Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Rytų Europa gali apsiginti

2008 09 02

Rytų Europos gyventojai yra visiškai pagrįstai sunerimę dėl žaibiško Rusijos karo Gruzijoje begėdiškumo ir pasisekimo. Daugeliui gyvenančiųjų Rusijos šešėlyje tai atgaivina slogius prisiminimus – apie 1968 m. čekams, apie 1956 m. vengrams ir apie 1939 m. lenkams. Prie viso to prisideda rusų vyresniųjų generolų grasinimai Ukrainai ir Lenkijai branduoliniu sunaikinimu, jeigu jos atsisakys paklusti Kremliaus reikalavimams.

Netgi tos valstybės, kurios, kitaip nei Gruzija ir Ukraina, jau yra NATO narės, gali būti tik sąlygiškai ramios. Kaip teigia Lenkijos užsienio reikalų ministras Radekas Sikorskis, „dokumentai ir sutartys yra labai gerai, bet mes turime Lenkijos, kuriai teko kovoti vienai ir kuri buvo sąjungininkų palikta likimo valiai, istoriją“.

Varšuvos atsakas – pastangos priartėti prie Jungtinių Valstijų, greitai baigiant susitarimą po ilgai trukusių derybų dėl Jungtinių Valstijų priešraketinės gynybos sistemos dislokavimo Lenkijoje. Tai gera pradžia, tačiau jos reikšmė daugiau simbolinė. Nedidelis naikintuvų skaičius galės numušti palyginti nedidelį Irano raketų skaičių, o ne tiek, kiek jų turi Rusija. Lenkija ir kitos valstybės neturėtų vaikytis iliuzijos, kad krizės atveju gali visiškai pasitikėti Jungtinėmis Valstijomis. Praeityje Lenkija, Vengrija ir Čekoslovakija buvo paliktos bėdoje. Neseniai nedaug kuo buvo padėta Gruzijai.

Vienintelis dalykas, kuriuo fronto valstybės gali pasitikėti, yra jų pačių ryžtas ir noras kovoti dėl nepriklausomybės. Bet vien tik noro nepakanka. Reikia priemonių kovai, o šiuo momentu Rytų Europos gyventojai jų neturi.

Mažos valstybės dažnai rodo gebėjimą pažeminti didžiąsias. 1920 m. maršalo Jozefo Pilsudskio įkvėpti lenkai surengė puikią kontrataką Varšuvai apginti ir išstūmė Raudonąją armiją iš savo žemės. 1939–1940 m. Žiemos kare ryžtingi suomiai sulaikė sovietų okupantus ir privertė Kremlių vietoj visos šalies teritorijos pasitenkinti tik dalimi. Palyginti neseniai afganai musulmonai kariai išstūmė Raudonąją armiją iš savo šalies, taip prisidėdami net ir prie Sovietų Sąjungos subyrėjimo.

Bet jeigu šios šalys turi vilties pakartoti tokius žygius arba, tiksliau, sulaikyti rusus nuo grasinimų, jos turi padaryti daug daugiau, kad parengtų stiprią gynybos sistemą. Šios šalys turėtų padvigubinti išlaidas gynybai, kad taptų patikimai apsaugotomis valstybėmis, kurių netgi rusų lokys negalėtų praryti.

Pagal 2008 m. rugpjūčio 25 d. „The Wall Street Journal“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras