Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Rusija įspėja Vakarus neremti Gruzijos (5)

Komentarai:

123, 2008 09 11 17:09
dusk ruski.

Vytiok, 2008 09 11 01:28
didziausi fasistai cia europieciai ir amerikieciai,jiems viskas leidziama.Karas afgane,irake ir dar kiek tu karu bus,juk arabai tokie patys zmones kaip ir mes,ka jie jaucia kai ant ju galvu metomos bombos?Ir del ko visa tai,del naftos?del demokratijos ivedimo?Kodel mums kaip demokratinei visuomenei nepasipresinus siems karams kaip,kad priesinomes gruzijos karui.Jie taip pat turi savo tikejima,savo tradicijas o amerikonai kaip dievai kisa demokratija jiems per prievarta.Bet kai pirsta pajudina didziausia pasaulyje valstybe,tai mes visi priesinames.Del ko?,gal del to jog mums neliks to dziaksmo kazka uzkariauti,jauciames kaip ereliai turedami viena ragatke ir neduok dieve atims kas ta dziauksma kokiam arabui ar musulmonui isspardyti uzpakali.Tai todel visi smeiziate rusija ar jos gyventojus kurie tokie pat kaip ir mes,vadinate juos zydais,kacapais,fasistais.Saukiate ruskiai varykit is lietuvos,bet patys esate nacionalistai o dar vadinates demokratine visuomene.Geda!!!

sienos, 2008 09 09 12:57
nes Gruzijos sienos turi išlikti nepaliestos...
Kaip su Serbijos sienomis Kosove? Pažadėtas teritorijos vientisumas tik tiems, kas su NATO chuliganais?

FACT, 2008 09 05 02:04
Tiesiog Trečio Reicho Užsienio reikalų ministro pono Fon Ribentropo pasisakimas. Čekistinės rusijos retorika ir elgesys rodo čekistų artima ryšį su nacistinės Vokietijos manieromis

Vytenis, 2008 09 04 17:33
oho. nu ir Lavrovo retorika.

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras