Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Lietuva
 
  Naujieji ir senieji

2008 12 23

Vytautas Landsbergis Lietuvos radijo pirmosios programos laidoje „Akiračiai“, 2008-12-19

Tomas Dapkus:  Kokiu keliu valstybę ves Tėvynės sąjunga ir jos partneriai? Tokia mūsų tema. Studijoje Europos Parlamento narys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Partijos politikos komiteto pirmininkas Vytautas Landsbergis. /.../

Pone Landsbergi, štai Seime labai intensyviai svarstomi įvairūs įstatymų projektai liečiantys ekonomiką, finansų sritį, taip pat svarstomas biudžetas. Daugiausia dėmesio kreipiama į „diržų veržimąsi“. Kaip vertintumėte dabar Seime vykstančias diskusijas, galbūt ir nesutarimus tarp koalicijos partnerių dėl tam tikrų lengvatų? Ar viskas vyksta, kaip turėtų būti?

V.L.: Laba diena. Anonsavote mūsų temą, tartum aš galėčiau atsakyti į klausimą, kokiu keliu ves koalicija. Aš negaliu atsakyti net už savo partiją, kur esu tik vienas Prezidiumo narių ir ne visada būnu posėdžiuose dėl savo darbo kitur. Juolab - už koaliciją. Tačiau jeigu kas nori kur nors vesti, pirmiausia turi patys eiti viena kryptimi ir pakankamai į koją. Kitaip nėra ko net pretenduoti, kad tu gali vesti. Matau visų objektyvių ar tyčia užtaisytų sunkumų fone ir specifinių psichologinių arba kultūrinių sunkumų tarp koalicijos partnerių. Tai tikrai nepalengvina spręsti klausimų. Nesiimsiu svarstyti, kiek čia procentų pajamų ar išlaidų galima būtų mažinti ar didinti. Spaudimas šiai Vyriausybei ir puolimai labai aršūs; ji vaizduojama tokia bloga, kokios dar nėra buvę. Matau grynai revanšistinę tendenciją: kai kurie politikai ir laikraščiai aiškiai yra pralaimėję rinkimus ir jau dabar nuteikinėja visuomenę prieš naująją valdžią. O ta naujoji valdžia, kaip sakiau, deja, neturi aiškios charakteristikos. Ji kalbėjo apie esmines permainas, žinoma, į gera; ji susidūrė su labai dideliais finansiniais ir ekonominiais išmėginimais, tačiau darnos veikloje be galo trūksta. Laikraščiai gal ir pagrįstai rašo, - negalėjau pasitikrinti, nes tik vakar vėlai grįžau, o ir ten posėdžiauja per naktis, - ar tikrai A. Valinskas šantažuoja (kaip rašo laikraščiai) ir grasina sugriauti koaliciją, jeigu jo draugas nebus paskirtas į kai kurias pareigas. Jeigu iš tikrųjų taip yra, tai tokie požiūriai ir santykiai labai prastai žada ateičiai, ir yra visai ne tai, apie ką buvo kalbama pradedant šios koalicijos formavimą bei darbą: esą, atėję dirbti visai kitaip, nei buvo G. Kirkilo laikais, atėję ištaisyti negerovių. Žmonės iš tikrųjų turėjo ir tebeturi vilčių, kad bus kitaip. Tačiau yra momentų, kurie rodo, kad gal ir nebus kitaip. Ar bent rasis tokių sričių. Štai svarstant biudžetą, kiek kam nuimti lengvatų, pačioje koalicijoje atsiranda populistinių tendencijų: mes reikalaujame, kad šitai žmonių grupei būtų geriau, o mes reikalaujam, kad aniems būtų geriau. Tokiu būdu tartum dalinami geri nusiteikimai ir viliamasi turėti „ten“ šalininkų. Koalicija iš pat pradžių buvo sutarusi dėl labai svarbaus principo, kad jeigu jos viduje arba iš išorės (bet pirmiausia jos viduje) atsiras siūlymų keisti finansinių reikalų sutvarkymo ar reformos planą būtent finansiniais parametrais, atsisakant numatytų papildomų pajamų į biudžetą (kurių gavimas, aišku, gali būti skausmingas), tai siūlytojas turi siūlyti ir iš kur jų paimti. Tada nebūtų populizmo, atseit, mes giname spaudą, menininkus, daktarus. O iš kokios kitos biudžeto vietos paimti tą „ginamąją“ sumą? Jeigu jau čia prasideda atsisakymas pagrindinio principo ir antklodės tampymas bei simpatijų ieškojimas atskiruose visuomenės sluoksniuose ar grupėse, tai nėra darni ir galinti daug nuveikti koalicija. Be to, šiame triukšme išgirstame ir apie galimas labai baisias aferas, kaip skubus Baltijos jūros užteršimas laikotarpiu tarp Kalėdų ir Naujųjų metų, kol dar mažai kas susigaudo, išmetant iš remontinių dokų labai užnuodytą dumblą. Jis turėjo būti sandėliuojamas panašiai kaip radioaktyviosios medžiagos specialiuose betoniniuose konteineriuose, tačiau šių neįrengus numatoma tiesiog išvežti ir išversti į jūrą. Tai ir jūros užnuodijimas, ir pakirtimas visos mūsų ekologinės politikos bei pasipriešinimo taršai, kuri ateina iš kitur, pavyzdžiui, jeigu bus statomas „Šiaurės srovės“ vamzdis per pavojingas ir užterštas Baltijos vietas. O dabar mes patys skubiai ir staigiai tai darome! Matyt, labai dideli pinigai, galbūt dideli „otkatai“. Jeigu Kalėdų senelis Klaipėdos apskrityje jau pasirašė, kad tai galima daryti, tai tokią dovaną galbūt gausim. Tuo tarpu vyksta draskymasis, kas valdys ir administruos Klaipėdą, Klaipėdos apskritį ir Aplinkos ministeriją. Jeigu anas leidimas yra duotas buvusios administracijos Klaipėdoje atstovo, dar  A. Paulausko ministerijos ar kažkieno ten, ir jis galioja, tai bet kurią dieną bjaurastis gali būti ir padaryta. Bus paimti dideli pinigai, oficialiai ar neoficialiai. O čia tuo metu triukšmaujame dėl visai kitų dalykų. Todėl turėjau pastebėti, kad po dabartinio triukšmo uždanga gali būti padaryta labai didelė, tiesiog dramatiškai tragiška afera.

Klausia Kristina iš Tauragės: Per radiją ir televiziją vis girdime apie rietenas. O ką tos rietenos duos paprastiems žmonėms?  Ar taip sprendžiamos kažkokios Vyriausybės problemos? Kaip tai atsilieps mums - visos tos politinės dramos, kurios dabar vyksta naujajame Seime, kai senieji kaltina naujuosius ir panašiai?

V.L.: Labiausiai gyventojams atsilieptų, jeigu nieko nebūtų daroma arba jeigu suinteresuotiesiems pavyktų sugriauti šią koaliciją.

T.D.: Pone Landsbergi, paminėjote sutarimą koalicijoje, kad jeigu siūlys taikyti kam lengvatą, tai reikia pasiūlyti, iš kur tą pačią dalį paimti. Tačiau vakar vėlai vakare Seime svarstant PVM tarifų klausimus netikėtai atsistojo Seimo narys Gintaras Songaila, kuris pasiūlė 9 procentų PVM tarifą taikyti tam tikroms sritims, o Seimas netikėtai palaikė jo siūlymą. Tai prieštaravo Vyriausybės teikimui, ir tokiu būdu atsirado pirmasis precedentas. Kaip reiktų vertinti tokius veiksmus?

V.L.: Nežinau, kaip vertinti 50 mln. litų skyrimą Valdovų rūmams. Visiškai nesuprantu, kaip tai vertinti, nes puikiai prisimenu, kaip Algirdas Brazauskas kategoriškai reikalavo skirti ne mažiau 32 milijonų, antraip, atseit, iki tam tikros datos nebus užbaigti darbai. Dabar duodama 50 milijonų, tartum tai būtų visai paprasta – paėmei 20 milijonų šen ar ten. Tada griūna pats maksimalaus taupymo principas, ir galima viską pateisinti, jeigu kur daroma išimtis. Iš tikrųjų būtų pagrindo palengvinti gyvenimą kultūrinei ar rajoninei spaudai. Yra pagrindo apie tai galvoti. O kaip tai dera su paskaičiavimais, jog reikia surinkti tiek ir tiek, kad šalis nebankrutuotų? Kai kurie sako, kad nebankrutuos. Tačiau taip sakė tie, kurie įžūliausiai ir ciniškiausiai iššvaistė visus pinigus, o dabar dar reikalauja: kodėl neišmokat pašalpų? Kitą dieną po to, kai perdavė ministeriją! Todėl ponios V. Blinkevičiūtės ir paklausta: o kodėl jūs vakar neišmokėjot pašalpų, juk dar buvot ministrė? Aš galvoju, kaip čia p. V. Blinkevičiūtė taip greitai tapo fundamentali komunistė su sena demagogija kasti duobę konkurentui, o paskui iš jo viešai tyčiotis? O kas padaryta, pavyzdžiui, Krašto apsaugos ministerijoje? Palikta per 150 mln. skolų, o ministras dar pamėtėjo 20 ar kiek milijonų kalėdinių dovanėlių. Visur Kalėdų seneliai. Tačiau esu girdėjęs informacijos, ir galbūt žmonės galėtų paliudyti, kad toks buvo G. Kirkilo nurodymas: iššluoti visus pinigus, kad ateinantiems būtų kuo blogiau. Žinoma, ne jiems blogiau, nes pirmiausia blogiau žmonėms. Žmonės negauna algų, pensijų, jie pradeda reikšti protestus, o tuos protestus jau galima nukreipti prieš naująją Vyriausybę. Tai tie, kurie dabar sėdi opozicijoje, užtaisė visą šį iššvaistymą ir dabar trina rankas kaip gudručiai. Bet iš tikrųjų jie – ciniški nenaudėliai. Neturiu kito žodžio. Ana Vyriausybė paliko įsiskolinimų už vieną milijardą 26 milijonus litų. Kai pažiūri konkrečiai: ta ministerija, ana ministerija, ir sveikatos apsaugoj palikta 30 milijonų litų skolos, kartais dar ir nurodžius, jeigu kur liko pinigų, išmokėti premijas kaip padarė J. Olekas. Kad nieko neliktų.

Skambina Marija iš Anykščių ir pateikia savo pamąstymus apie žmonių padorumo stoką: supirkimo kainos, pop atlikėjų šauksmai prieš mokesčių mokėjimą ir kt..

V.L.: Labai malonu girdėti blaivų balsą. Ir aš vis galvoju, ar galėtų mūsų įstatymų leidžiamoji valdžia įvesti kokį nors įstatymą ir įsteigti tokią kainų priežiūros tarnybą, kuri neleistų arba uždraustų aukštas kainas, jeigu krito žaliavos kaina. Štai krito naftos, mazuto kaina, o ar krito šilumos kaina? Nekrito, panašiai jūs kalbate ir apie pieną, grūdus. Vadinasi, tas skirtumas nueina į perdirbėjų, nežinau, kokių dar verslininkų struktūrų grynąjį pelną, kurie išsimoka šimtus milijonų dividendų, tuo tarpu Vyriausybė laužo galvą, kaip sutaupyti keletą milijonų. Tai ar negalima įvesti tvarkos kainų priežiūroje? Ypač tokiu sunkmečiu galėtų būti koks specialus įstatymas: sakysim, jeigu naftos kaina tokia, tai šilumos kaina negali būti didesnė negu tokia. Atitinkamai ir visos kitos sritys. Jūs labai teisingai keliate klausimą, bet mes nematome tarpusavio ryšio, o tik priešingą reiškinį, ir jis nėra tik dabartinis: visad kai tik dideli sunkumai ir dideli kainų pokyčiai, uždirba stambieji, o kenčia mažieji.

Skambina Kristina iš Kauno: Norėčiau pritarti ponui profesoriui apie Kalėdų senelius. Konkretus pavyzdys - Kauno raj. savivaldybė, socialdemokratų plėšymasis ir ardymasis, kad kuo daugiau pinigėlių paleistų į orą. Man kaip gyventojai tai yra grynai valstybės išdavimas. Manau, dabartinė koalicija turėtų galvoti, kaip bausti (nežinau, ar gali nubausti savivaldybės administraciją), kokiais įstatymais stabdyti akiplėšišką pinigų švaistymą.

V.L.: Paminėjot, kad tai daro socialdemokratai, ir gali kilti įtarimų, jog tai partinis nurodymas, nes Vyriausybėje tokie nurodymai ėję iš socialdemokratų premjero. Galbūt taip nurodyta ir savivaldybėse – iššvaistyti kuo daugiau. O gal tai seni papročiai prieš naujus biudžetinius metus nieko negrąžinti į biudžetą. Nesvarbu, kad biudžetas gal ant bankroto ribos, bet einama pirkti bet ką, kad ir nereikalingus daiktus, brangiausius automobilius, išsidalinti premijomis, kad tik nieko nesutaupius valstybei, o valstybė tegu eina skradžiais. Jūs paminėjot valstybės išdavimą, ir tai panašu.

T.D.: Pone Landsbergi, minėjot, kad skaitėte spaudoje, jog ponas A. Valinskas į Klaipėdos apskrities viršininko pareigas labai intensyviai stumia savo bičiulį Arūną Burkšą, kuris nesėkmingai kandidatavo į Aplinkos ministrus ir buvo labai smarkiai kritikuotas tiek kai kurių Seimo narių, tiek žiniasklaidos. Dabar jis skiriamas Klaipėdos apskrities viršininku. Kaip pranešė spauda, jo kandidatūrai pritariama. Ar čia yra tas prisikėlimas, programa, kurią koalicijos partneriams siūlė ponas A. Valinskas – per jėgą įbrukti savo bičiulius?

V.L.: Nedalyvaudamas posėdžiuose ir stebėdamas veikiau iš šalies pastebiu vieną neatsakytą klausimą. Gal viduje jau atsakyta – kokiai partijai priklauso ponas Burkšas? Vis būdavo sakoma, kad jis priklauso A. Zuoko partijai. Išeitų, kad per A. Valinską koalicijoje sustiprinamas šis sparnas. Pavyzdžiui, jeigu būtų jam tekęs dar vienas ministras, arba gal buvo Burkšo žadama, kad jeigu skirs, tai jis peršoks iš vienos partijos į kitą. Nieko panašaus nei į prisikėlimą, nei į atgimimą, o iš tikrųjų, kaip sakote, draugų kompanija. Draugų kompanija nėra partija. Prisikėlimo partija privalo parodyti, kad ji yra kokių nors bendrų pažiūrų partija. Bet jeigu „bendra pažiūra“ yra tik pasinaudoti buvimu valdžioje, pirmiausia užimant įtakingus postus arti didelio aruodo, o Klaipėda – tai aruodas, ir ten visada yra daug norinčių būti ir naudotis... Kaip ir dabar, toji afera su galimu Baltijos užnuodijimu jau rytoj, nes leidimas duotas, ir nuo gruodžio 20-os jau galima vežti ir pilti. Ir bus „vsio zakonno“. Nors moraliu požiūriu, tarptautinio skandalo požiūriu, tai siaubingas dalykas, tačiau, ko gera, nieko nebus galima pasodinti. Tai gal ponas Burkšas, jeigu per rankų išsukinėjimą ateis į tą postą, pirmuoju aktu panaikins arba uždraus vežti tuos nuodus į jūrą?

T.D.: Pone Landsbergi, iš tiesų bus galima Arūno Burkšo paprašyti, kad sustabdytų jūros teršimą...

V.L.: Arba skirti žmogų, kuris tikrai sustabdys.

T.D.: Deja, jau yra Vyriausybės pranešimas spaudai, kad Vyriausybė pritarė ir paskyrė Arūną Burkšą Klaipėdos apskrities viršininku.

V.L.: Turbūt rytoj pamatysim, ką jis darys. Jeigu nieko nedarys, reiškia, aferistai laimėjo.

T.D.: Apskritai, jeigu kalbėtume apie taršą, kaip sakė ponas Kęstutis iš Kupiškio, apie pokalbius, vykstančius Europos Sąjungoje ir plačiau, - kas diskutuojama Europoje dėl taršos kvotų?

V.L.: Pirmiausia reikia suprasti, kad atmosferos tarša, nuo kurios didele dalimi priklauso klimato kaita su visomis galimomis ir jau prasidedančiomis katastrofomis, yra pasaulinis reiškinys. Čia nelemia nei atskirų namų renovavimas, nei atskirų valstybių įnašas. Kvotų gavimas, jų pardavinėjimas yra tik akių dūmimas. Žinoma, jeigu Europa galėtų susitvarkyti ir neteršti arba daug mažiau teršti, tai galėtų daugiau ir reikalauti, pavyzdžiui, pareikalauti iš Kinijos, kuri nuolat stato šimtais naujų elektrinių, kūrenamų anglimi ir metančių į atmosferą didžiulius kiekius anglies dvideginio. Kinija su savo milijardais žmonių negali kitaip išgyventi, jai reikia energijos, reikia elektros ir t.t., ir niekas iš jos neišreikalaus. Turėtų būti kokia nors pasaulinė valdžia, bet toji pasaulinė valdžia negali atsirasti diktatūriškai, ir nereikia, kad taip atsirastų. O geros valios trūksta. Visi galvoja, kad gal ne šiandien, gal rytoj, kaip ir su mūsų biudžeto tampymu: imkit iš kitų, bet neimkit iš mūsų. Tad padėtis labai problematiška. Geros valios elementas itin svarbus, jį reiktų skatinti net nuo smulkmenų. Bet mes nieko nesusitvarkom. Štai miestų gatvėse neva rūšiuojamos atliekos. Jau nekalbu apie Vilnių – Europos kultūros sostinę su krūvomis gatvėse neišvežamų šiukšlių. Tegu kas nors nueina pažiūrėti, kokie Vilniaus tualetai, kai čia svečiai suvažiuos į Valdovų rūmų atidarymą. Jeigu jie nueis į gretimą tualetą, kaip atrodys kultūros sostinė? Šiukšlių rūšiavimo vajus, o jas paskui vis vien išveža ir išverčia į bendrą krūvą. Patys sau dumiam akis ir kartu rodom, jog nėra jokios kultūros – gyvenimo, buities kultūros, nėra atsakomybės. O vaizduosim kultūros sostinę. Reikia patiems į save pasižiūrėti ir veiksmais atsakyti į klausimus.

T.D.: Dabartinėje situacijoje, kai vyksta tokios diskusijos, kai Vyriausybė sumažina vienoj vietoj, tuoj sakoma, kad nemyli tų ir tų, o tada piktinasi kita grupė ir taip toliau. Kaip pašalinti vienų ir kitų  pasipiktinimą? Štai sakoma: kai mažina ar didina tam tikrus finansinius dalykus, tai smaugiama kultūra; jeigu perkeliama kitur – tada smaugiama sveikatos apsauga ir taip toliau.

V.L.: Pirmiausia reiktų labai atvirai kalbėtis su savo žmonėmis, piliečiais, rinkėjais, visa visuomene, kodėl tokiu sunkmečiu leidžiama plėšikauti, kodėl leidžiama imti didžiulius viršpelnius galingiems oligarchams arba oligarchiniams susivienijimams, kodėl tie gali pulti, atakuoti, prievartauti kainų reguliavimo komisiją, kodėl gali šantažuoti Vyriausybę arba ministrus ir įtakoti, kad ten atsirastų jiems palankių pareigūnų. Kai žmonės mato, jog Vyriausybė negali susitvarkyti su kita valdžia, kuri galingesnė, būtų gerai, kad nusiviltų ne šia Vyriausybe, bet nusiviltų sistema, kurioje viskas buvo taip išugdyta, taip suformuota dar prieš ateinant naujai, dabar bandančiai ką nors pakeisti Vyriausybei.

Skambina Kęstutis iš Šiaulių: /.../ Seimo posėdyje frakcijos vardu pasisakė Socialdemokratų frakcijos narys Andrius Šedžius, kuris pateikė labai įspūdingus skaičius, kad savivaldybėm išskirta daug daugiau milijonų pinigų negu pernai, ir Šiauliams labai daug, lyginant su 2008 metais. Kiekvieną savo frazę įspūdingai, atsisukdamas į ministrų kabinetą palydėjo žodžiais: tai puiku, jokios krizės nėra!Be to, gruodžio 17 d. Šiaulių televizijos laidoje „Tiesiai šviesiai“, kurioje dalyvavo Juškus ir Sardauskas iš Socdemų partijos, gerbiamas Sardauskas remdamasis tais pačiais skaičiais dėstė, kad naujoji Vyriausybė ir konservatoriai paskyrė Šiaulių savivaldybei daugiau milijonų negu 2008 metais. Todėl taupyti nesą jokio reikalo – krizės nėra! Gal naujoji Vyriausybė nepastebėjo, gal nespėjo pamatyti, tai tikrai ačiū socialdemokratams. Pirmadienį iki biudžeto priėmimo dar gali tas eilutes peržiūrėti. Ir jeigu socialdemokratai prašo, tai tikrai reikėtų „nuimti“ tas per dideles lėšas ir paskirstyti tiems, kuriems dabar trūksta.

V.L.: Labai svarbus signalas. Tikiuosi, kad kažkas girdi. Aišku, Vyriausybė posėdžiauja dieną-naktį labai uždaroj patalpoj ir kažin ar girdi tokius komentarus. Jeigu galėsiu prisiskambinti, perduosiu Jūsų signalą ir susirūpinimą, kaip atrodo savivaldybių biudžetai. Skaitau spaudoje, kad savivaldybės puola ministerijas. Pavyzdžiui, socialinės rūpybos sektorius, pašalpų mokėjimas. Pinigų nėra. Ten iššvaistė pinigus, o dabar savivaldybės neturi ir kaltina ministeriją, kuri tartum nauja atėjo, turi pinigų, bet jų neduoda. Reikia visas tendencijas suvesti į vieną tašką ir pamatysim gal net sąmokslą kaip iškasti kuo didesnę duobę, kuo greičiau laidoti naująją valdžią, kad vėl sugrįžtų senoji nomenklatūra, pertempiant ką nors iš dabartinės koalicijos.

Skambina Vladas iš Vilniaus dėl siekimo metų gale žūtbūt išnaudoti pinigus ir klausia, kas atsakingas už visą reguliavimą, tokių dalykų auditą ir ar iš viso įmanoma tokius dalykus kontroliuoti.

V.L.: Dabar naujieji ministrai, beveik visi, o gal ir visi, visa Vyriausybė žada - bent ten, kur yra Tėvynės sąjunga-krikščionys demokratai, atlikti finansinės padėties ir buvusių išlaidų, teisėtų ar neteisėtų, pagrįstų ar nepagrįstų, griežtą auditą. Būtų labai gerai, kad dar specialiai išskirtų paskutinių mėnesių, gal net jau po to, kai rinkimai pralaimėti, - kokius sprendimus tada darė, kiek kam skyrė pinigų, ir ar tos išlaidos buvo reikalingos? Ar tik pinigų išeikvojimui, galbūt su bloga valia, kad būsimai valdžiai ir būsimiems ministrams būtų kuo blogiau. Tokį auditą reikia paskelbti viešumai; ir jis neturi būti sužlugdytas. Žinoma, tie, kurie prisidirbę, stengsis kuo greičiau sugriauti naująją Vyriausybę, kad nereiktų atsakyti, bent moraliai, prieš tautą. Todėl Vyriausybė turi išsilaikyti, o auditas privalo būti padarytas. Tas, apie kurį jūs kalbate – apie lėšų švaistymą paskutiniuoju laikotarpiu. O paprotys prieš naujus biudžetinius metus viską išleisti tikriausiai ateina iš sovietmečio.

Skambina Birutė iš Vilniaus: /.../ Mane papiktino, kad atidedamas pensijų mokėjimas daugiavaikėms motinoms, kurios išaugino penkis ir daugiau vaikų. Aišku, dorai išaugino vaikus, kurie mokosi, moka mokesčius. Teigiama, kad tie pinigai bus sutaupomi ir skiriami kitur. Bet kam jie bus skiriami? Nupirkti Valdovų rūmams prabangų kilimą, kaip girdėjome, ar savivaldybėms? /.../

V.L.: Man tai irgi labai nepatinka, ypač kad, kaip jūs sakote, niekas nežino, kur tie sutaupyti pinigai nueina. Jeigu Vyriausybė laikytųsi principo, kad kur nors mažinant  biudžeto pinigus, kitaip sakant, didinant išlaidas, arba atsisakant surinkti, ką buvo numatę krizės įveikimo plane, turėtų parodyti, iš kur tai kompensuojama, tai ir čia turėtų būti parodyta. Jeigu atsiranda tokių kompromituojančių pinigų skyrimų, kaip minėti Valdovų rūmai, net daugiau negu iniciatorius reikalavo, o buvusioji valdžia (dabar rašo laikraštis) mato tai ne tik kaip nacionalinį reikalą, bet ir kaip savo epochos įprasminimą, galbūt vėl tam tikrą politinį pijarą, tad vertėjo labai pasvarstyti, ar tikrai reikia taip nuolaidžiauti ir pataikauti tiems, kurie viską iššvaistė. Dabar nori pasigirti: štai mes pastatėm Valdovų rūmus ir suspėjom būtent tai dienai. Ar tikrai suspės, net ir gavę tuos 50 milijonų? O jeigu nesuspės, ko verti bus visi argumentai, kad „baisi gėda“, jeigu nesuspėsim? Jokios gėdos nėra, nes visi žino, kad yra pasaulinė finansinė krizė. Pasakius, kad mes norėjom, bet dėl krizės negalim šiemet pabaigti, o pabaigsim kitais metais – čia aš jokios gėdos nematau, o tik sveiką protą.

T.D.: Pone Landsbergi, paminėjote oligarchus ir energetiką. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nutarė, kad nuo kitų metų vidutinė elektros energijos gamybos kaina bus 14.3 centų už kilovatvalandę. Gyventojai mokėdami nuo kitų metų už elektros energijos kilovatvalandę tik 3 centais daugiau, neatimtų iš skirstytojų pelnų. Jūsų manymu,  ką šioje srityje ir dėl LEO.LT turėtų daryti naujoji Vyriausybė ir naujasis Seimas? LEO, energetika, monopolijos.

V.L.: Pirmiausia visi turi aiškiai matyti, kiek šimtų milijonų dividendų, kas pasiskirsto iš tų pelnų arba viršpelnių, ar tai teisėta, ar gali būti įstatymiškai reguliuojama, kad tokiomis sąlygomis šie viršpelniai būtų neteisėti. Tegu susiveržia diržus ir didieji turtuoliai, tuo labiau, kad niekas nežino, ar tie pelnai bus investuojami kur žadama. O jeigu nebus investuojami? Jokios atsakomybės nėra, net į sutartį neįrašyta prievolė ką nors statyti. Yra tik pelnas. Pelną pasidarėm, o sutarty taip ir buvo numatyta. O toliau jeigu kas nors pasikeitė, papūtė koks vėjas ar užplaukė smėlis, mes to dabar nedarom. Žinoma, yra ir kitos galimybės. Europos Komisija yra nutarusi ir Europos Sąjunga skyrė 5 milijardus eurų didiesiems projektams, tarp kurių yra ir mums gyvybiškai reikalingi elektros tiltų, jungčių projektai. Galbūt čia, jeigu imsimės darbo ir nenorėsim būti amžinai surišti su „Gazpromu“ - kaip kai kurie gal iki šiol nori ir mano, jog tai visiškai gerai, - gali įvykti persilaužimas. Bet tai vėl keičia visus kalbėjimus, kad reikia sukaupti šimtus milijonų būsimiems dideliems žygiams, nors nežinia ar jie bus ir ar jie būtų daromi be Europos pagalbos. Visur reikalingas aiškumas. O jeigu sustabdoma parama daugiavaikėms motinoms, tai tegu joms pasako, ar tai tikrai nėra sutaupyta, pavyzdžiui, Valdovų rūmams papildomai puošti. Be jokios ataskaitos, kaip rašo spauda, nei ką, nei už kiek pirko, nei kaip iki šiol buvo panaudota 200 milijonų. O kodėl iš institucijos, kuri stato, negalėtų ateiti visiškas skaidrumas? Ji iš visų Vyriausybių gauna labai daug pinigų, o dabar dosniai skiriama dar 50 milijonų.

Skambina Ūla iš Vilniaus (apie korupcijos skandalus): /.../ kaip galėčiau prisidėti kaip jaunas žmogus? Ar man rašyti į kokias tarptautines televizijas, ar atkreipti pasaulio dėmesį, ar aš vietoj galiu ką nors padaryti?

V.L.: Reikalingas jaunimo sąjūdis pačioje Lietuvoje. Būtent už sąžiningą, padorią, skaidrią Lietuvą, atsiskaitant už tai, kas buvo ligi šiol ir toliau bus daroma. Pavyzdžiui, paėmus kad ir Klaipėdą ir Aplinkos ministeriją, ir Klaipėdos apskritį, kurios dabar atiduotos į vienos visiškai nežinomos politinės jėgos rankas, net nežinant, ar apskrities viršininkas priklauso vienai ar kitai partijai. Tiesiog draugų partija.

T.D.: Štai aplinkos ministru buvo paskirtas ponas Kazlauskas po to, kai Prezidentas  ir Seimas nepritarė dabar jau Klaipėdos apskrities viršininko pono Burkšo kandidatūrai. Paskutinę minutę buvo ištraukta kita kandidatūra, vakare pateikta Prezidentui, o iš pat ryto jis jau paskirtas. Kiek vėliau spauda skelbė tokias detales, kad firma, kuriai vadovavo p. Kazlauskas, parėmė Arūno Valinsko partiją, taip pat buvo kalbama, kad daugiau, negu nurodoma oficialiai. Tai pačiai firmai Estijoje yra iškelta baudžiamoji byla už tai, kad savininkai ir darbuotojai galimai davė kyšį Estijos aplinkos ministerijos valdininkams.

V.L.: Nežinau, ar ponui Kazlauskui tenka šių įtarimų šešėlis ir dėmė, kuri dabar metama firmai iš Estijos. Aš neturiu jokio pagrindo susieti tiesiai, asmeniškai. Tačiau tai argumentas tikrinimui. O tikrinimui laiko nebuvo – išsukinėjamos rankos, kaip ir Burkšo atveju. Man tai labai nepatinka. Kai man išsukinėdavo rankas, jos pasidarydavo kietesnės. Aš su tokiu išsukinėjimu nebūčiau sutikęs. Eini griaut koalicijos, Valinskai, tai ir eik, pasirodyk, kas esi.

Skambina Juozas iš Vilniaus:  Malonu klausyti Jūsų atsakymų į klausimus, tačiau atsakymas taip ir lieka atsakymu. Ką reikėtų daryti, kad jūsų pasiūlymus kas nors bent truputį įgyvendintų natūroje?  Žiūrėkit, tokiu sunkiu laiku parlamentarai pasikėlė atlyginimus, ministrams padarė atlyginimus 18000 litų ir t.t. Kai pusė Lietuvos dirba minimum ant 800 litų ir su šeima turi gyventi, o mūsų valdžia, oligarchai važinėja naujaisiais automobiliais, daro visokius pobūvius, iškylas ir t.t.

V. L.: Galima būtų pridurti, kad bankų valdytojai arba didžiųjų kompanijų vadovai gauna dar dešimtis kartų didesnius atlyginimus, ir niekas nepasakys, ar jie tikrai taip sunkiai dirba, ar tikrai ir ten neturėtų ateiti koks nors solidarumo supratimas ir mąstymas apie visiems tenkantį sunkmetį. Bet kai kalbate apie ministrų arba Seimo narių atlyginimus, čia iš tikrųjų buvo užtaisyti buvusios valdžios spąstai, į kuriuos pateko dabartinė valdžia. Ji turėtų būti labai sąžininga ir ryžtinga, bet, žinoma, ir vieninga. Jeigu nėra vieningumo, tada neįstengia palaikyti tokių pasiūlymų, kurie buvo teikiami Seime iš TS-LKD pusės. Ir ten ne visi buvo vieningi, priešinosi koalicijos partneriai. Jie, pavyzdžiui, priešinasi turto mokesčio įvedimui. Kodėl? ar jie patys tokie turtuoliai? Kodėl negali būti imamas mokestis nuo labai turtingų žmonių turto? Nežinau, kuo tai baigėsi, tačiau priešintasi kaip ir algų sureguliavimui. Sakysim, Konstitucinis Teismas yra keistokai nurodęs, kad negalima mažinti valdininkų algų. Ne vien teisėjų, kaip tai pirmiausia padarė net ir pažeisdami principą, kad nedera apie save spręsti. Tačiau vėliau tai išplėsta visiems valstybės tarnautojams: jiems negalima mažinti atlyginimų, išskyrus ypatingus atvejus kaip finansinės krizės ir panašiai. Mes kaip tik turim tą atvejį, o Seime atsiranda filosofų, kurie pradeda kalbėti: jeigu pamažinsim, tai „galimai pažeis Konstituciją“. Tegu svarsto, kurie taip mano, arba ir skundžia, kurie bus nepatenkinti, kad sumažintos jų algos, nors ką tik buvo dvigubai padidintos. Žinoma, čia reikėjo ryžtingumo ir politinės bei moralinės valios. Jeigu to pritrūksta dabartiniame Seime, nors yra nauja dauguma, kils klausimų, ar tikrai tai nauja dauguma? O gal ta pati senoji dauguma, tik šiek tiek kitaip persiklosčiusi, kai ateina toks klausimas: susimažinam rimtai atlyginimus ar ne? Naujieji turėtų pasakyti: taip, čia mums padarė  spąstelius, bet mes juos atmetam. Ar pasakys?

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras