Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Mažasis Niurnbergas Bagdade

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2006 11 08

www.infobae.com/notas/nota.php?Idx=284814&IdxBuvusiam Irako diktatoriui Sadamui Huseinui specialusis tribunolas paskelbė mirties bausmę. Praėjus pusketvirtų metų, kai Amerikos vadovaujami sąjungininkai įžengė į Bagdadą ir nuvertė S. Huseino režimą bei pustrečių metų nuo diktatoriaus suėmimo, jo gyvenimas, atrodo, artėja į pabaigą. Kitų metų balandžio 28-ąją jam sukaktų 70, jeigu... 

Pasaka apie „Bagdado vagį“ dar nebaigta 

...jeigu iki to laiko buvęs diktatorius liks gyvas. Atrodo, kad sekmadienį, paskelbus teismo nuosprendį, S. Huseinas per daug nenusiminė.

Antradienį, dvi dienos po to, kai Sadamui Huseinui dėl nusikaltimų žmoniškumui buvo paskirtas mirties nuosprendis pakariant, nušalintasis Irako lyderis vėl pasirodė teisme. Juodu kostiumu vilkintis Sadamas Huseinas elgėsi ramiau negu sekmadienį – pašauktas teisėjo įėjo į teismo salę ir ramiai atsisėdo. Apeliacinis teismas, kuriam buvo apskųstas tribunolo sprendimas, tikrins mirties nuosprendį nušalintajam Irako prezidentui, todėl šiais metais egzekucija mažai tikėtina. Manoma, kad egzekucija jam turėtų būti įvykdyta apie kitų metų vasario vidurį, jei neatsiras kliūčių.

Jeigu Apeliaciniai rūmai nuspręs, kad apeliacija pagrįsta, turės būti surengtas naujas teismo procesas. Jeigu jie paliks galioti specialiojo teismo nuosprendį, jis turės būti įvykdytas vėlgi per 30 dienų. Vadinasi, S. Huseinas gali sulaukti naujųjų metų, netgi vasario vidurio, tačiau vargu ar sutiks savo jubiliejų. 

Revoliucionierius-diktatorius 

Sadamas Huseinas, gimęs 1937-ųjų metų balandžio 28 d. Al Audžos kaime, netoli Tikrito, neturtingoje žemdirbių sunitų šeimoje, savo tėvo nepažinojo, o buvo auklėjamas patėvio ir dėdės. 1959 metais jis dalyvavo pasikėsinime į Irako premjerą ir turėjo bėgti į Egiptą. Po 1963 metų BAAS veikėjų įvykdyto perversmo grįžo į šalį, bet buvo suimtas. Po dviejų metų pabėgo iš kalėjimo ir įsijungė ir revoliucionierių gretas.

S. Huseinas Irakui vadovavo beveik ketvirtį amžiaus. Prieš tai jis 11 metų buvo vicepremjeras generolo Ahmado Hasano Bakro vyriausybėje, buvo vienas iš 1968 metų revoliucijos lyderių. Tapęs didžiausios panarabiškos BAAS partijos vadovu, 1979 metais jis buvo išrinktas Irako prezidentu. Vadovavo trims karams – aštuonmečiui karui su Iranu, įsiveržimui į Kuveitą ir karui Persijos įlankoje, o štai Jungtinių Valstijų vadovaujamai koalicijai pasipriešinti nesugebėjo. Jo režimas buvo nuverstas 2003-ųjų balandžio 9 d., o tų metų pabaigoje, gruodžio 13-ąją, gėdingai ištrauktas iš slėptuvės netoli gimtojo Tikrito miesto. 2004-ųjų metų liepos 1 d. prasidėjo buvusio diktatoriaus teismas, kuris tęsėsi štai beveik pustrečių metų.  

Baisūs kaltinimai genocidu 

Kaip pranešė laikraštis „Le Monde“, buvusiam prezidentui ir jo šalininkams buvo pateikti septyni kaltinimai, bet proceso pabaigoje beliko du. Teismo procese S. Huseinas buvo kaltinamas baisiausiu nusikaltimu – prieš 18 metų išnaikinęs apie 180 tūkstančių kurdų.

Nuo 1988-ųjų metų vasario iki rugsėjo Irako armija surengė operaciją, pavadintą „Al Anfal“, kurios metu nuo žemės paviršiaus buvo nušluota puspenkto tūkstančio netoli sienos su Iranu esančių kurdų kaimų ir gyvenviečių. Iš viso tuo metu buvo suimta apie 200 tūkstančių žmonių. Daugelis jų dingo be žinios, t.y. buvo nužudyta arba ištremta. Paskui buvo rastos jų masinės kapavietės. 1988-ųjų kovą prieš Halabdži gyvenvietės kurdus buvo panaudotas cheminis ginklas ir išžudyta 5000 gyventojų.

Dar 1982 metais S. Huseinas davė nurodymą sunaikinti 148 Dudžailo kaimo šiitus, kurie buvo įtarti prisidėję prie pasikėsinimo į prezidento eskortą. Bet dabar liudininkai įrodė, kad jokio pasikėsinimo nebuvo, S. Huseino vardu buvo surengtas baisus sunitų susidorojimas su šiitais. 1991-aisiais S. Huseinas žiauriai numalšino šiitų sukilimą. Jau teismo pradžioje teisėjai prasitarė, kad pagal bet kurį iš šių kaltinimų buvusiam diktatoriui gali grėsti mirties bausmė.

Štai šie du nusikaltimai ir palaidojo visas S. Huseino ir jo advokatų viltis išlikti diktatoriui gyvam. Tribunolą papiktino ir maištingas buvusio diktatoriaus elgesys teisme: jis ne kartą buvo pašalintas iš teismo salės, o ir skaitant nuosprendį šūkavo, stengėsi perrėkti teisėją, aiškiai apeliuodamas į tarptautinę visuomenę, kuri šį 45 minučių procesą galėjo stebėti TV ekranuose.

Visi šie kaltinimai suvedami į vieną – genocidas. Šios naujojo šimtmečio bylos unikalumas yra tas, rašo „The New York Times“, kad praeityje genocidu ir karo nusikaltimais buvo kaltinami tik pora kartų ir atskiri nusikaltėliai. Nuo 1948 metų, kai buvo priimta Jungtinių Tautų Konvencija „Dėl genocido nusikaltimų ir atsakomybės už juos“, tokie teismo procesai vyko Ruandoje ir Jugoslavijoje. Iš viso XX amžiuje už nusikaltimus prieš žmoniją nuteista apie 50 žmonių. Tuo tarpu Irakas tapo pirmas Artimųjų Rytų regione ir naujajame šimtmetyje, kur už genocidą teisiama visa nusikaltėlių grupė.   

Nuosprendis padės G. W. Bušo pergalei? 

Italų laikraštis „La Repubblica“ rašo, kad Bagdade įvyko „mažasis Niurnbergas, besižvalgant į rinkimus JAV“ (Niurnberge, po II pasaulinio karo, myriop buvo nuteista 12 nacistinių nusikaltėlių). Iš tiesų nuosprendis S. Huseinui paskelbtas Amerikos kongreso rinkimų išvakarėse. Atrodytų, kad pats G. W. Bušas iš savo „rančos“ Teksase paskambino vyriausiajam tribunolo teisėjui Raufui Rahmanui, kad šis savo 45 minučių kalba teisme padėtų paskutinį tašką respublikonų pergalei antradienio rinkimuose (ruošiant straipsnį, jų rezultatai dar nebuvo žinomi)...

Tačiau akivaizdu, kad S. Huseino teismo nuosprendžiu ši amžiaus byla nesibaigs. Buvęs diktatorius gali būti paskelbtas kankiniu, o islamo šalių pasipriešinimas Vakarams gali dar labiau išaugti. G. W. Bušo respublikonų pergalė Kongreso rinkimuose taip pat daugiau simbolinė negu reali. Ji daugiau priklauso nuo to, ar JAV kada nors išves savo kariuomenę iš Irako, ar ir toliau ten pražūčiai paliks savo vaikinus. Lakus buitinis posakis „Mokėjai ateiti – mokėk ir išeiti“ šiuo atveju labai tinka Amerikos kariaunai, kuri, sunaikinusi diktatorių, nesusidorojo su pavojinga padėtimi Irake ir regione, neišrovė iš šaknų islamiškojo radikalizmo, neužgesino rusenančio genocido žaizdro.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (93)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras