Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Josephas S. Nye. Amerikos rinkimai krizės metu

2008 10 22

Tuo metu, kai šalis patiria didžiausią finansinę krizę nuo 1929 m. Didžiosios depresijos laikų, lapkričio 4 dieną amerikiečiai išsirinks savo 44-ąjį prezidentą. Kadangi abu kandidatai į JAV prezidentus yra senatoriai, turintys mažai vykdomosios valdžios patirties, pagrindine rinkimų tema tapo jų sugebėjimas suvaldyti krizę.

Visgi tokia situacija turėtų būti naudingesnė Barackui Obamai ir demokratams, kadangi apklausos rodo, kad jų stiprioji pusė – ekonomika, o tradiciškai Johno McCaino ir respublikonų stipresnioji pusė – saugumo klausimai. Kaip rodo apklausos, iki rugsėjo pirmavo respublikonų kandidatas, o kilus krizei rinkimuose lyderio poziciją užėmė B. Obama.

Tiek patirtimi, tiek temperamentu abu kandidatai į prezidentus labai skiriasi. Demokratų kandidatas yra ne tik pirmasis afroamerikietis, bet ir jauniausias kandidatas į JAV prezidentus, o J. McCainas yra patyręs jūrų laivyno aviatorius ir daugiau nei dvi kadencijas yra Senate. Taip pat jis pabrėžia savo moralines vertybes ir tai, kad gali veikti greitai ir ryžtingai. Visgi jis įrodė galintis būti lankstus, kai sugebėjo tapti pagrindiniu respublikonų kandidatu, nors dar 2007 m. mažai kas tuo tikėjo. O B. Obama, pasižymintis kaip įkvepiantis oratorius, finansinės krizės ir politinės kampanijos sutrikimo metu parodė šaltumą ir ramumą.

Vis dėlto į visuomenės apklausas reikia žiūrėti gana atsargiai dėl pačių rinkimų tvarkos, nes kiekviena valstija balsuoja proporcingai turimų narių Kongrese skaičiui. Pavyzdžiui, 2000 m. Alas Gore’as turėjo didesnę visuomenės paramą, bet rinkimus laimėjo George’as W. Bushas.

Taip pat išankstines prognozes, daromas pagal visuomenės apklausas, gali paneigti paskutinę minutę pasikeitusi rinkėjų nuomonė. Klaidos per rinkimų debatus gali kardinaliai pakeisti viešąją nuomonę, kaip nutiko prezidentui Geraldui Fordui debatuose su Jimmy Carteriu 1976 m.

Kitas veiksnys, galintis pakeisti rinkimų rezultatus, galėtų tapti „spalio siurprizas“, susijęs su terorizmu, kuris nukreiptų dėmesį nuo finansinės krizės prie saugumo – stipriosios respublikonų pusės. 2004 m. pasirodęs vaizdo įrašas su Osama bin Ladenu galėjo padėti G. Bushui įveikti senatorių Johną Kerry.

Neseniai vykdyta BBC apklausa 22-ose šalyse parodė, kad jei balsuotų pasaulis, triuškinamai laimėtų B. Obama. Visgi amerikiečiai nemėgsta išorės kišimosi į jų rinkimus. Kai demokratų kandidatas sutraukė apie 200 tūkst. minią, sakydamas kalbą Berlyne, respublikonai jį išvadino elito atstovu, neapeliuojančiu į amerikiečių darbininkus. Vis dėlto rugsėjo mėnesį vykdytoje apklausoje amerikiečiai turėjo reitinguoti užsienio politikos tikslus, kurių turėtų laikytis būsimasis šalies prezidentas. 83 proc. kaip svarbiausią tikslą išrinko „pagerinti Amerikos autoritetą pasaulyje“. Pirmasis afroamerikietis prezidentas galėtų atstatyti „minkštąją galią“, kurią G. Busho administracija iššvaistė per aštuonerius metus.

Josephas S. Nye, remdamasis garsiu mąstytoju N. Makiaveliu, teigia, kad galbūt valdovui svarbiau kelti baimę nei būti mylimam. Visgi analitikas priduria, kad dažnai pamirštama, kad opozicija meilei nėra baimė, bet ja tampa neapykanta. Vadovaujantis pačiu Makiaveliu, neapykanta yra tai, ko valdovas atsargiai turėtų išvengti.

Pagal http://www.project-syndicate.org/ informaciją parengė Kristina Puleikytė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras