Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Ar NATO kursto įtampą Gruzijoje? (2)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2009 05 13

Rusenantį žaizdrą nesunku pakurstyti mažiausiu šapeliu. Šis palyginimas tinka ir padėčiai Gruzijoje apibūdinti. Tarsi būtų negana pernai rugpjūtį kilusio Rusijos ir Gruzijos konflikto, gegužės 6 d. NATO pradėjo karines pratybas, kuriose dalyvauja apie 500 karių. Tai sukėlė ne tik Rusijos pasipriešinimą, bet ir kai kurių Aljanso šalių politikų kritiką Briuselio adresu.

Tiesą sakant, kariniai mokymai, kurių kodinis pavadinimas „Cooperative Longbow 09 – Cooperative Lancer 09“ buvo planuojami dar nuo praėjusių metų pavasario, kai pavojingos įtampos Kaukaze dar nebuvo. Dabar jie vyks nuo gegužės 6 d. iki birželio 1 d. pagal Partnerystės taikos labui, Viduržemio jūros dialogo ir Stambulo bendradarbiavimo iniciatyvos programas Kaip nurodė Gruzijos gynybos ministerija, rengiami du mokymų etapai – štabų vadų ir karinės pratybos. Per mokymus bus tobulinami daugianacionalinių pajėgų veiksmai taikos palaikymo bataliono lygiu. Kariniuose mokymuose dalyvauja 15 šalių – NATO narių ir jų partnerių. Dalyvauti juose atsisakė Moldova, Serbija, Kazachstanas, Šveicarija ir Armėnija.

Jau kitą dieną po oficialios pratybų pradžios ir po dvišalių susitarimų su Gruzijos separatistinėmis Abchazijos ir Pietų Osetijos respublikomis dėl sienų apsaugos pasirašymo ceremonijos Kremliuje Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, jog tai yra „atvira provokacija, kad ir kaip mus mėgintų įtikinti priešingai“. „Banali tiesa: ten, kur neseniai vyko karas, pratybos nerengiamos. Visa atsakomybė už galimus negatyvius padarinius teks asmenims, įvykdžiusiems atitinkamus veiksmus“, – sakė jis.

Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas vizito į Japoniją išvakarėse šios šalies žiniasklaidos atstovams sakė, kad NATO ir Gruzijos kariniai mokymai stato kliūtis Rusijos ir JAV santykių „perkrovimui“, kuriuo dabar užsiėmęs ir Amerikos prezidentas Barackas Obama. V. Putiną cituoja laikraštis „The New York Times“: jis pareiškė, jog „tikisi, kad JAV paspausiančios stabdžių pedalą ir neleisiančios komplikuoti dviejų šalių santykių“. Jis pridūrė, kad NATO mokymai Gruzijoje reiškia „judėjimą priešinga kryptimi ir paramą Michailo Saakašvilio nedemokratiškam valdymui“.

Kaip visada aštriau šiuos manevrus įvertino Rusijos atstovas prie NATO Dmitrijus Rogozinas, naujienų agentūrai „REGNUM Novosti“ pasakęs, kad „rengti mokymus žemėje, kur dar nesusėdo supilti kapai, yra neįmanoma, ypač tai svarbu turint galvoje, kas vyksta Tbilisyje“. „Šie mokymai – tai puota maro metu“, – vaizdžiai pridūrė Rusijos atstovas.

Kai kurie Vakarų politikai taip pat patarė nukelti pratybų datą. Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris sekmadienį duodamas interviu radijui „Deutschlandfunk“ kritikavo pasirinktą laiką NATO karinėms pratyboms Gruzijoje, kurios papiktino Maskvą, nors buvo suplanuotos keli mėnesiai prieš dabartinę krizę šioje Kaukazo valstybėje. „Dabartiniu politinės vidaus įtampos Gruzijoje etapu reikėtų gerai pagalvoti, ar dabar tinkamas laikas leisti čia vykti šioms pratyboms. Tai tikrai neprisidės prie ramybės“, – sakė ministras. Apžvalgininkai atkreipia dėmesį, kad pati Vokietija, kurios ekonomika galingiausia Europoje, buvo kritikuojama dėl pernelyg nuolaidžios pozicijos Rusijos atžvilgiu. Ypač daug tokios kritikos sulaukė centro kairiųjų lyderis F.-W. Steinmeieris, kuris per būsimus rugsėjo 27-osios rinkimus varžysis su Angela Merkel dėl kanclerio posto.

Iš tikrųjų šios pratybos surengtos ypač įtemptu M. Saakašviliui metu. Per šiuos devynis po karo Kaukaze mėnesius prezidento pozicijos labai susvyravo. Nuolatiniai opozicijos reikalavimai atsistatydinti verčia jį ieškoti dialogo su politiniais oponentais, tačiau pirmadienį įvykęs pirmasis toks susitikimas rezultatų nedavė. Abi stovyklos su pietietišku temperamentu reikalauja: arba viskas, arba nieko. Kitaip sakant, arba M. Saakašvilis pasitraukia, arba jis bus nuverstas.

Alyvos į ugnį įpylė Tbilisio pareiškimas, kad Gruzija galutinai pasitraukia iš Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS). Ši 11-kos buvusių sovietinių respublikų sąjunga (jai niekada nepriklausė trys Baltijos šalys) buvo įkurta 1991 m. gruodžio 8 d. Viskuliuose (Baltarusijos vyriausybės rezidencijoje Belovežo girioje), kur iširo ir SSRS. Nuo 2005 m. rugpjūčio Turkmėnija tapo asocijuota NVS nare stebėtoja. Prie susitarimo dėl NVS įkūrimo Gruzija prisidėjo 1993 m. gruodžio 3 d. tuometinio šalies prezidento Eduardo Ševardnadzės prašymu. Pernai rugpjūčio 12-ąją, praėjus vos kelioms dienoms po Rusijos įsiveržimo į Gruziją, M. Saakašvilis pareiškė apie išstojimą iš NVS.

Maskvai tai nebuvo didelis akibrokštas: jau seniai NVS dominuojantys Rusijos vadovai nerado bendros kalbos su Gruzijos lyderiais, kurie vis labiau žvalgėsi į Vakarus. Tačiau, šiaip ar taip, galutinis pasitraukimas iš Sandraugos tapo dar vienu skaudžiu smūgiu Rusijos interesams Kaukaze.

Akivaizdu, kad NATO pratybos Kaukaze galėjo perpildyti Rusijos kantrybės taurę. Tai pripažįsta ir Kanados laikraštis „The Globe and Mail“. Jis rašo, kad ryžtinga Rusijos reakcija – atsisakymas susitikti su Aljanso lyderiais ir dviejų NATO struktūrose dirbančių Kanados diplomatų išsiuntimas iš šalies – yra pernelyg šiurkšti. Maskva tai neįtikinamai grindžia šnipinėjimu įtariamų Rusijos specialistų išsiuntimu iš Briuselio. Toks žingsnis iš esmės uždarys Aljanso informacijos biurus Maskvoje, o atsisakymas susitikti su NATO generolais gali pakirsti B. Obamos ir D. Medvedevo „perkrovimo“ programą. Liepą numatytas abiejų šių vadovų susitikimas pakimba ant plauko...

Tokia abipusė izoliacija, toliau rašo Kanados laikraštis, buvo pavojinga ne tik šaltojo karo laikais, bet ir šiandien. Rusijos pagalba būtina Irano branduolinei programai sutrukdyti, NATO pajėgoms Afganistane per šiaurinį koridorių padėti, galų gale puolamosios strateginės ginkluotės apribojimo sutarčiai (SGA-1) pratęsti ir atnaujinti. Vadinasi, Briuseliui tereikėjo tik pirštą pajudinti ir pakeisti NATO pratybų Gruzijoje grafiką. Bet to neįvyko.

Kita vertus, niekas negali uždrausti Gruzijai kviesti į savo karines bazes kitas karines formuotes. Maskva negali sutrukdyti jokiems užsienio kariuomenės veiksmams suvereniose šalyse, jei tik jie nepažeidžia Rusijos saugumo. Maskvos deklaruoti interesai Kaukaze neįeina į tarptautinės teisės normas. Bet šis regionas ypač jautrus, o politinė padėtis Gruzijoje – itin nestabili. Vadinasi, tegu savo apimtimi ir simboliškos NATO pratybos Gruzijoje, kurios iš esmės reiškia šios šalies mandatą į Aljansą, negali reikšti nieko kito, tik Vakarų suinteresuotumą paerzinti Rusiją ir dar labiau destabilizuoti padėtį Kaukaze.

O pabaigai netrumpa citata iš JAV valstybės sekretorės padėjėjo asistento Matthew Bryzos pasisakymo per radiją „Echo Moskvy“, rodanti ypatingą Vašingtono interesą regione. Jis pareiškė, kad Rusija provokavusi situaciją prie Pietų Osetijos sienos, o Amerika Gruziją įtikinėjo nepasiduoti šioms provokacijoms. „Mes sėkmingai įtikinome gruzinus, – sakė jis Maskvos radijui, – būti kantrius, nereaguoti į visas provokacijas, ir mums tai sekėsi – iki rugpjūčio. Aš jau sakiau, kad Gruzija padarė klaidą užpuolusi Cchinvalį. Bet karas nuo to neprasidėjo. Karas plykstelėjo kelios dienos prieš tai... Dabar mes padedame Gruzijai sukurti mąstymo būdą kaip strateginę doktriną. Mes turime jiems padėti galvoti kitaip: kaip ginti savo teritoriją – ne Abchaziją ir Pietų Osetiją, o savo, Gruzijos. Įtikinėjame pasirengti įnešti savo indėlį į tarptautines NATO operacijas kitose šalyse. Mes manome, jei padedame Gruzijos armijai būti profesionalia, tai naudinga ir Gruzijai, ir Rusijai. Pridursiu, kad dabar Rusija nevykdo kai kurių rugpjūčio 12-osios susitarimų, taip pat 1866-osios JT rezoliucijos. Ji ne tik neišvedė savo kariuomenės iš užimtų teritorijų, o dar ją papildė. Anksčiau ten buvo 4500 rusų kareivių, dabar jau 10 tūkstančių. Rusija eina kita kryptimi, kuri nesutampa su jos įsipareigojimais.“

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 2)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras