Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Sužadintos Turkijos viltys

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2009 04 09

Paskutinė JAV prezidento Baracko Obamos kelionės po Europą stotelė – Turkija. Apžvalgininkai tvirtina, kad iš pradžių Amerikos vadovo turnė maršrute jos nebuvo. Pagal protokolą jis turėjo apsilankyti Londone G20 šalių susitikime, čia susitikti su Rusijos kolega Dmitrijumi Medvedevu, dalyvauti NATO įkūrimo 60-mečio iškilmėse Prancūzijoje ir Vokietijoje, paskui vykti į ES ir JAV vadovų susitikimą Prahoje. Dar sausį JAV valstybės departamente kalbėjo, kad paskui B. Obama pasuks į Maskvą.

Tačiau vietoj Rusijos Amerikos lyderis pasirinko dviejų dienų vizitą į Ankarą ir Stambulą. Apžvalgininkai rašo, kad taip Vašingtonas pabrėžia išskirtinį santykių su Turkija pobūdį. Su Turkija JAV turėjo „perkrauti“ santykius, ir tai B. Obamai pavyko greičiau negu su Rusija. Laikraštis „Kommersant“ pažymi, kad JAV ir Turkija ypač susipyko prezidentaujant George‘ui W. Bushui, kai 2003 m. Turkijos parlamentas uždraudė naudotis savo šalies teritorija karinėms JAV operacijoms Irake. B. Obamai dabar tenka užsitikrinti Ankaros pritarimą, kad Turkija sudarys sąlygas naudotis karinėmis bazėmis išvedant amerikiečių kariuomenę iš Irako.

Apie B. Obamos ryžtą normalizuoti santykius su islamo pasauliu Geopolitika jau rašė (http://www.geopolitika.lt/?artc=3288). Telieka pridurti, kad vienas svarbiausių jo vizito į Turkiją uždavinių ir buvo pareikšti, jog Vašingtonas siekia su musulmonais taikos. Ankara pasirinkta kaip tarpininkė tarp Vakarų ir islamo šalių. B. Obama ne šiaip sau aplankė Turkijos valstybės įkūrėjo pasauliečio Mustafos Kemalio Atatiurko mauzoliejų Ankaroje. Paskui JAV prezidentas triukšmingais plojimais buvo sutiktas Turkijos parlamente, kur savo 25 minučių kalboje pareiškė, kad JAV niekada nebuvo karo padėtyje su islamo pasauliu ir nereikia dėti lygybės ženklo tarp musulmonų ir „Al Qaeda“ teroristų. Svečio kalbą tiesiogiai transliavo televizijos kanalai „Al Jazeera“ ir „Al Arabiya“. Taip buvo užgesintas kitas beįsiplieskiantis skandalas: Ankara protestavo prieš Danijos premjero Anderso Fogho Rasmusseno, prieš trejus metus gynusio pranašo Mahometo karikatūrų publikavimą danų spaudoje, kandidatūrą į NATO vadovus. Pranašo garbintojai galėjo įžvelgti jo pasiųstą ženklą: kandidatas pačiame ginčų įkarštyje paslydęs susilaužė ranką...

Naujienų agentūros pranešė, kad JAV prezidentas Turkijoje buvo sutiktas neįtikėtinai šiltai. Matyt, šalies vadovai žinojo, su kokiomis idėjomis į šią Aljanso šalį vyksta aukštas užjūrio svečias. Juk dar Prahoje B. Obama pareiškė, kad ES turi paspartinti Turkijos priėmimą į Bendriją. Beveik prieš dvejus metus Geopolitika taip pat rašė, kad Turkija niekaip nepasirenka – ar ES, ar tradicinis islamas (http://www.geopolitika.lt/?artc=820). Tačiau paskutiniaisiais metais šios šalies veržimasis į ES tiesiog stulbina. Kaip sakė prieš du mėnesius Lietuvoje viešėjęs Turkijos užsienio reikalų ministras Ali Babacanas, jau vyksta derybos dėl 10 narystės Bendrijoje skyrių, keturiems iš jų buvo nustatyti išankstiniai kriterijai. Šalies nacionalinė programa derinama su ES teisine baze, ir Ankara viliasi, kad ne už kalnų ir pačios derybos. Ji tikisi, kad jos prasidės, kai ES pirmininkaus Čekija ir Švedija. Tačiau ministras pripažino, kad kliūčių dar daug.

Viena iš jų – Prancūzijos ir Vokietijos pozicija. Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy interviu savo šalies nacionaliniam radijui iš Prahos tiesiai šviesiai pareiškė, kad sprendimas dėl Turkijos turi būti priimtas ne Vašingtone, o Europoje. „Aš visada buvau prieš Turkijos priėmimą ir laikausi tokios pozicijos iki šiol, – kalbėjo jis be užuolankų. – Galiu patvirtinti, kad tokios pozicijos laikosi ir daugelis ES šalių.“ Prancūzijos vadovas pridūrė, kad geriausia, ką gali pasiūlyti Ankarai, tai būti privilegijuota Bendrijos partnere.

B. Obama į tai tarsi nekreipė dėmesio. Ankaroje jis teigė, kad „Turkijos narystė ES sustiprins ir išplės šią organizaciją. Turkija su Europa susijusi ne tik užutėkiais ar sąsiauriais. Tai svarbus transporto koridorius gamtinių dujų tiekimui tarp Rytų ir Vakarų.“ Prezidentas tikino, kad Turkija padarė daug reformų, tačiau jos skirtos ne ES, o pačiai Turkijai. Be to, jis pridūrė, kad pamažu normalizuojami santykiai su Armėnija – tarp dviejų nesutariančių šalių netrukus bus atidaryta valstybinė siena ir atkurti diplomatiniai santykiai. Pasak svečio, galima sutikti, kad 1915 m. vyko armėnų genocidas, bet apie šias problemas reikia kalbėtis, jų negalima slėpti, kaip JAV netyli apie kadaise kerojusią vergiją ir rasinę segregaciją. Netgi tai, kad į konferenciją Stambule „Civilizacijų aljansas“ neatvyko net pačios Hillary Clinton kviestas Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas (jis nepritaria diplomatinių santykių užmezgimui tarp Turkijos ir Armėnijos, su kuria Baku turi savų sąskaitų), negali tapti kliūtimi atkurti stabilumą regione, kuris padėtų Turkijai integruotis į ES. Beje, kaip tik dėl Azerbaidžano atsisakymo dalyvauti konferencijoje B. Obama neįsitraukė į diskusijas dėl energetikos ir „Nabucco“ dujotiekio statybos.

Negalima tvirtinti, kad B. Obamos vizitas Turkijoje praėjo kaip sviestu patepus. Specialiosios tarnybos paskelbė užkirtusios kelią pasikėsinimui į Amerikos prezidentą (Stambule buvo suimtas Sirijos pilietis). Miestų gatvėse buvo gausu protesto dalyvių, kurie perspėjo Turkijos vadovus, kad „JAV nori įtraukti šalį į naujas karines avantiūras“ ir „įtikinti juos pasiųsti į Afganistaną daugiau savo kareivių“. Kai kurie turkai teigė, kad Amerikos politika nepasikeitė, o „naujasis prezidentas skiriasi nuo G. W. Busho tik odos spalva“.

Šiaip ar taip, B. Obamos kelionė į Turkiją Vašingtonui yra netgi svarbesnė už visą kitą turnė po Europą dalį. Susitaikyti su islamo pasauliu Vašingtonui greitai gal ir nepavyks, tačiau jam duotas reikšmingas ženklas ir nubrėžti aiški takoskyra tarp musulmonų bendruomenės ir teroristinių jos atplaišų. Galų gale, nepaisant kai kurių ES narių pasipriešinimo, JAV vadovas suteikė didelį postūmį Turkijos įstojimui į Bendriją. Ankara puikiai supranta, kad tuomet atsivertų plati ir legali rinka jos prekėms ir darbo jėgai. O Vakarai gautų didesnį placdarmą didinti įtaką Vidurio ir Artimuosiuose Rytuose.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (94)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras