Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  Globalinis atšilimas: grėsmė ir neveiklumas (26)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2007 01 11

http://www.charityguide.org/volunteer/fewhours/global-warming.htmNaujųjų metų sandūroje, kai paprastai apmąstome savo būtį ir pažvelgiame į gyvenimą tarsi iš paukščio skrydžio, pasigirdo nerimą keliančių samprotavimų apie katastrofą žadantį globalinį atšilimą. Nuogąstavimus paskatino Londono dienraščio „The Guardian“ straipsnis apie 2007 m., kurie dėl vadinamojo El Ninjo klimato fenomeno žada būti karščiausi per visą Žemės istoriją. Šiomis dienomis klimato ekspertai ir politikai susitinka Buenos Airėse, kad pažymėtų Kioto protokolo įsigaliojimą. 

Ar bus užtvindytas Londonas? 

Klimato kaitos problema pripažinta aštuntajame dešimtmetyje. 2002 m. vasara buvo antroji karščiausia vasara Žemėje per 150 metų laikotarpį. Pati karščiausia – 1998 m., kuri nedaug atsiliko nuo 1997 m. ir 2001 m. vasarų. Daugėja išskirtinai stiprių audrų, sausrų vasarą ir potvynių žiemą skaičius. Siekiant spręsti klimato kaitos problemą, surengta ne viena nuolatinė tarpvyriausybinė konferencija.

Netrūksta ir mokslininkų darbų. Didžiosios Britanijos Meteorologijos valdybos mokslininkai tvirtina, kad šiemet Žemės temperatūra sumuš visus istorijos rekordus. Tokią tikimybę jie vertina 60 proc. 1998 m. taip pat buvo El Ninjo metai, kai vidutinė globalinė temperatūra buvo 14,52 laipsnio. Šiemet ji bus 0,02° didesnė. 2006 m. Didžiojoje Britanijoje jau buvo šilčiausi metai: vidutinė temperatūra sudarė 9,7° Celsijaus, t. y. 1,1° didesnė už ilgalaikę vidutinę metinę. Saulėtų dienų britų salyne buvo 13 proc. daugiau negu įprastai. Mokslininkams tai leido tvirtinti, kad dėl šios El Ninio srovės Atlanto vandenyne kasmet globalinis atšilimas sudaro 0,2°, o tai pakeis lokalinį ir regioninį klimatą visame Žemės rutulyje. Pavyzdžiui, tropikuose taps dar karščiau, JAV vakarinė pakrantė bus nusiaubta potvynių, o Australijoje tvyros sausra. Šiaurės Atlanto regione uraganų bus mažiau, bet taifūnų padaugės Ramiajame vandenyne...

Remdamasis mokslininkų teiginiais, britų ekspertas Rodžeris Highfieldas (Roger Highfield) laikraštyje „The Daily Telegraph“ rašo, kad, pakilus Temzės vandeniui, Londonas bus užtvindytas anksčiau negu tikėtasi. Pirmiausia nukentės Temzės deltos gyventojai, kurių yra apie 1,25 mln., be to, čia dirbti atvyksta pusantro milijono žmonių. Laikraštis pastebi, kad per praėjusį šimtmetį jūros lygis vidutiniškai pakilo 20 centimetrų. Kitas klausimas, ar tai jau leidžia teigti, kad per ateinantį dešimtmetį britų salų laukia užtvinimas? 

Grėsmę didina ir valstybių aplaidumas

Štai dar vienas tyrimas.

Praėjusių metų pabaigoje Pasaulio banko ekonomistas Nikolas Sternas (Nicholas Stern) paskelbė 700 puslapių studiją, kas žmonijos laukia, jeigu nesustabdysime pasaulinio klimato šiltėjimo. Už šio mokslininko nugaros stovi garsios asmenybės: ataskaitą užsakė Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovas Tonis Bleiras (Tony Blair), o ją rengti padėjo buvęs JAV viceprezidentas Albertas Goras (Albert Gore).

Britų mokslininkas teigia, kad, jeigu metinė Žemės atmosferos temperatūra pakils trimis laipsniais, žmonija neišvengs globalinių potvynių, žiaurių sausrų, kurios atneštų apie 200 mln. žmonių aukų. Atšilimas palies visus Žemės regionus, nuo jo nukentės kas dešimtas gyventojas. Daugiausiai nuostolių pajus Afrika.

Suprantama, labiausiai jaudina pasaulinės ekonomikos apokalipsė. Jeigu nieko nedarysime, tai ateityje dėl klimato atšilimo, geriausiu atveju, neteksime 5 proc., blogiausiu – 20 proc. bendrojo pasaulinio produkto. Pinigine išraiška nuostoliai prilygtų maždaug 7 trilijonams dolerių. Tačiau iki 2050 m. sumažinus anglies dvideginio išmetimą į orą, šios pastangos kainuotų tik 1 proc. minėto produkto.

Bet Nikolo Sterno pasiūlymai, kaip sustabdyti atmosferos atšilimą, taip pat gąsdina: pasaulis turi sumažinti naftos, dujų ir kitų energijos šaltinių sunaudojimą arba rasti alternatyvius resursus. Štai čia mes susiduriame su 1992 m. Rio de Žaneire pasirašyta klimato pakeitimo konvencija, pasaulyje daugiau žinoma Kioto protokolo pavadinimu. Pats dokumentas, kaip konvencijos priedas, buvo priimtas tik 1997 m. ir įpareigojo 84 tuomet jį pasirašiusias valstybes apriboti ir sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į atmosferą. Ekonomiškai stiprios šalys ir posocialistinės eros valstybės įsipareigojo iki 2012 m., lyginant su 1990 m., išmetamų dujų kiekį sumažinti 5 proc. Pavyzdžiui, ES šalys numatė jų sumažinti 8 proc., JAV – 7 proc., Japonija – 6 proc.

Tačiau 2001 m. JAV pasitraukė iš Kioto protokolo Senatui atsisakius jį ratifikuoti. Prezidentas Džordžas V. Bušas šį žingsnį motyvavo tuo, kad jis per brangus ir kad iki 2012 m. protokolo neprivalo vykdyti besivystančios šalys. Ameriką netrukus pasekė Australija. Šalys kartu per metus ekologijai turėtų išleisti apie 350 milijardus dolerių.

Taip Vašingtonas parodė neigiamą pavyzdį kitoms 140 valstybių, kurios iki šiol jau ratifikavo šį dokumentą. Jeigu iki 2012 m. JAV nepakeis savo pozicijos, Indijai ir Kinijai, kurių ekonomika auga sparčiausiai, nebus stimulo prisijungti prie protokolo. Skepticizmą didina ir mokslininkų apskaičiavimai: jeigu Kioto protokolo reikalavimų laikysis visos jo dalyvės, iki 2100 m. atmosferos temperatūra sumažės tik 0,1°, o, ekspertų prognozėmis, per 100 metų ji gali pakilti iki 6°... 

Įtampą didina žiniasklaida? 

Tačiau daugelis skeptiškai nusiteikusių mokslininkų, besirenkančių Buenos Airėse, vis tiek stengiasi paneigti tarptautinį konsensusą dėl globalinio atšilimo, tvirtina Martinas Keeley (Martin Keeley) „BBC News“ paskelbtame straipsnyje (http://www.bbc.com/). Visuotinis atšilimas iš tikrųjų yra tik sukčiavimas, kurio griebėsi materialiai suinteresuoti mokslininkai. Jiems būtini intensyvūs geologijos, logikos ir mokslo filosofijos kursai, tvirtina ekspertas. Dėl to žiniasklaida gavo naują panišką istoriją, kurią nusitvėrė vadinamosios „dėmesio grupės“ ir pavertė naująja religija, gąsdinančia pragaru, jei tik mes visi nepakeisime savęs. Vien tikėjimo antropogeniniu visuotiniu atšilimu nepakanka, bet tai viskas, ką jis gali mums pasiūlyti, rašo „BBC News“. 

Dar šiek tiek informacijos 

Pirmasis žingsnis, plėtojant tarptautinę klimato kaitos politiką, įvyko 1992 m., kada Niujorke buvo priimta JT Bendroji klimato kaitos konvencija (JTBKKK). Pagrindinis šios Konvencijos tikslas – stabilizuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentraciją atmosferoje tokiame lygyje, kuriame pavojingas antropogeninis poveikis nesutrikdo klimato kaitos sistemos (JTBKKK, 2 str.). JTBKKK buvo pasirašyta JT Aplinkos Apsaugos ir plėtros konferencijoje Rio de Žaneire 1992 m. Lietuva, kartu su kitomis 154 šalimis, konvenciją pasirašė, o 1995 m. vasario 23 d. LRS ją ratifikavo.

Siekiant, kad JTBKK Konvencijos nuostatos neliktų vien deklaracija, buvo nuspręsta parengti protokolą su konkrečiais valstybių įsipareigojimais ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo sumažinimo mechanizmais. Taip 1997 m. buvo pasirašytas Kioto protokolas, kurio pagrindu išsivysčiusios ir į rinkos ekonomiką pereinančios šalys įsipareigoja, lyginant su 1990 m., bent 5 proc. sumažinti išmetamąsias, šiltnamio efektą sukeliančias dujas per 2008-2012 m. laikotarpį.

Kioto protokolo pagrindu (protokolo tekstas http://www.am.lt/) Lietuva, kaip ir visa ES, įsipareigojo iki 2008-2012 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas 8 proc. lyginant su baziniais 1990 m.

Šaltinis: BASREC Klimato kaitos darbo grupės ekspertų parengtas vadovas. 2-oji redakcija, 2002 m.

Kaip rašoma lietuviškoje Aplinkos ministerijos investicijų fondo interneto svetainėje http://www.laaif.lt/, Kioto protokolas įsigaliojo 2005 m. vasario 16 d., devyniasdešimtą dieną po to, kai protokolą ratifikavo Rusija, kurios CO2 išmetimai sudaro 17,4 proc. Taip buvo įvykdyta Kioto protokolo sąlyga, pagal kurią jį ratifikuoti turi ne mažiau kaip 55 JTBKKK šalys, įskaitant išsivysčiusias šalis, kurių daliai tenkantis išmetamų CO2 kiekis sudaro ne mažiau kaip 55 proc. viso CO2 išmetimo šioje grupėje.

Kioto protokolas numato tris mechanizmus, kurių pagrindu valstybės, įtrauktos į protokolo I-ąjį priedą, privalo vykdyti savo įsipareigojimus, siekdamos mažinti CO2 susiformavimą ir išmetimą į aplinką. Pastarieji šalių įsipareigojimai gali būti vykdomi naudojant šiuos mechanizmus:

· Bendro įgyvendinamo projektų (BĮ) mechanizmą;

· Taršos leidimų prekybos (TLP) mechanizmą;  

· Švarios plėtros (ŠP) mechanizmą.

Šaltinis: M.Nagevičius, Inžinerinė konsultacinė įmonė „Ekostrategija“, 2004 m.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 26)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (93)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras