Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  Baikonuras netenka karinių antpečių

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2008 10 01

Rusijos kariškiai iki gruodžio 1 d. turi palikti Baikonuro kosmodromą. Tokį sprendimą 2005 m. priėmė Rusijos vyriausybė, nors jo demilitarizacija prasidėjo dar 1997 metais. Iš šio Kazachstano rajono rusų kariškiai turėjo išvykti iki 2007 m., tačiau juos pristabdė gyvenamojo ploto stygius tėvynėje, kitos socialinės problemos. Dabar, atrodo, jos sprendžiamos, ir vadinamasis kosmoso kariuomenės dalinys laukia Ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo direktyvos palikti Baikonurą. Visa infrastruktūra bus perduota valstybinei kompanijai „Roskosmos“. Iš keleto šimtų žmonių su antpečiais liks tik 21 civilis...

Viešas slaptas objektas

Kaip atsirado ši sovietinė kosminė bazė?

Kaip rašo „Wikipedia“, R-7 tipo raketų nešėjų, skirtų vandenilinėms bomboms gabenti, vėliau tapusių pilotuojamo erdvėlaivio prototipu, bandymams reikėjo naujo poligono. Ieškant vietos buvo būtina atsižvelgti į tokius kriterijus kaip milžiniškas retai gyvenamas regionas, kuriame mažai išplėtotas žemės ūkis, netoliese turėjo būti geležinkelio linija. Tinkama vieta buvo rasta Kazachstano pusdykumėje, per kurią driekiasi geležinkelis, jungiantis Maskvą su Taškentu. Ten ir prasidėjo vadinamojo Penktojo poligono statybos.

Kodiniu pavadinimu „Taiga” pradėtos statybos buvo visiškai slaptos. Siekiant nukreipti dėmesį, tuo pat metu netoli Baikonuro gyvenvietės konspiracijos tikslais pradėtos netikros kosminės bazės statybos. Nors visi pastatai ten buvo netikri, jis buvo taip pat stipriai saugomas. Slepiant tikrąją poligono vietą, oficialiuose pranešimuose buvo minimas Baikonuras. Galiausiai šis pavadinimas prilipo tikrajam kosmodromui.

Taigi, dabar Baikonuro kosmodromas Kazachstane – pirmoji ir didžiausia tarptautinė kosminė bazė pasaulyje. Tai yra vienas iš trijų kosmodromų pasaulyje, leidžiančių kosminius aparatus su žmonėmis, be to, iš ten galima paleisti visų tipų raketas nešėjas. Pradėtas statyti 1955 m. sausio 12 d., jis buvo didžiausias kosmodromas Sovietų Sąjungoje. Po jos žlugimo teritorija atiteko Kazachstanui, bet 1994 m. buvo išnuomota Rusijai iki 2050 metų.

Iš Baikonuro kosmodromo buvo paleistas pirmasis dirbtinis Žemės palydovas ir atliktas pirmasis pasaulyje žmogaus – Jurijaus Gagarino skrydis į kosmosą. Iš čia buvo leidžiami pilotuojami kosminiai erdvėlaiviai „Vostok“, „Voschod“, „Sojuz“, taip pat „Saliut“, „Mir“ orbitinės stotys. Čia atliekama 50 procentų visų Rusijos kosminių paleidimų ir 100 procentų paleidimų į geostacionarią orbitą.

Nuo eksploatacijos pradžios 1957 m. kosmodrome paleidimo metu įvyko keletas katastrofų. Pavyzdžiui, 1960 m. spalio 24 d. paleidžiant balistinę raketą R-16 žuvo 76 kariškiai. Ilgus dešimtmečius visi nelaimingi atsitikimai buvo valstybinė paslaptis.

Neaiški kosmodromo ateitis

Laikraštis „Nezavisimaja gazeta“ abejoja, ar Rusijos kariškiai visiškai pasitrauks iš Baikonuro. To nenori nei Maskva, nei Astana. Kai Rusija pradėjo eksploatuoti Plesecko kosmodromą ir dar vieną stato Tolimuosiuose Rytuose, kazachai išsigando, kad ši teritorija taps mirusia žeme, o miestelis – rūdijančiu kosmonautikos muziejumi Kazachstano stepėse. Atrodo, kad pavasarį į Astaną atvykęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedvas išsklaidė šias abejones.

Jis patvirtino, kad kariškiai tikrai pasitraukia, tačiau iki 2050 m. Rusija vykdys kosmines programas. Nukenčia tik miesto biudžetas, nes įplauks mažiau pajamų iš mokesčių. Manoma, kad užsienio partneriai noriai bendradarbiaus, žinodami, kad moksliniai kosmoso tyrimai vykdomi ne kariniais tikslais.

Kita vertus, kosmodromas pritrūks gerų kvalifikuotų specialistų. Galėtų likti ir kariškiai, tačiau netrukus jie sulauks Rusijos gynybos ministro įsakymo demobilizuotis, išeiti į atsargą arba keisti tarnybos vietą. „Roskosmos“ specialistai taip pat nesiveržia dirbti atšiauriomis stepių sąlygomis. Dabar Baikonuro reikalų valdybą sudaro tik 7 žmonės, tad kiekvienam teks dirbti už tris. O šiai kompanijai po poros mėnesių teks perimti raketų bandymo ir kuro užpildymo kompleksus, ryšių mazgą, Krainij oro uostą, geležinkelį.

Kazachai stiprina valdymą

Nors Baikonūras vadinamas dviejų valstybių miestu (po SSRS žlugimo), kai kuriuos pajėgumus teks perimti kazachams. Kartu su Rusija Kazachstanas stato savo kosminių raketų kompleksą „Baiterek“, nori dalyvauti Rusijos programoje GLONASS. „Mes ne tik naudosimės šia sistema, bet ir kursime savo antžeminę infrastruktūrą ir įrengimus, kurie gali būti naudojami tėvyniniuose palydovuose“, – sakė Kazachstano kosmoso agentūros vadovas, lakūnas kosmonautas Talgatas Musabajevas.

Astana pradėjo organizuoti ir vietinį Baikonuro valdymą. Kazachstano prezidentas paskyrė savo atstovą Kyzyl Ordinsko srityje, kazachų vadinamą akimu (gubernatoriumi). Jo žinioje bus visas vietinės savivaldos skyrius. Tačiau Baikonure iki šiol yra dvi prokuratūros, du teismai, administracijos vadovą iki šiol skyrė Rusijos ir Kazachstano prezidentai bendru sutarimu, o vietovę valdė savivaldos taryba. Iki „sienos“ (kosmodromas ir gyvenvietė - dabar Leninsko miestas - kol kas yra Rusijos valdoma teritorija) buvo ranka pasiekti, ir Baikonuro darbuotojai maršrutiniu autobusu galėdavo vykti apsipirkti kur nori.

Dabar Astanai teks sustiprinti savo valdymo priemones – pradedant nuo objektų apsaugos iki socialinių problemų. Nors kazachai netiki, kad rusų kariškiai pasitrauks taip greitai, kaip atėjo prieš daugiau kaip 50 metų, erdvėlaivių skrydžiai į kosmosą nenutrūks.

Šaltiniai: „Wikipedia“, www.ng.ru , „Nezavisimoje vojennoe obozrenije“ ir kt.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras