Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Rusija įspėja Vakarus neremti Gruzijos (5)

2008 09 04

Pirmadienį Rusija įspėjo Vakarus neremti Gruzijos vadovybės ir pareikalavo ginklų embargo buvusiai sovietų respublikai, kol nebus pakeista jos vyriausybė.

Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pastabos pykdo Jungtines Valstijas ir Europą ir siutina Gruzijos prezidentą Michailą Saakašvilį. S. Lavrovas aiškiai pareiškė, kad Maskva nori, kad M. Saakašvilis pasitrauktų iš Gruzijos vadovo posto.

„Jeigu vietoj savo nacionalinių ir Gruzijos žmonių interesų Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkai pasirinks M. Saakašvilio režimą, tai bus istorinio masto klaida, – sakė S. Lavrovas. – Iš pradžių būtų teisinga įvesti ginklų embargą šiam režimui, kol kita valdžia grąžins Gruziją į normalią padėtį.“

Taip S. Lavrovas kalbėjo Europos Sąjungai ruošiantis pirmadienio viršūnių susitikimui, skirtam Gruzijos krizei ir tolesniems santykiams su Rusija aptarti.

„Šiandienos Europos Sąjungos viršūnių susitikimas turėtų išaiškinti padėtį. Tikimės, kad jos pasirinkimas bus paremtas fundamentaliais Europos interesais, – sakė jis. – Be to, Rusijos santykiai su NATO išgyvena akistatos su tiesa akimirką“.

Rusijos santykiai su Vakarais pablogėjo panašiai kaip žlungant Sovietų Sąjungai 1991 m. dėl praėjusį mėnesį prasidėjusio karo Gruzijoje, kai M. Saakašvilis įsiutino Maskvą savo pastangomis įsiteikti Vakarams ir narystės NATO siekiu.

Rusija atrėmė gruzinų ataką prieš atsiskyrusią Pietų Osetijos provinciją ir nusiuntė karius, tankus ir bombonešius gilyn į Gruzijai nenuginčijamai priklausančią teritoriją, kurioje dalis jų tebeišlaiko pozicijas. Praėjusią savaitę Maskva pripažino Pietų Osetiją ir kitą atsiskyrusį regioną, Abchaziją, nepriklausomomis valstybėmis.

Jungtinės Valstijos ir Europa apkaltino Rusiją panaudojus neproporcingą jėgą, šiurkščiai pažeidus paliaubas, liepusias atsitraukti į pozicijas, buvusias iki konflikto. Jos taip pat pasmerkė Rusijos separatistinių regionų pripažinimą, nes Gruzijos sienos turi išlikti nepaliestos.

Rusija teigia, kad buvo išprovokuota. Rusijos taikos palaikymo pajėgos prieš karą buvo dislokuotos Pietų Osetijoje, Maskva suteikė Pietų Osetijos gyventojams rusiškus pasus. Tai leido Kremliui teigti, kad gina savo piliečius.

„Reaguodama į Gruzijos agresiją, Rusija įvykdė tam tikrą atsaką, kuris visiškai atitinka tarptautinę teisę, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministras. – Rusijos kariai laikosi krikščioniškos tradicijos mirti dėl mūsų draugų.“

„Kai kurių Vakarų valstybių reakcija į krizę rodo moralės deficitą, – teigė jis. – Europai atėjo laikas grįžti prie paprastų nepolitinių ir negeopolitinių vertybių“.

Pagal 2008 m. rugsėjo 1 d. „International Herald Tribune“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 5)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras