Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Rusija siekia modernizuoti kariuomenę

2008 10 23

Milžiniškose pratybose, pavadintose „Stabilumas 2008“, dalyvavo dešimtys tūkstančių karių, tūkstančiai karinių priemonių ir aviacijos per visą Rusijos teritoriją ir yra didžiausias šalyje surengtas tokio pobūdžio „karo žaidimas“ po Sovietų Sąjungos suirimo. Pratybų finale vadai liepė paleisti tris tarpkontinentines balistines raketas, galinčias gabenti branduolinį ginklą, iš kurių viena, pasak rusų pareigūnų, nuskriejo rekordinį daugiau nei 11,5 tūkstančio kilometrų atstumą.

Nors nėra konkretaus priešo, tokio masto Rusijos karinių pajėgų pratybos skirtos numalšinti neramumus pietiniame šalies pasienyje ir kartu atremti galimą Amerikos vadovaujamą puolimą.

Neramiais Boriso Jelcino valdymo metais Rusija buvo nukritusi iki vadinamojo trečiojo pasaulio standartų dėl aplaidumo ir biudžeto apkarpymų kariuomenei. Tuo tarpu naujoji Rusijos valdžia siekia sukurti pajėgas, realiai galėsiančias apginti šalies nacionalinius interesus. Kariuomenė ėmėsi programos, pagal kurią perkama nauja moderni ginkluotė, gerinamas kareivių mokymas ir sveikatos priežiūra, planuojama sutvarkyti pernelyg išpūstą karininkų korpusą.

Tuo tarpu į Rusijos karinės modernizacijos planus ir veiksmus Vašingtonas reaguoja ramiai. JAV kol kas karinio biudžeto didinimą ir kitus modernizacijos planus traktuoja daugiau kaip Rusijos vidaus politikos reikalą.

Rusija laidavo, kad šalis sutvirtins savo branduolinį atgrasymą ir patobulins konvencines pajėgas iki „nuolatinės kovinės parengties“ būsenos. Tuo tarpu amerikiečių ekspertai neliko sužavėti. Kaip teigia JAV gynybos departamento pareigūnas, Rusija yra linkusi pompastiškai girtis dėl savo kariuomenės.

Visgi Rusijos karinių reikalų analitikas Dale’as Herspringas teigia, kad Rusijos karinis renesansas gali įgalinti Maskvą daryti spaudimą buvusioms sovietinėms respublikoms ir Varšuvos pakto šalims, kurios yra prisijungusios prie NATO. Jis reziumuoja, kad dabartinis Rusijos valdžios elitas suvokė, kad užsienio politika be patikimos kariuomenės nėra užsienio politika.

Rusijos karinė modernizacija – tai ne tik karinės technikos ar mokymų tobulinimas, bet ir kitoks pačios kariuomenės organizavimas. Pasak JAV pareigūnų, rusų planai karininkų korpusą nuo 400 tūkst. sumažinti iki 150 tūkst. sukels aukštesnio rango karininkų pasipriešinimą. Be to, Pentagonas tvirtina, kad Kremlius žino, kad jo karinė biurokratija yra labai korumpuota. 2000 m. tuometinio prezidento Vladimiro Putino užsakytas auditas parodė, kad apie 40 proc. biudžeto, skirto ginkluotės programoms ir atlyginimams, buvo išvaistyta ar pradingo. Taip pat nustebino naujo gynybos ministro pasirinkimas, kadangi juo tapo žmogus ne iš kariuomenės, o buvęs finansų ir mokesčių ekspertas.

Visgi ekspertai teigia, kad pagrindinis pavojus Rusijos karinei reformai yra ne užsienio šalių armijos, bet šalies ekonominė krizė dėl krintančios naftos kainos.

Pagal 2008 m. rugsėjo 20 d. „The New York Times“ informaciją parengė Kristina Puleikytė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras