV administracijai  laiko pirmiausia išspręsti Irako problemą. Diplomatas yra pesimistas: ekonominės ar diplomatinės priemonės vargu ar  užkirs kelią Iranui įstoti į vadinamąjį „branduolinį klubą“, nes bet kokios rezoliucijos bus neefektyvios.

Pirmadienį, kaip rašo Londono Financial Times, Rusija pranešė atidedanti pirmosios Irano atominės jėgainės Bušere statybą, suderinus tai su Teheranu. Šioje elektrinėje, kaip įtaria TATENA ekspertai, buvo gaminami atominio ginklo komponentai. Maskva teigia, kad taip Rusija prisideda prie tarptautinio spaudimo Teheranui. Statybos darbai turėtų būti baigti šių metų lapkritį, o Rusijos tiekimai atlikti pusmečiu anksčiau, tai yra kovą.

Laikraštis The New York Times pranešė, kad Iranas uždelsė dviejų mėnesių mokėjimus po 25 mln. dolerių dėl ginčo, ar transakcijas atlikti eurais ar doleriais. Sausį Iranas tesumokėjo 25 proc. visos sumos, o vasarį  apskritai nepervedė nė dolerio. Rusijos Dūmos deputatas Valentinas Meževičius agentūrai „Regnum“ teigė, kad „Irano sukurtos statybos finansavimo problemos, tiekimų iš trečiųjų šalių trukdžiai, nuolatiniai vadybos nesklandumai ir nesibaigiančios oficialaus Teherano derybos“ privertė Maskvą sustabdyti darbus Bušere.

 Šiaip ar taip, Iranas „mina ant stabdžių“, ir taip elgiasi ultimatumo termino išvakarėse, todėl tiek TATENA, tiek Jungtinės Tautos tai vertina kaip ženklą, kad su Teheranu pavyks susikalbėti.

Nori taikos – ruoškis karui

O Vašingtonas ketina pasinaudoti jam įprasta karine spaudimo priemone. Britų žurnalas New Statesman nurodo, kad JAV ginkluotųjų pajėgų centrinė vadovybė, kurios būstinė yra Floridos valstijoje, jau numatė taikinius Irane. Jeigu bus duotas atitinkamas įsakymas, JAV neapsiribos paprastais bombų smūgiais žinomiems ir galimiems branduoliniams objektams - jos eis kur kas toliau. Taikiniais taps Irano karinės oro ir jūrų bazės, priešlėktuvinės gynybos objektai, raketų paleidimo įrenginiai ir vadovavimo centrai. Sąraše taip pat yra urano sodrinimo įmonė Natanze, atominiai objektai Isfahane, Arake ir Bušere. JAV per vieną antskrydį galėtų sunaikinti apie 10 tūkstančių taikinių. Operacija kodiniu pavadinimu „Irano laisvė“ rengiama jau ketveri metai.

Persijos įlankoje JAV laiko du lėktuvnešius, dar trys ar keturi gali atplaukti bet kuriuo karo su Iranu momentu. Lėktuvnešis „John C. Stennis“ prie Irano krantų atplaukė pirmadienį ir prisidėjo prie anksčiau čia iš Omano sąsiaurio nuo Somalio atvykusio „Dwight D. Eisenhower“. Ir šiedu, ir dar keturi laivai, ginkluoti šimtais sparnuotųjų raketų, palaikytų sausumos pajėgas.

Pentagonas karo su Iranu atveju panaudotų sausumos pajėgas, esančias Irake. Su papildomais 20 tūkstančių JAV kareivių, kurių dislokavimui pritarė Senatas, dabar Irake jų yra apie 150 tūkstančių. Sausumos kontingentas naikintų Irano kariuomenę, grasinančią Persijos įlankoje esantiems naftovežiams, taip pat gintų Irano naftos objektus, jeigu Teheranas juos bandytų sunaikinti. Šiai operacijai JAV pajėgos yra ruošiamos dar nuo 1979 m. Irano revoliucijos.

Tačiau Vašingtonas neigia, kad ketina pulti Iraną. TATENA vadovas M. El Baradėjus perspėjo, kad Irano puolimas atsilieps katastrofiškais padariniais ir tik pagreitins branduolinio ginklo gamybą „blogio ašies“ šalyse. Su tuo sutiko ir Amerikos prezidentas Dž. Bušas (George W.Bush), tvirtinantis, kad problemą reikia spręsti tik diplomatinėje plotmėje.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (93)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras