Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Režimo šalininkai įtikinamai laimi Baltarusijoje

2008 10 03

Kandidatai, lojalūs autoritarinio režimo šalininkui Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai, laimėjo visas 110 vietų parlamente sekmadienio rinkimuose, kuriuose, atrodo, bent jau buvo siekta parodyti, kad kontrolė šalyje susilpnėjo.

Nors A. Lukašenka pažadėjo, kad rinkimai bus laisvi ir teisingi, taip siekdamas pagerinti santykius su Jungtinėmis Valstijomis ir Europos Sąjunga, kurios įvedė griežtas sankcijas Baltarusijai kaip atsaką į autoritarinį valdymą, opozicijos lyderiai perspėjo, kad balsavimo rezultatai bus klastojami.

Baltarusija, buvusi sovietų respublika, kurioje gyvena 10 milijonų žmonių, palaiko artimus diplomatinius ir etninius ryšius su kaimynine Rusija, nors kartais iškyla nesutarimų, ir, atrodo, kad A. Lukašenkai pavyko bent iš dalies pastaraisiais mėnesiais sukiršinti Kremlių su Vakarais ir sumažinti šalies priklausomybę nuo įtakingosios kaimynės.

Atsakydama į kylančią įtampą dėl konflikto Gruzijoje tarp Rusijos ir Vakarų, Europos Sąjunga pabandė užmegzti ryšius su Baltarusija ir patraukti ją į savo pusę, bet Europos lyderiai davė suprasti, kad daug kas priklausys nuo to, kaip vyks rinkimai.

A. Lukašenka, atėjęs į valdžią 1994 metais, pareiškė, kad yra pasiryžęs leisti opozicijos kandidatams varžytis dėl vietų. Be to, praėjusį mėnesį jis paleido politinius kalinius, tarp jų ir žinomiausią – Aleksandrą Kazuliną, kuris ilgai atliko bausmę už protestų rengimą.

Tačiau sekmadienį opozicijos lyderiai apibūdino rinkimus kaip farsą, teigė, kad jiems buvo uždrausta pasirodyti per valstybės kontroliuojamos televizijos naujienas ir rengti susitikimus su rinkėjais. Jie sakė esantys tikri, kad iš viso balsavimas buvo nesąžiningas, nes jiems nebuvo leista stebėti balsų skaičiavimo.

Keli šimtai opozicijos rėmėjų susirinko centrinėje aikštėje, kad pasmerktų A. Lukašenką ir paragintų Vakarus padaryti tą patį. A. Kazulinas kalbėjo, kad Baltarusijos žmonės norėtų geresnių santykių su likusia Europa, tačiau negali jų pasiekti dėl griežto A. Lukašenkos valdymo. „Mes turime daugybę faktų, rodančių, kad šie rinkimai nebuvo demokratiški“, – sakė jis.

A. Lukašenka leido Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos stebėtojams tikrinti ir kontroliuoti rinkimus. Jų šio mėnesio pranešime skelbiama, kad kampanija buvo prislopinta, o opozicija turėjo labai mažai galimybių perduoti savo pranešimus, jeigu iš viso jų turėjo.

Pagal 2008 m. rugsėjo 30 d. „International Herald Tribune“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras