Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Lietuva
 
  Nesitveria (13)

Komentarai:

to Maskvenas, 2009 03 31 16:06
Seimas ne vieta mokintis. Seime turi dirbti patyrę, aktyvūs ir žinantys ko siekia ir ko reikia tautai žmonės. Nemanau, kad tautai reikia žmoniu, kurie per visa laiką (negaliu sakyti, kad ilgą) seime nepratarė nė žodžio (Pvz.:Valinskienė, kuri kolkas(sakau kolkas, nes tikiuosi, kad susimastyt, kur jos vieta ar bent jau pasistenks pasidotėti tuo kas vyksta) tik kaip puošmena šalia gerb. pirmininko). Ir galiausiai, aiškiai matyti, kad mūsų seimunų širdys tik ir trokšta atgal i sceną, tuo labiau, kad kitiem net ir scenoje(kurioje dabar nebereikia talento) yra ko pasimokyti(neturiu omenyje visų). Tai ką jau kalbėti apie darbą seime.

susidomejes, 2009 01 16 10:54
Straipsnio pabaiga patiko, laukiu nesulaukiu tyrimų.

krc, 2009 01 13 13:18
Ką išsirinkome, tą ir gausime... Nebuvau patenkintas ir socdemų valdymu taip pat ir konservatorių. Išvada balsuokime už mažiau žinomas partijas arba opozicijas. Išsirinkime sau valdžia, kuri mums dirbtų. Bet kadangi mūsų šalies žmonės pripratę tik skųstis, o pastangų įdėti 0 pvz. kalbant apie rinkimų aktyvumą bei žmonių pasyvumu piketuojant prie seimo už jų klaidas ar savanaudiškus poelgius. Taigi broliai lietuviai sėkmes ir toliau žiūrint televizorius ir dejuojant.

Studentas, 2009 01 09 16:50
Extraordinary times demand extraordinary measures!

Jau net pats faktas, jog paprastas gyvenotojas ar interesu grupiu atstovas negali tureti visos informacijos kuria turi priimdamas sprendimu priemejas, siuo atveju politikas, rodo, jog tokia piliecio kritika negali buti objektyvi!

studente, 2009 01 09 13:10
As esu labai patenkinta esama vyriausiybe. Manu kad Lietuva sekmingai isgyvens krize. Ypatingos situacjos reikalauja ypatingu priemoniu kurios nevisada malonios bet efectingos. O dar po Kirkilo isdraskytos valstybes darbas ir taip nera lengvas. Margaret Thacher irgi sulauke be galo daug kritikos ir nepasitenkinimo, taciau jos priemones buvo veiksmingos, nors ne visi iskart tai ir suprato, ir isvede anglija is krizes... As manau kad kritikuoti gali tik tie kurie sugeba tai padaryti geriau!

P.S., 2009 01 09 08:53
Visiems žinoma , kad Profesorius Landsbergis yra Lietuvos ANTIVALSTYBININKAS. Nereikia jo įžeidinėti ir vadinti "valstybininku"

to Edmundas, 2009 01 09 08:40
Ar tu toks naivus , kad net nežinai , jog "valstybininkai"-tai Landsbergio ir visų konservatorių priešai? O gal čia labai užgaulus sarkazmas viešai pažeminantis Landsbergį išvadinant ji "valstybininku"?-juk tai didžiausias koks tik įmanomas keiksmažodis mestas į Landsbergį

Mi-au, 2009 01 08 23:05
Na, šita Vyriausybė man priimtinesnė nei ankstesnė, bet straipsnelio tonas gerą mintį sumenkina. O L.R. jau seniai degradavo ;)

Maskvenas, 2009 01 08 21:52
Nustokit jus dergti ir ta Valinska, ismoks ir jis tos politikos abeceles , niekas negime mokytas. DUOKIT ZMONEMS NORS METELIUS PADIRBETI!!

Edmundas, 2009 01 08 21:47
Palaikau ir gerbiu profesoriaus komentarus, jis tikras valstybininkas ir mes jam ateityje statysim paminklus!!!!!!!!!!!

sorry, 2009 01 08 19:39
Šito iš atrodo blaiviai galinčio mąstyti Landsbergio sunku buvo tikėtis,-kvaila kaltinti veidrodį kad snukis kreivas. Gali nepatikti laikraštis , tačiau ne laikraštis kaltas , kad Valinskas ir Kubilius sugebėjo per kelias savaites šitaip pasižymėti "gelbėdami Lietuvą", jog tapo labiausiai nekenčiamais veikėjais Lietuvoje.

Dziugas, 2009 01 08 19:32
Kad profesorius ir pats kaip koks pletkininkas cia paskalas leidzia, jokiu faktu nepateikdamas. Nors, is tiesu, idomu kas tam Lietuvos Rytui ir Valatkai i subine ikirpo, kad kaukia kaip skerdziamas.

ttc, 2009 01 08 19:11
Teisingai čia profesorius pasakė; Lietrytis visiškai degradavęs.

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras