Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Rytų Europa: kas kitas? (2)

2008 10 29


„The Economist“ klausia: ar kita postkomunistinė valstybė taps kita Islandija? Šios šalies dramatinis ekonimikos žlugimas išryškino kitus pavojingus bei kartu miglotus pasaulinės finansų krizės posūkius.

Postkomunistinės rytinės Europos valstybės yra pavojuje finansinio sąmišio laikotarpyje. Pirma priežastis – atotrūkis tarp aukšto užsienio investicijų lygio bei einamosios sąskaitos deficito. Antra, vargiai šių šalių centriniai bankai ir vyriausybės sugebės sukaupti finansinę galią, kuri šiuo metu dislokuota didžiosiose Vakarų ekonomikose. Šalims, kurios pelnydavosi iš didelių pinignių įplaukų iš užsienio, šių problemų mišinys atrodo bauginantis. Dideli kai kurių šalių viešojo ar privataus sektoriaus įsiskolinimai užsienio kreditoriams gali sudaryti sunkumus skolintis iš naujo. Kai kuriose regiono šalyse egzistuoja didelė valstybės skola bei bankai yra nestabilūs. Galiausiai, regionas neišvengs sukrėtimų, kuriuos įveikti gali prireikti išorinės finansinės paramos iš Tarptautinio valiutos fondo (TVM) arba Europos centrinio banko (ECB).

Ypatingai sudėtinga situacija susiklostė Rusijoje, kurioje atsigaivino prisiminimai apie 1998 m. krizę, smogusią stiprų smūgį šalies komercinių bankų sistemai. Dėka pajamų, gautų iš dujų ir naftos eksporto, Rusija turi daug grynųjų pinigų bei likvydžių aktyvų. Visgi, šiuo metu nukritusi naftos kaina gali pakenkti Kremliaus bei jo sąjungininkų geopolitiniams tikslams. Nepaisant to, jog kai kurie vadinamieji oligarchai gali tapti „minigarchais“, Rusijai nereiks maldauti finansinės paramos iš išorės.

Tuo tarpu Ukrainoje situacija skiriasi nuo Rusijos – infiacija pasiekė 25 proc. Be to, situaciją komplikuoja šalies viduje egzistuojantis politinis chaosas. Užsienio finansų institucijos sutinka ir nori padėti Ukrainai, tačiau naujoji vyriausybė, kuri galėtų priimti svarbius, bet griežtus sprendimus, neišsilaikytų nė savaitės valdžioje.

Dar prieš pasaulinę finansų krizę regiono valstybės, ypač Baltijos šalys, patyrė ryškų ekonomikos sulėtėjimą, kuris savaime paveikė šalių einamosios sąskaitos deficitą. Visgi, nepaisant išpūstų paskolų iš užsienio bankų, nė viena Baltijos šalis neturi pernelyg didelės valstybės skolos, jog būtų pagrindo nerimauti.

Problema yra pasirinkti tinkamą politiką, kuri sumažintų ryškaus ekonominio sulėtėjimo pasėkmes. Trijų Baltijos valstybių nacionalinės valiutos yra pririštos prie euro, todėl šalys tampa saugesnės, nes nė viena nėra finansiniu centru. Pagrindiniu iššūkiu lieka šalių politikų lankstumo trukūmas. Tikėtina, jog tris Baltijos šalys patirs didžiulį viešųjų išlaidų nukritimą bei sumažės gamyba keliems metams, kol šalių vyriausybės išsimokės kreditus bei atstatys konkurencingumą.

Pažeidžiamiausiomis valstybėmis lieka skurdžiausios ES valstybės-narės – Bulgarija ir Rumunija.

Korumpuotas ir nekompetengigas politinis elitas yra giluminė Rytų Europos valstybių problema. Šiuo metu kai kurioms šio regiono valstybėms būtinos skubios ir griežtos ekonominės bei monetarinės reformos. Tuo tarpu didelių postūmių reformoms kol kas nėra. Šalių įsitikinimas, jog privatizacija, liberalizacija ir subalansuoti biudžetai yra išsigelbėjimas, yra klaidingas.

Žlugus vienpartinei sistemai, postkomunistinių valstybių politinės institucijos buvo sukurtos su dideliu optimizmu. Tuo tarpu rinkėjai nuolat buvo nuvyliami savo politikų. Vienas regiono stebėtojas iš Briuselio teigė, jog ateinantys metai „bus didžiulis išbandymas demokratai ir teisės viršenybei“. Daugumos manymu, rinkos ekonomika žymiai daugiau nei demokratija prisidėjo prie 20 metų didžiulės sėkmės. Kai kuriose šalyse užsienio bankai užsitarnavo didesnį pasitikėjimą nei valdžios institucijos ir tapo ne tik ekonomikos, bet ir visos šalies ramsčiu.

Pagal 2008 m. spalio 23 d. „The Economist“ informaciją parengė Krisitna Puleikytė


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 2)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras