Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Rusija vis žada išvesti kariuomenę

2008 08 21

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas sekmadienį pažadėjo pirmadienį pradėti išvesti savo karius iš Gruzijos, bet okupuoto Gorio miesto gatvėse toliau tęsiasi įsiveržimai. Rusijos lyderiai jau darė prieštaringus ir kartais akivaizdžiai klaidingus pranešimus apie savo karių planus ir pozicijas nuo pat okupacijos Gruzijoje pradžios. Šeštadienį vienas iš Rusijos generolų žurnalistams sakė, kad jo šalis neturi karių Goryje.

Vienas iš žurnalistų per 24 mieste praleistas valandas šį savaitgalį užfiksavo Rusijos karius, besibastančius gatvėmis ir  besimosuojančius kalašnikovais, kad išlaikytų užimtą įėjimą į Gruzijos karinę bazę, kurioje dabar yra Rusijos štabas. Rusijos kariai įtvirtino sustiprintas pozicijas tankams palei magistrales rytų ir vakarų Goryje ir privertė televiziją bei radiją laidas transliuoti jų kalba.

„Mes sustabdėme šaudymus ir padegimus – džiaukitės tuo“, – pareiškė jaunas Rusijos kapitonas, paklaustas, ar kariai greitai pasitrauks.

Tuo metu Goryje likę gruzinai kentė kratas ir automobilių patikrinimus. Kai kurie gyventojai suteikė pastogę tautiečiams, atvykusiems iš kaimų ir bėgantiems nuo besitęsiančių etninių valymų. Per smurto protrūkius, kurie vyksta nuo rusų karių įsiveržimo pradžios, mažiausiai žuvo 27 civiliai ir vienas gydytojas, kaip praneša medikai, nužudytas priešais ligoninę šūviais iš sraigtasparnio.

Vis dėlto vis daugiau žmonių gauna pagalbos siuntas – ryžių, pupelių ir pan., pavyzdžiui, iš Turkijos Raudonojo Kryžiaus.

Konfliktas kilo prieš 10 dienų. Gruzijos kariai įžengė į Pietų Osetiją, Gruzijos regioną, kurį pastaruoju metu valdė separatistai. Rusų pajėgos greitai atrėmė gruzinų puolimą ir išplito iš Pietų Osetijos į Gorį ir kitas Gruzijai nenuginčijamai priklausančias teritorijas.

Esama žmonių, įsiutusių ant Gruzijos prezidento Michailo Saakašvilio, kurį Rusijos vyriausybė kaltina įžiebus konfliktą, kai jis nusiuntė karius į atsiskyrusią teritoriją. „Jis kaltas dėl karo, o kenčiame mes“, – skundžiasi jie.

Apibendrinti tiktų gydytojo Nukri Jokhadzės mintys: „Aš išsekęs, bet tokia mano profesija. Aš neturiu teisės būti skystas. Niekada nemaniau, kad kada nors gyvenime gali tekti klausti rusų, ar galiu atvykti ir išvykti iš savo miesto. Dabar aš kasdien klausiu, ar jie pasitrauks, bet jie niekur net nesiruošia eiti.“

Pagal 2008 m. rugpjūčio 18 d. „The Washington Post“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras