Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Patriarcho ruduo: niūrūs debesys virš Stačiatikių bažnyčios (4)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2008 12 11

Rusija neteko vieno ryškiausių pastarojo meto religijos, politikos ir visuomenės veikėjo, Maskvos ir visos Rusijos metropolito Aleksijaus II. 79 metų patriarchas nuėjo ilgą ir sudėtingą gyvenimo kelią, kurį temdė KGB šešėlis ir rietenos su kitomis krikščioniškomis konfesijomis, tačiau neabejotina, kad Aleksijus II iš esmės sukūrė tai, kas šiandien yra Rusijos stačiatikių bažnyčia. Nors patriarchas dažnai buvo kaltinamas nepakantumu kitoms religijoms ir lojalumu sovietiniam režimui, milijonams tikinčiųjų jis pirmiausia išliks kaip žmogus, išgelbėjęs Bažnyčią ir išlaikęs jos autoritetą per visus gūdžius sovietinius dešimtmečius.

Dabar, kai 1929 metais Taline gimęs Aleksejus Ridigeris antradienį atgulė amžino poilsio, galima vertinti ne tik jo neišmatuojamus nuopelnus Stačiatikių bažnyčiai, bet ir nuolatinę bičiulystę su Kremliumi, bendradarbiavimą su KGB, nepakantumą kitoms krikščioniškoms konfesijoms. Vakarų ir kai kuri Rusijos spauda tai darė dar prieš laidotuves, nes ši asmenybė negali būti laikoma už devynių užraktų. Antai britų dienraštis „The Independent“ atskleidžia Aleksijaus II biografijos faktus, dėl kurių patriarcho gyvenimas sušvyti ne tokiomis jau šviesiomis spalvomis.

Pavyzdžiui, net jo slapta santuoka 1950 m. Leningrade su Vera Aleksejeva įvyko prieš pat gaunant dvasininko šventimus. Straipsnio autorius tikina, kad abi ceremonijos buvo skubotos, nes A. Ridigeris taip išsisuko nuo tarnybos sovietinėje kariuomenėje. Nuotaka taip pat buvo iš dvasininkų šeimos, o juos sutuokė jaunavedžių tėvai. Gal dėl to, o gal dėl kitko netrukus santuoka buvo paskelbta negaliojanti, ir tai, nepaisant pasklidusių piktų šnekų, leido dar jaunam dvasininkui siekti karjeros vyskupų luome.

Į palyginti jauną ir uolų A. Ridigerį dėmesį atkreipė KGB. 1958 m. vasarį jis buvo oficialiai užverbuotas „patriotiniu pagrindu“ ir gavo Drozdovo slapyvardį. Estų istorikas Indrekas Jurjo dar praėjusio dešimtmečio pradžioje aptiko įdomų dokumentą – agento Drozdovo užverbavimo aprašymą. Žinomas sovietinis disidentas Glebas Jakuninas Prancūzijos naujienų agentūrai AFP sakė, kad tais laikais beveik visi dvasininkai buvo KGB informatoriai, tačiau A. Ridigeris išsiskyrė aktyvumu ir darbštumu. Beje, Aleksijus II dėl to niekada neprisipažino, tik 1991 m. rašė atleidimo už visus Rusijos ortodoksų bažnyčios veiksmus praeityje.

Dar vienas patriarcho nuodėmių šaltinis – ištikimybė oficialiajai Kremliaus politikai. Laikraštis „The New York Times“ rašo, kad Aleksijus II 1990 m. birželį buvo išrinktas pirmuoju Stačiatikių bažnyčios vadovu nesikišant valstybei. Jis perėmė dvasinį vadovavimą didžiausiai pasaulyje stačiatikių bendruomenei, kurią sudarė apie 140 mln. tikinčiųjų. Naudodamasis palankia Bažnyčiai SSRS iširimo aplinkybe, jis sukūrė valstybę valstybėje. Bažnyčia tapo kone dalimi Kremliaus politikos, ja savo įvaizdžiui gerinti naudojosi tiek B. Jelcinas, tiek saugumo ir ateizmo mokyklas perėjęs V. Putinas, tiek dabartinis Rusijos lyderis D. Medvedevas. Būdamas šalia šių demokratėjančios Rusijos vadovų, Aleksijus II sustiprino Stačiatikių bažnyčios padėtį ir autoritetą.

Už tai patriarchui reikėjo sumokėti, ir jis, kaip rašo „The New York Times“, be užuolankų laimino Rusijos karus Čečėnijoje, pritarė Kremliui dėl konflikto Balkanuose, aktyviai kišosi į Armėnijos ir Azerbaidžano nesutarimus dėl Kalnų Karabacho, į padėtį Padnestrėje, o Rusijos invaziją į Gruziją šių metų rugpjūtį jis vadino Kaukazo stačiatikių gelbėjimu.

Kita vertus, jo nepakantumas kitoms krikščioniškoms konfesijoms – Rusijoje ir už jos ribų – taip pat pelnė Aleksijui II nekokią šlovę. Tik gyvenimo pabaigoje, 2007-ųjų gegužę jam pavyko susitaikyti su Rusijos stačiatikių bažnyčia užsienyje. Paryžiaus „Le Figaro“ pažymi, kad nesutarimai su to paties tikėjimo „emigrantų“ Bažnyčia tęsėsi dar nuo Spalio revoliucijos ir po jos kilusio pilietinio karo, kai tūkstančiai įvairiausio luomo dvasininkų, carinių veikėjų ir šiaip pabėgėlių pasklido po visą pasaulį, susijungdami į margą liberalių pažiūrų konfesinį darinį, kuris dažnai kritikuodavo Maskvą ir Stačiatikių bažnyčią dėl pernelyg glaudžių jos ryšių su valdžia ir saugumo tarnybomis.

Tačiau santykiai su Vatikanu nebuvo šilti iki pat patriarcho gyvenimo pabaigos. Katalikų jis bijojo taip smarkiai, kad visus kartus atsisakė susitikti su popiežiumi Jonu Pauliumi II ir Benediktu XVI. Jis net sužlugdė V. Putino inicijuotą popiežiaus vizitą į Maskvą atsisakydamas dalyvauti susitikimuose.

Ne geriau klostėsi santykiai ir su graikų krikščionimis. Aleksijus II manė, kad visi stačiatikiai buvusios Rusijos imperijos žemėse turi būti pavaldūs Maskvos patriarchatui, tačiau taip neįvyko. Todėl iki pat mirties jis „kovėsi“ su Konstantinopolio patriarchu ir „atsimetėliais“ Ukrainos stačiatikiais. Tai lėmė, kad Ukrainos stačiatikių bažnyčia atvirai perėjo į „oranžinės“ revoliucijos iniciatorių sparną ir net oponavo Kremliui politiniais klausimais.

Sakykime, kad tai praeitis. Užsienio spauda dabar svarsto, kokia gi Stačiatikių bažnyčios ateitis. Trečiadienį Sinodas nutarė, kada naujo Rusijos patriarcho rinkimai įvyks 2009 metų sausio pabaigoje. Yra bent trys kandidatūros. Praėjusį šeštadienį laikinuoju Stačiatikių bažnyčios vadovu tapo Smolensko ir Kaliningrado metropolitas Kirilas (Gundiajevas). Būsimasis patriarchas lems, kokiu keliu eis Stačiatikių bažnyčia. Tačiau viena aišku: Aleksijaus II talento, organizacinių gebėjimų ir troškimo suvienyti visos Rusijos ir viso pasaulio stačiatikius pasigesime…

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 4)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras