Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Turkmėnijoje kvepia reformų pavasariu...

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2007 02 15

http://news.bbc.co.uk/2/hi/world/asia-pacific/6350929.stmTrečiadienį, praėjus vos trims dienoms po rinkimų, Ašchabade buvo inauguruotas antrasis po nepriklausomybės atkūrimo Turkmėnijos prezidentas -  49-erių metų Gurbangulas Berdymuchamedovas. Jis – pernai gruodžio 21 dieną nuo širdies ligos mirusio 66 metų  Saparmurato Nijazovo, vadinto Turkmėnbaši, įpėdinis. Koks jis? Ar pajėgs atsiplėšti nuo savo pirmtako valdymo stiliaus? Kur pasuks Turkmėnija po šių rinkimų?

Politikos apžvalgininko Česlovo Iškausko žvilgsnis į šios Vidurio Azijos valstybės specifiką ir perspektyvas.

Liaupsinimo ekstazės apsėsti

Skaistų trečiadienio rytą, padėjęs ranką ant S. Nijazovo dviejų tomų veikalo Ruhnama („Dvasingumas“, „Dvasios knyga“; http://www.kaobanga.com/), tapusio savotiška šalies konstitucija, moraliniu kodeksu ar net šventuoju raštu, G. Berdymuchamedovas davė nacionalinę priesaiką, tardamas šiuos žodžius:

O Turkmėnistane, mano šalie gimta,

Mintimis ir širdimi aš su tavim visada.

Už menkiausią blogį, padarytą tau,

Tenudžiūsta man ranka,

Už mažiausią šmeižimą tavęs

Tesustingsta liežuvis burnoj.

O jei kada išduočiau tėvynę, jos šventąją vėliavą, Saparmuratą Didįjį Turkmėnbaši,

Tesustoja iš karto širdis...

Mums, gyvenantiems kitos sampratos pasaulyje, sunku suvokti tą šlovinimo dvasią, kuri supo Turkmėnijos lyderį. Štai keletas ištraukų iš vienos interneto svetainės, kuri pašiepia Turkmėnbaši portalą, atnaujintą po jo mirties.

Turkmėnbaši buvo nuostabus lingvistas

Būdamas didis lyderis jis puikiai suprato, kaip svarbu yra atnaujinti sustabarėjusį žodyną. Tad sausio mėnuo, pradedantis metus, buvo pavadintas Turkmėnbaši, taip pat visa ko pradžia, o balandis tapo Gurbansoltan eje - Turkmėnbaši motinos atminimui pagerbti. Jau vėliau duoną pakeitė žodis, išvestas iš jo motinos vardo, o Teisingumo ministerija buvo pervadinta Sąžiningumo ministerija. Turkmėnbaši vardas yra suteiktas ir Kaspijos jūros uostui, oro uostui, stambiam meteoritui, kuris rėžėsi į Žemę šalies šiaurėje.

Turkmėnbaši pradėjo dvasinį turkmėnų tautos atgimimą

Pirmiausia buvo uždrausti visi užsienyje išduoti aukštojo mokslo diplomai, tada iš darbo atleisti visi valstybės tarnautojai su tokiais diplomais, o galiausiai studijų programos pakeistos vieninteliu išminties šaltiniu – Ruhnama. Tai knyga, kurią privalu studijuoti mokykloje, universitete, įsidarbinant valstybės tarnyboje ir netgi laikant vairavimo egzaminą. Neišsilavinusiems skaitytojams priminsime, kad Ruhnama yra 400 puslapių Turkmėnbaši sukurtas magnum opus, kuriame per istorijos, mito ir filosofijos sintezę yra dėstomos dvasinės Turkmėnijos tautos tiesos. Be to, prezidentas ne kartą yra sakęs, kad jis susitarė su pačiu Dievu, todėl įsidėmėkite: jei tą knygą skaitysite triskart per dieną, vieta rojuje jums garantuota.

Turkmėnbaši buvo žmonių prezidentas

Kai kitos posovietinės šalys dar tik bandė nesėkmingai įgyvendinti sveikatos apsaugos reformą, Turkmėnija ir vėl buvo priešaky – ligoninės ir medicinos punktai už sostinės ribų buvo uždaryti, medikai ir slaugės paleisti namo, o tokios ligos kaip cholera, AIDS ir tuberkuliozė išgydytos uždraudus apie jas kalbėti. Turkmėnbaši dėka šalyje neliko net tokio sovietinio anachronizmo kaip auksiniai dantys. Vieną dieną kalbėdamas per televiziją jis pasakė: „Būdamas jaunas, stebėdavau šunis. Jiems duodavo graužti kaulus. Tie šunys, kurių dantys buvo iškritę, kaulų negraužė. Tai yra mano patarimas.“ Ir jau po savaitės stomatologijos kabinetai buvo pilni uolių turkmėnų, norinčių išsilupti nelemtas auksines karūnėles.

Turkmėnbaši sutaikė senus ir jaunus

Beveik prieš metus Turkmėnbaši nusprendė pertvarkyti pensijų sistemą: trečdalis pensininkų, savo stažą uždirbusių svetur, pensijos neteko, kitų pensijos buvo sumažintos ir visiems liepta sugrąžinti į valstybės iždą ilgus metus gautas „permokas“. Nors pikti liežuviai tuomet apkaltino prezidentą „tautos genocidu“, jis viso labo norėjo suartinti skirtingas kartas. Kaip Jo Ekscelencija pareiškė viename interviu, „pagyvenusius žmones turi maitinti jų suaugę vaikai.“

Bet argi tai neteisinga?

Naujasis prezidentas į dantis nežiūri...

Gurbangulas Mialikkulijevičius Berdymuchamedovas (ilga ir sudėtinga turkmėnų pavardė dažnai paryškina jų kilmę) gimė 1957 metais Ašchabado srities Babarapo kaime. 1979 m. jis baigė Turkmėnijos valstybinio medicinos instituto Stomatologijos fakultetą, o 1990-aisiais – aspirantūrą, tapdamas medicinos mokslų kandidatu. Baigęs aukštąjį mokslą, dirbo dantų techniku Ašchabado poliklinikoje, 1980–1985 m. stomatologu kaimo ambulatorijoje, o kartu – Ašchabado rajono vyriausiuoju neetatiniu stomatologu. 1985–1987 m. jis vadovavo centrinės rajoninės ligoninės stomatologijos skyriui, vėliau 5 metus dirbo Valstybinio medicinos instituto Stomatologijos katedros vedėju. 1995–1997 m. tapo Turkmėnijos sveikatos apsaugos ir medicinos pramonės ministerijos stomatologijos centro direktoriumi, paskui 9 metus buvo ministru. Dar 8 metus jis išdirbo S. Nijazovo tarptautinio medicinos centro vadovu, o beveik šešerius metus išbuvęs Turkmėnijos ministrų kabineto pirmininko pavaduotoju, tapo laikinuoju prezidentu.

Taip eidamas koja kojon su Turkmėnbaši, G. Berdymuchamedovas perėmė ir savo pirmtako vadovavimo stilių, polinkį nesišalinti liaupsių. Tačiau, apžvalgininkų nuomone, tam tikrų ketinimų daryti reformas yra.

Revizuos savo Mokytojo kursą?

Davęs priesaiką naujasis penkeriems metams išrinktas Turkmėnijos prezidentas (jis ir vyriausiasis kariuomenės vadas, ir ministrų kabineto vadovas) savo inauguracinėje kalboje pažėrė daug pažadų, kuriuos jis buvo akcentavęs ir per savo rinkimų kampaniją sausio pradžioje.

Jis pažadėjo atverti platesnes galimybes naudotis internetu, naujausiomis ryšio technologijomis, televizija ir spauda. Tarptautinė organizacija „Reporteriai be sienų“ pernai lapkritį Turkmėniją buvo įrašiusi į 13 valstybių „interneto priešų“ sąrašą.

Naujasis vadovas daug dėmesio ketina skirti turkmėnų švietimui. G. Berdymuchamedovas pažadėjo, kad aukštojo mokslo diplomai prilygs pasauliniams standartams, o vaikus siųs mokytis į Amerikos, Anglijos, Vokietijos, Prancūzijos, Japonijos ir Kinijos mokyklas. S. Nijazovo laikais vidurinis mokslas sutrumpėjo iki 9 metų, aukštasis – iki keturių, o vakarinis ir neakivaizdinis mokymosi būdai buvo visai panaikinti. Taip šalyje beliko 3000 studentų, tai yra penkis kartus mažiau negu sovietiniais laikais. Turkmėnijoje galiojo tik Ukrainoje, Malaizijoje ir Turkijoje išduoti aukštojo mokslo diplomai. Pagrindine mokomąja disciplina visuose lygiuose tapo S. Nijazovo „filosofinis veikalas“ Ruhnama.

Turkmėnbaši įpėdinis žada reformuoti ne tik pensijų sistemą, padidinti atvykusių gyventi į šalį atlyginimus, bet ir išlaikyti nemokamą gyventojų aprūpinimą gamtinėmis dujomis, elektros energija ir vandeniu. „Kaip mokė didysis Serdaras (tai yra Nijazovas), nebus keičiamos žemos benzino, miltų, pirmos reikmės produktų kainos“, - savo rinkimų programoje žadėjo Turkmėnbaši sekėjas.

Iš Turkmėnijos dvelkia dujomis...

Naujasis prezidentas neslėpė, kad ir toliau Turkmėnijos „arkliukas“ bus energijos resursai. Dujų, naftos ir jos produktų pardavimas sudaro daugiau kaip 80 proc. Turkmėnijos eksporto. Šie resursai padeda pasiekti teigiamą užsienio prekybos balansą, kuris vien per 2006 m. I pusmetį sudarė 1,1 mlrd. dolerių.

Apie pusę šio balanso sudaro prekyba su Rusija. Prezidentas po savo inauguracijos pažadėjo, kad tęs tarptautinių įsipareigojimų vykdymo politiką ir bendradarbiaus su visomis šalimis. Ceremonijoje dalyvavo ir Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka, kuriam buvo ypač malonu girdėti tokius pažadus. Susikomplikavus energetiniams santykiams su Rusija, Kijevas atsigręžė į Turkmėnbaši, ir Ašchabadas, nebijodamas Maskvos rūstybės, sutiko tiekti dujas Ukrainai. Tiesa, Turkmėnija didžiausia dujų tiekėja į Ukrainą tapo dar 2000 metais, o 2005-aisiais jau tiekė partneriams net 44 proc. visų Ukrainos importuojamų dujų po 58 dolerius už 1000 kubinių metrų.

Pernai sausio 4 dieną Ukraina ir Rusija pasirašė naują susitarimą dėl Vidurio Azijos dujų tiekimo. Sutarta kaina – 95 doleriai, tačiau ekspertai ir dabar nežino, kokią Kijevui tiekiamų dujų dalį užima turkmėnų dujos.

***

Taigi Turkmėnijos vaidmuo Vidurio Azijoje yra svarbus. Jeigu ši gana varginga šalis (BVP tėra 30 mlrd. dolerių, tai yra 91 vieta pasaulyje; BVP 1 gyv. – 6100 dolerių, 90 vieta) imsis nors dalinių reformų, ji pelnys tarptautinį palankumą, o tai atvers Ašchabadui pasaulio rinkas, kurios ypač ištroškusios su politika nesaistomų energijos išteklių. Naujasis Turkmėnbaši įpėdinis tokių optimistinių ženklų jau rodo.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (94)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras