Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  Kodėl klesti piratavimas? (12)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2009 04 16

Piratavimas – senas viso pasaulio galvos skausmas. Paskutiniaisiais metais jis ypač išplito prie Afrikos krantų – Somalio ir Afrikos kyšulio rajone. Čia driekiasi svarbūs jūrų prekybos keliai, Sueco kanalu jungiantys Viduržemio jūrą ir Indijos vandenyną. Norėdami išvengti piratų antpuolių, laivai turėtų rinktis ilgą ir brangų kelią, aplenkiantį visą Afrikos žemyną. Todėl jie dažniausiai rizikuoja ir bando prasmukti pro vis įžūlesnių Somalio piratų užkardas. Pavyksta toli gražu ne visiems.

Vesternas prie Somalio

Tarptautinę diskusiją, kaip pažaboti siautėjančius Afrikos rytų piratus, vėl paskatino šių dienų įvykiai Adeno įlankoje. Praėjusią savaitę jūrų plėšikai užgrobė JAV krovininį laivą „Maersk Alabama“. Jo kapitonas Richardas Phillipsas pasisiūlė keturiems piratams pasilikti įkaitu vietoj 19 narių įgulos. Didvyriškas kapitono pasiaukojimas truko penkias dienas. Tik tuomet, kai vienas piratas į įkaito nugarą įrėmė rusišką automatą AK-47, iš netoliese buvusio karinio amerikiečių laivo „Bainbridge“ pasigirdo trys taiklūs snaiperio šūviai. Trys plėšikai buvo nušauti vietoje, ketvirtąjį specialiojo kovinio būrio „Jūrų ruoniai“ vyrams pavyko sulaikyti. Kenijos Mombaso uoste vykusiose iškilmėse savanorį įkaitą telegrama pasveikino pats JAV prezidentas Barackas Obama, davęs asmeninį leidimą operacijai.

Kaip pranešė „Reuters“ agentūra, JAV kabelinės TV tinklas „Spike TV“ ir Amerikos karinis jūrų laivynas apie šią operaciją susitarė parengti realybės šou „Piratų medžiotojai“, kuris bus parodytas rudenį. Tačiau apskritai pasauliui nesiseka pažaboti XXI amžiaus piratų. Be kai kurių sėkmingų praėjusių metų pabaigos operacijų Adeno įlankoje, bendros kovos su piratavimu pajėgos nelabai turi kuo pasigirti.

Tragiška Afrikos realybė

O Somalio piratai ir toliau siautėja. Žiupsnelis statistikos. Vien nuo 2008 m. sausio iki lapkričio Adeno įlankoje ir prie Somalio krantų buvo užpulti 94 laivai. Iš jų 38 buvo pagrobti, o piratai ilgai laikė apie 17 laivų ir daugiau negu 250 įgulų narių. Per visus tuos metus, kaip neseniai žurnale „Verslo klasė“ rašė J. Žilinskas (http://vz.lt/Default2.aspx?ArticleID=1c98f088-4db7-43c0-b10a-2a4a04314dd5&open=sec&RubricID=00000000-525f-44f8-aff5-1e0e7a73056f), pasaulyje piratai puolė 239 laivus, 46 apšaudė, 49 užgrobė, šaunamuosius ginklus panaudojo 139 kartus, įkaitais paėmė 889 įgulų narius, 11 iš jų nužudė, o dar 21 iki šiol laikomas dingęs be žinios.

Tarptautinio jūrų biuro piratavimo stebėjimo centro duomenimis, tai – didžiausias piratavimo pakilimas nuo 1991 m.: pernai jis išaugo beveik 11 procentų, palyginti su 2007 metais. Iš 49 pasaulyje užgrobtų laivų net 42 pernai buvo užpulti prie Somalio, ten įkaitais paimta 815 žmonių (antroji pagal šį rodiklį – Nigerija, 5 laivai). Taigi, Somalio piratų laimikis sudaro 80 procentų  pasaulinio piratų grobio. Sakoma, kad iš šio verslo jie per metus uždirba apie 150 mln. JAV dolerių.

Kita Afrikos šalis, konkuruojanti su Somaliu, – Nigerija, kuri yra dešimtoji pasaulio valstybė pagal naftos išteklius: joje veikia apie 150 piratų gaujų. Gvinėjos įlanka tampa viena pavojingiausių naftos gavybos vietų pasaulyje. Prie Nigerijos krantų dirba daug užsienio kompanijų. Jų darbuotojai dažniausiai ir tampa piratų aukomis. 2006 m. Nigerijoje buvo pagrobta apie 150, pernai – apie šimtą žmonių. Už juos reikalaujama išpirkos. Viena pavojingiausių Nigerijos banditų grupuočių – Nigerio deltos išlaisvinimo judėjimas. Ji iškėlė tikslą ginklais priešintis užsienio kompanijoms, kurios neva daro žalą Nigerio upei. Dauguma ekspertų šią grupuotę vadina banditų organizacija, kuri bando prisidengti ekologiniais tikslais. Pernai rugpjūtį spauda rašė, kad naktį iš liepos 25-osios į 26-ąją piratai Nigerijos uoste Port Harkorte apsupo dujų gabenimo tanklaivį „Berger Sisar“ ir įkaitais pagrobė aštuonis jūrininkus. Tarp jų buvo du Rusijos, penki – Latvijos ir vienas Lietuvos pilietis. Vėliau jūrininkus pavyko išvaduoti. Juos buvo pagrobę Nigerio deltos išlaisvinimo judėjimo nariai.

Tarptautinė bendrija bejėgė?

Pasaulio šalys ir tarptautinės organizacijos suka galvą, kaip numalšinti šią naują terorizmo atmainą. Pernai spalį Geopolitika optimistiškai rašė, kad telkiamos galingos tarptautinės pajėgos piratams pažaboti (http://www.geopolitika.lt/?artc=2746). Tačiau padarę kelių mėnesių pertrauką Somalio piratai vėl griebėsi savo verslo. Kaip aiškina specialistai, tarptautinė teisė nėra tokia tobula, kad leistų suduoti kitos šalies teroristams skaudų smūgį. Tai patvirtina M. Romerio universiteto Baudžiamosios teises katedros mokslininkai (http://www.mruni.lt/mru). Jų nuomone, pavyzdžiui, 1982 m. Jūrų teisės konvencija skelbia, kad veiksmai pripažįstami piratavimu tik tada, kai jie atliekami laivo, esančio atviroje jūroje, atžvilgiu arba prieš jūros, upės ar oro laivus, esančius tokioje vietoje, kurioje negalioja jokios valstybės jurisdikcija. Šios normos aiškinimo negalima išplėsti, todėl laivų užpuolimo atvejai jūroje negali būti pripažįstami piratavimu. Baudimą už tokius veiksmus turėtų nustatyti kitokio turinio nusikaltimo sudėtis nei piratavimas.

Kariniai laivai, patruliuojantys Adeno įlankoje ir Indijos vandenyne, vadovaujasi minėtąja 1982 m. priimta JT Konvencija ir JT Saugumo Tarybos rezoliucija. Bet teritoriniuose kurios nors valstybės vandenyse šiems laivams vykdyti operacijas draudžiama. Štai ir išeina, kad, žaibiškai užpuolę krovininį laivą, piratai su grobiu ar įkaitais greitai pasitraukia į Somalio vandenis, dingsta daugybėje šalies pajūrio įlankų, o ten jų teisingumo ranka nepasiekia.

JAV ir jų sąjungininkai, gavę JT Saugumo Tarybos mandatą, galėtų juos persekioti Somalio teritorijoje arba daryti spaudimą šios šalies valdžiai. Bet Somalyje jau 18 metų nėra su kuo vesti derybų, ir tai apsunkina kovą su piratavimu. 1991 m. nuvertus diktatoriaus Mohammedo Barre režimą, šalis paskendo chaose. Kai kurios Europos ir Azijos valstybės tuo pasinaudojo ir ėmė šeimininkauti Somalio vandenyse. Vieni ten žvejojo, kiti laidojo nuodingas atliekas, įskaitant statines su radioaktyviosiomis medžiagomis, treti, plaukdami tranzitu pro šalį ar užsukdami į Mogadišo uostą, tiesiog teršė pakrantę nafta. Nesant pakrančių apsaugos, Somalio žvejai iš pradžių vienijosi į ginkluotus savigynos būrius, vydami šalin teršiančius užsienio laivus ir imdami mokesčius. Palengva šis užsiėmimas virto kriminaliniu verslu, ir dabar, kaip laikraštyje „The Washington Post“ rašo Londono nevyriausybinės organizacijos „Chatam House“ analitikas, Bristolio universiteto profesorius Rogeris Middletonas, kurį cituoja „Voice of America News“ (), tai jau ne žvejų kaimelių gyventojai, o gerai pasirengę smogikai, mokantys duoklę žvejams ir pakrančių tarnyboms, informuojančioms piratus, kur, koks ir ką vežantis laivas plauks pro šalį. Jų viešųjų ryšių tarnyba veikia puikiai: suimti plėšikai dažniausiai tvirtina, kad saugo šalies vandenis nuo užteršimo, pasakoja savo straipsnyje profesorius.

Nėra Somalio valstybės...

Svarbiausia piratavimo priežastis, teigia jis, – Somalio valstybės žlugimas. Jam pritaria savo interviu laikraštyje „Der Spiegel“ kitas piratavimo ekspertas Klausas Hympendahlas. Jis teigia, kad Somalio valstybės dabar apskritai nėra. Jau 18 metų šalyje vyksta karas tarp vyriausybinės armijos, kurią remia Etiopija, ir islamo smogikų iš Islamo laivų sąjungos. Reali valdžia priklauso ne vyriausybei, o daugybės klanų ir genčių vadams, kontroliuojantiems ir laivų savininkams priklausančias kompanijas. Somalyje jau susiklostė piratavimo tradicija, ji perduodama iš kartos į kartą. Piratai buriasi į mafiozines struktūras, kurioms nesvetimi ir senovės papročiai. Antai prieš metus užgrobę prancūzų jachtą „Le Ponan“ ir 32 žmonių įgulą, į denį jie atsivedė dvi ožkas, kad atsigertų šviežio pieno...

Nors B. Obama ir šį pirmadienį, įkvėptas amerikiečių laivo kapitono žygdarbio, pažadėjo išvalyti Somalį nuo piratų, 15 šalių kariniai laivai jo akvatorijoje bejėgiai. Pentagonas, pamokytas tragedija virtusios nepavykusios operacijos Mogadiše 1993 m., vengia naudoti atvirą jėgą. Analitikai pripažįsta, kad vieningą frontą sukurti sunku, kol pačiame Somalyje nebus sukurti valstybės institutai. O kol kas tenka guostis pavieniais piratų tramdymo ir didvyriškumo atvejais.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 12)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras