Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Baisusis Polonis siaučia po pasaulį...

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2006 12 07

Kas bendra tarp V. Šekspyro „Hamleto“ Polonijaus, Šefildo mieste esančio lenkiško restorano „Polonius“ ir radioaktyvaus Dmitrijaus Mendelejevo lentelės elemento polonio-210, kuriuo neva nunuodytas buvęs KGB agentas A. Litvinenka? Ogi nieko.

Bet neskubėkime spręsti. 

„Hamletas“ ir Polonijus... 

Štai vieno „Hamleto“ epizodo interpretacija iš studentiško forumo http://www.cha.lt/:

Hamletas pas motiną nueina kaip tik tuo metu, kai pas ją buvo užėjęs Polonijus. Jei jis pasislėpė už užuolaidos, tai galima neabejoti, kad tai naujasis karalienės meilužis. Hamletas, šalia lovos pamatęs vieną vyrišką batą, supranta, kad kambaryje dar kažkas yra. Jis pagalvoja, kad tai karalius ir prisimena haliucinacijų sukurtai šmėklai duotą pažadą. Iš kišenės jis išsitraukia turistinį peiliuką, tačiau pirmu bandymu atsilenkia nagų žirklutės. Apimtas įniršio, Hamletas to nepastebi ir puola judančią užuolaidą. Bet iš tikrųjų Polonijus miršta po to, kai jį išmeta pro balkoną, nes nagų žirklučių žaizdos buvo negilios. Po to Hamletas pakalba su motina, kuri jam liepia važiuoti pasigydyti į Angliją, nes girdėjusi, kad ten dirba geriausi psichiatrai. Hamletas susiparinęs išeina ir iš keršto lavoną paslepia po laiptais, kur jo niekas nerastų ir pūvančio lavono tvaikas varytų visus iš proto. Galiausiai karaliaus nervai neišlaikė ir Hamletas per prievartą buvo išsiųstas į Angliją.

Gal kas pridurtų, kad Hamletas Anglijoje pamėgo narkotikus ir į Danijos karalystę jų atsiveždavo pavaišinti karališkos giminės bendramečius. Tais laikais populiariausias nuodas buvo arsenas, bet šaltiniuose galima rasti ir kur kas vėliau Mendelejevo lentelėje 84-oje pozicijoje sugrupuoto polonio. Vadinasi, niekdarys ir Ofelijos meilužis Polonijus buvo gavęs personažo vardą pagal šį nuodingą elementą? 

Koks ryšys tarp Lenkijos ir polonijaus? 

O štai šiuolaikinis pranešimas – taip pat iš britų karalystės. Šefilde, Šiaurės Anglijos mieste, gyventojų skaičiumi ir gamtovaizdžiu labai panašiu į Vilnių, taip pat garsėjančiu didingomis pilimis, kuriose XVI a. buvo kalinta Škotijos karalienė Marija Stiuart ir kuriame gaminama apie pusė viso pasaulio chirurgijoje naudojamų skalpelių, septintąjį dešimtmetį atsidarė lenkų išeivio Boguslavo Sidorovičiaus restoranas „Polonius“. Taip šią užeigą savo šalies garbei pavadino Šefilde koncertavusi Lenkijos folkloro grupė, kurios nariu ir buvo restorano šeimininkas. Idėją įkurti restoraną jam davė grupėje grojęs chemikas, kuris žinojo apie garsią lenkų mokslininkę Marija Kiuri (Maria Skłodowska-Curie), 1897 metais atradusią cheminį elementą polonijų, sukėlusį tokį skandalą XXI a. pradžioje.

Šiomis dienomis, kaip rašo vokiečių „Die Welt“, šeimininkas negali atsidžiaugti klientų antplūdžiu. Dabar vakarais jiems gaminama dukart daugiau patiekalų negu anksčiau, ir jie visai nesibaimina baisaus radioaktyvaus nuodo. 

Polonį galima laisvai nusipirkti... 

Kitas britų dienraštis „The Times“ praneša, kad radioaktyvaus polonio-210 laisvai galima nusipirkti per internetą. Amerikos kompanija „United Nuclear“, esanti Naujosios Meksikos Albukerko mieste, skelbia, kad už porciją polonio teks mokėti viso labo 69 dolerius plius pakuotė ir pašto išlaidos. Į užsakymą įeina Alfa, Beta, Gama izotopai, taip pat ir polonis-210. Kompanijos tinklapyje reklamuojama, kad „jeigu jūs ieškote švarių, tikslių ir sertifikuotų radiacijos šaltinių, tai jūs patekote ten, kur reikia. Visi izotopai užsakovui išsiunčiami, vos jie praeina atominio reaktoriaus procesą“.

Firma specializuojasi smulkiais užsakymais ir ragina pirkėjus nebijoti Vidaus saugumo ministerijos pareigūnų, nes gerbia privatų gyvenimą ir neteikia informacijos apie šių cheminių reagentų įsigijimą. Los Alamouso miesto laboratorijos specialistai tikina, kad polonis-210 net 250 milijardų kartų toksiškesnis už ciano vandenilio rūgštį.

Jeigu taip, rašo „The Times“, tai Skotland Jardo tyrėjams, kurie dabar nuvyko į Maskvą, teko nelengvas uždavinys – nustatyti nuodų šaltinį. Anksčiau buvo manoma, kad polonį-210 galima gauti tik valstybės kontroliuojamoje branduolinėje gamykloje. Tuo tarpu Rusijos atominės energijos agentūros vadovas Sergejus Kirijenka tvirtina, kad kiekvieną mėnesį Rusija Amerikos kompanijoms mokslo tikslams parduoda beveik 8 gramus šio radioaktyvaus elemento.

„United Nuclear“ priima užsakymus tik internetu ir išsiunčia užsakovams, gyvenantiems JAV, tačiau, pažymi „The Times“, kas uždraus amerikiečiui, gavusiam tokį retą siuntinį, jo turinį persiųsti į kitą šalį... 

*** 

Tuo tarpu Skotland Jardo elitinio padalinio SO15 bendradarbiai, atvykę pirmadienį į Maskvą, iš pradžių norėjo apklausti pagrindinį įtariamąjį, FST karininką Andrejų Lugovojų. Tačiau lyg tyčia, buvęs KGB karininkas, dabar verslininkas kartu su savo šeimos nariais atsigulė į ligoninę. Jie sakosi taip pat užkrėsti poloniu...

Be šio žmogaus britų tyrėjai ketina susitikti su dar dviem buvusiais KGB bendradarbiais, kurie lapkričio 1-ąją susitiko su A. Litvinenka Londono viešbučio „Millenium Mayfaire“ bare...

Britų tarnybų MI-5 ir MI-6 darbuotojai sakė, kad kankinančiai mirčiai pasmerkto A. Litvinenkos istorija turėjo tapti pamoka visiems jo draugams ir bendraminčiams, netgi teroristinei organizacijai „Al Qaeda“, su kuria turimais ryšiais neva gyręsis nužudytasis.

Vadinasi, įtaria žurnalas „Newsweek“, galingasis, šiek tiek mistifikuotas ponas Polonis toliau siaučia po visą pasaulį – ne tik istorinėje, bet ir dabartinėje erdvėje.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras