Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Energetika
 
  Ar Rusija verta OPEC? (8)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2009 03 19

Praėjusį savaitgalį dėmesį atkreipė du svarbūs ekonomikos įvykiai: Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių finansų ministrų ir centrinių bankų vadovų susitikimas netoli Londono ir Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) konferencija Vienoje. Nei vienas, nei kitas susitikimas netapo ženkliu postūmiu lipant iš pasaulinės krizės duobės. Analitikus ypač nuvylė deklaratyvūs G-20 ministrų priimti sprendimai ir vos dviejų puslapių komunikatas. Tačiau galima pastebėti bendrą šių forumų bruožą: Rusija vaidina vis aktyvesnį vaidmenį tiek pasaulinės krizės akivaizdoje, tiek energijos išteklių gavyboje.

Įšaldyti kartelio sprendimai

Kovo 15-ąją Vienoje susirinkę 12 OPEC šalių atstovai sprendė, ar sumažinti naftos gavybą, siekiant bent taip pakelti jos kainą. Tačiau Venesuelos, Irano, Kataro ir Alžyro reikalavimai nebuvo išgirsti, ir „juodojo aukso“ eksporto lygis (24,84 mln. barelių per dieną) liko nepakeistas. Tiesa, eilinėje OPEC sesijoje gegužės 28 dieną vėl bus svarstomas šis klausimas. Organizacijos vadovas Abdula el Badri konferencijoje tvirtino, kad kartelio nariai bijo, jog gavybos sumažinimas pakels naftos kainas iki 75 dolerių, o tai komplikuotų ir taip sunkią pasaulinės ekonomikos padėtį.

Nuo praėjusių metų liepos naftos kaina nuo 147 dolerių nusmuko daugiau kaip 100 dolerių ir dabar svyruoja apie 40 dolerių už barelį. Vien per dvi dienas po OPEC konferencijos jos kaina krito 2,5 procento. Kai kurioms eksportuotojoms jau neatsiperka nei naftos gavybos, nei jos transportavimo iki pirkėjo išlaidos. Apie naujas investicijas į naftos pramonės technologijas šalys jau net nekalba.

Analitikai pažymėjo, kad fantastinį naftos kainų augimą 2002–2008 metais skatino ne tiek šios žaliavos paklausa, ypač Kinijoje, Indijoje ir kai kuriose kitose trečiojo pasaulio šalyse, kiek į naftos rinką pradėję skverbtis pasauliniai bankai, indeksų fondai, ypač vadinamieji hedžfondai (hedge-funds), kurių pasaulyje yra net 9460 ir kurie vien 2006 m. pritraukė 126,5 mlrd. dolerių, o iš viso pasaulyje jie valdo 1430 mlrd. dolerių (daugiau informacijos: http://www.hedgefundresearch.com/). Didelė šių lėšų dalis – iš naftos rinkos. Kita vertus, bankų ir fondų griuvimas sukėlė ir naftos rinkų komplikacijas.

Nors nuo praėjusių metų liepos OPEC keturis kartus reguliavo naftos gavybos lygį, paskutinis gruodį priimtas organizacijos sprendimas sumažinti ją 2,2 mln. barelių per dieną iki šiol neįvykdytas. Ši „skola“ velkasi ir nuo praėjusių metų rugsėjo, kai OPEC buvo pasiryžusi naftos gavybą sumažinti 4,2 mln. barelių per dieną, tačiau šis uždavinys įvykdytas tik 75 procentais. Dar ir kartelio šalių posėdžiavimo dieną valstybės eksportuotojos, nenorėdamas prasti svarbiausio pajamų šaltinio, nebuvo atsisakiusios sumažinti gavybą 800 tūkst. barelių. Tai buvo rimta kliūtis OPEC priimti naują radikalų sprendimą.

Rusija nenori į OPEC?

Tarp dvylikos organizacijos narių, kurioms tenka apie 40 proc. pasaulinės naftos gavybos, daugiausia jos išgauna Saudo Arabija, iš esmės ir formuojanti kartelio politiką. Tačiau jo sprendimus veikia ir tos valstybės, kurios neįeina į OPEC, bet reikalui esant gali užpildyti šios žaliavos deficitą. Tai, kad ne organizacijos narė Rusija yra antra pasaulyje pagal naftos eksportą, yra grėsmingas faktas, formuojantis neryžtingą kartelio elgseną.

Svečio teisėmis Vienoje dalyvavęs Rusijos vicepremjeras Igoris Sečinas tiesiai pareiškė, kad Rusija naftos eksporto mažinti neketina, ir pasiūlė stabilizuoti kainas, „pernelyg neįsiūbuojant laivelio“. Ką tai reiškia? Svečias pasiūlė sudaryti ilgalaikes naftos tiekimo sutartis, kurios sustabdytų kainų šokinėjimą vykdant trumpas ir nedideles tiekimo operacijas, taip pažabojant rinkos spekuliantų veiklą.

Maskva mano, kad naftos rinka bus stabilizuota, jeigu į ją bus įtraukiamos nepriklausomi žaliavos tiekėjai, tokie kaip Kazachstanas, Azerbaidžanas, Norvegija, Brazilija, Meksika ar Egiptas. OPEC ir šioms valstybėms reikėtų kartu balansuoti naftos produktų paklausą ir pasiūlą. Visos šios valstybės jau 2009 m. rudenį gali susirinkti Maskvoje ir parengti siūlomą strategiją, tvirtino I. Sečinas.

Tiesa, Rusijos atstovas sakė, kad jo šalis nenusiteikusi stoti į OPEC, tačiau aktyviai bendradarbiauja dvišalių santykių srityje, pavyzdžiui, su Venesuela, Alžyru ir Angola. Toks bendradarbiavimas yra operatyvesnis ir efektyvesnis. Šiuo metu Maskva laukia OPEC ir Rusijos energetikos ministerijos susitarimo dėl bendradarbiavimo. I. Sečinas teigė, kad OPEC ir kai kurios kartelio narės nori, kad Rusija taptų visateise organizacijos nare, tačiau tam metas esą dar neatėjęs.

Tiesa – kažkur Rusijos gilumoje

Tačiau priežastis ne ta, kas nori ar nenori. Gruodžio pabaigoje „Geopolitikoje“ mes jau rašėme (http://www.geopolitika.lt/?artc=2991), kad šiuo metu Rusijoje veikia daugiau kaip 150 mažų naftos gavybos įmonių, išgaunančių nedidelį kiekį – apie 20 mln. barelių naftos per metus, tai yra apie 4 proc. visos Rusijoje išgaunamos žaliavos. Kai kurios įmonės Orenburgo, Samaros srityse, Totorijoje ir Komijoje jau sustojo, naftos nepumpuoja tos verslovės, kurios išgaudavo vos 2 tonas naftos per parą. Didžiosios kompanijos tokiu atveju ketina pradėti savo aktyvų konsolidaciją – jos supirkinės mažų įmonių akcijas, kitaip sakant, per naftos sektorių Rusijoje nusiris galinga bankrotų banga.

Finansų ir verslo analitikas Valdemaras Katkus, „Žinių radijo“ paklaustas, kodėl Rusijos naftos verslovės dar negali lygiuotis su OPEC šalių kompanijomis, atskleidė kitą faktą: dėl atšiaurių klimato sąlygų daug Rusijos telkinių dirba nedideliu pajėgumu, o kitos žiemą visai uždaromos, tad atgaivinti jų veiklą trumpu vasaros laikotarpiu nerentabilu. Be to, esant krizei Rusijos verslovėse nutrūko bet kokios investicijos. OPEC tai žino, todėl Rusijos įtraukimas į kartelio veiklą būtų labai rizikingas.

Laikraštis „The New York Times“ gruodį irgi suabejojo, ar tokiomis aplinkybėmis tikslinga į OPEC kviesti Rusiją. Tačiau, dienraščio nuomone, ekonominio atsakymo reikia ieškoti kantriai ir skaičiuojant: kas bus, jei naftos barelio kaina nukris žemiau kaip 30–32 doleriai už barelį, ko reikia imtis, jei ji kainuos tiek pat kaip dabar – apie 40 dolerių, ir kaip elgtis, jei staiga vėl kils, kartu patempdama naftos sektoriaus akcijų kainas ir net automobilių pramonę…

Klausimų daug, ir tariamas OPEC siūlymas į kartelį kviesti Rusiją, kurios biudžeto pajamos apie 60 proc. priklauso nuo naftos eksporto, yra rizikingas žingsnis, galintis sukelti dar didesnę ekonominę ir politinę sumaištį pasaulio rinkose.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 8)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (94)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras