Latvijoje rusų kalba leidžiamas savaitraštis „Subbota“ rašo:

„Gruodį Strasbūre posėdžiavo Europos Tarybos vietinių ir regioninių valdžių kongresas. Tarp daugelio klausimų buvo svarstomos ir Latvijos gyventojų, neturinčių pilietybės, problemos. Pagrindinės rekomendacijos buvo tokios: nepiliečiams suteikti balsavimo teisę vietos (miesto) rinkimuose, be egzaminų, automatiškai suteikti pilietybę vyresniems nei 60 metų gyventojams, taip pat ir tiems, kurie gimę Latvijoje.

Leidinio apžvalgininkas teigia, kad šios rekomendacijos, nors visiškai ir neišsprendžia nacionalinės pusiausvyros problemų, tačiau yra protingos, pagrįstos atsargios europietiškos politikos dvasia. Šis žingsnelis, jei jis bus žengtas, pakels rusų bendrijos Latvijoje statusą ir atvers perspektyvas ateičiai. Suteikus rusams balsavimo teisę per vietos rinkimus balsų Latvijoje padaugėtų maždaug 300 tūkst., o į Seimą – 200 tūkstančių. Apžvalgininko nuomone, Latvija be reikalo šią nepaliečių problemą vilkino 17 metų. Tačiau minėtų problemų sprendimo būdas remiasi rekomendacijomis, o ne direktyvomis, ir nuo Latvijos valdžios priklausys, ar jos bus įgyvendintos. Dar priklausys ir nuo to, ar Latvijos rusai bus aktyvūs reikalaudami savo teisių. Tačiau, kaip rašo spaudos apžvalgininkai, rusai yra gana pasyvūs: „Dauguma rusų pasididžiuodami yra pareiškę, jog jie nesidomi politika, nes tai nešvarus reikalas. Europoje tai atrodytų visiškai nepriimtina išsilavinusiam žmogui pozicija. Apolitiškumas yra tarsi savotiškas intelektualinio ribotumo ženklas. Pavyzdžiui, žodis „idiotas“ yra kilęs Graikijoje. Taip vadino tuos, kurie nedalyvaudavo politiniame gyvenime, nors ir turėjo į tai teisę. Mūsų tradicijos kitokios. Dabar kultūringu laikomas daug grožinės literatūros perskaitęs žmogus. Pavyzdžiui, nesmagu prisipažinti, kad esi neskaitęs L. Tolstojaus, o kad nesidomi politika – įprasta. Deja, čia Europa, nors ir Europos provincija, tačiau vis tiek Europa. Ir jei tu nesidomi politika, tai politika tavimi susidomės.“

40 proc. Latvijos gyventojų – rusakalbiai. Tai jau ne mažuma, o beveik pusė šalies gyventojų. „Turint tokią daugumą ir dar Europos „valdžios“ paramą, neišsireikalauti savo teisių būtų gėda“, - sako laikraščio apžvalgininkas.“

„Esame suinteresuoti, kad būtų plėtojami ekonominiai ir prekybiniai santykiai su Kaliningrado sritimi, – Vietnamo Vyriausybės vadovo Nguyeno Tan Dungo žodžius citavo Kaliningrado srities Vyriausybės spaudos tarnyba. – Ypatingosios ekonominės zonos teikiamus privalumus galima naudoti ne tik gaminant prekes, bet ir jas siūlant Europos rinkai.“ Vietnamo Socialistinės Respublikos ministras pirmininkas, pradėjęs darbo vizitą, pareiškė, kad šalis siekia, jog joje pagamintos prekės būtų tiekiamos į Kaliningrado sritį.

„Ekspertų lygiu vyksta konsultacijos, kuriose dalyvauja bendrovių ir ministerijų specialistai. Kol kas nėra nustatytos ministrų susitikimo datos“, – sakė ener­ge­ti­kos mi­nis­tro pa­ta­rė­ja Dai­va Ri­ma­šaus­kai­tė. Pa­sak jos, kon­sul­ta­ci­jos yra tęs­ti­nis pro­ce­sas, at­siž­vel­gus į esa­mą pa­dė­tį ir Vy­riau­sy­bės nutarimus.

2010-ųjų pabaigoje–2011-ųjų pradžioje prasiveržus arabų sukilimams pradėjo keistis galios santykiai tiek Afrikoje, tiek Artimuosiuose Rytuose. Šiame kontekste iškilo ir laimėtojai, ir pralaimėtojai. Vis dėlto regiono veikėjų stipriosios ir silpnosios pusės labai sparčiai kinta atsižvelgiant į įvykius, todėl regionų galios pusiausvyra išlieka labai nestabili.

Rusija gali nemėgti Baltijos šalių ir būti nepatogi kaimynė Lietuvai, Latvijai ir Estijai, bet pavojaus joms nekelia, nes galutinai susitaikė su jų nepriklausomybe. Taip mano visuomeninio judėjimo „Rusijos dešiniųjų jėgų sąjunga“ prezidentas Leonidas Gozmanas.

Remdamiesi SEB bankų užsakymu atliktos apklausos duomenimis, SEB banko Estijoje analitikai teigia, kad Baltijos šalyse daugiausia naujų bendrovių steigia estai. Tai pripažįsta ir Estijos verslininkai.